Teisėją J.Furmanavičių darbe sekė N.Venckienė, po darbo – D.Kedys

„Jonas Furmanavičius nepasakė, kad jam grasina, bet jis lyg kažko bijojo, lyg jautė, kad jam kažkas gresia“, – Vilniaus miesto apygardos teisme trečiadienį sakė 2009 metų spalio 5 dieną nužudyto Kauno apygardos teismo teisėjo J.Furmanavičiaus draugė Asta Ramanauskaitė.

Eglė Barauskaitė ir Raimundas Ivanauskas gali pakliūti į kalėjimą ilgiems metams.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eglė Barauskaitė ir Raimundas Ivanauskas gali pakliūti į kalėjimą ilgiems metams.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Kuznecovaitė

Dec 18, 2013, 2:12 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 6:47 PM

Ji liudijo Drąsiaus Kedžio draugų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės byloje, kurie kaltinami padėję garliaviškiui rengiantis nužudyti mažiausiai šešis žmones.

Pasak J.Ramanauskaitės, ji su J.Furmanavičiumi keletą metų buvo artimi draugai, tačiau Jonas buvo uždaras žmogus, aplinkiniams mažai pasakodavo apie tai, kas vyksta jo gyvenime.

Kai D.Kedys ir jo sesuo Neringa Venckienė J.Furmanavičių apkaltino prievartavus Laimutės Stankūnaitės ir jos sesers Violetos Naruševičienės dukras, jis savo draugams, taip pat ir A.Ramanauskaitei pasakė, kad skleidžiamas šmeižtas neturi jokio realaus pagrindo ir su juo yra nusiteikęs kovoti teisinėmis priemonėmis.

„Jis sakė, kad jo kabineto kaimynė N.Venckienė yra nusiteikusį prieš jį, tačiau iš kur tas priešiškumas – nesuprato“, – kalbėjo A.Ramanauskaitė.

Liudytojos teigimu, N.Venckienės ir J.Furmanavičiaus konfliktas prasidėjo iki kedofilijos istorijos pradžios likus daugmaž metams. „Buvo kažkokios asmeninės aplinkybės, bet ir man jų nesakė“, – liudijo moteris.

Pasak A.Ramanauskaitės, nors ir uždaras, J.Furmanavičius kartais prasitardavo, kad jautė, jog N.Venckienė jį nuolat stebi darbo metu, o jos brolį buvo pastebėjęs sekantį jį automobiliu.

„J.Furmanavičius nepažinojo nei teisiamųjų, nei kitų su šia byla siejamų dalyvių. Prasidėjus šiai šmeižto istorijai jo klausiau, ar tu pažįsti šiuos asmenis, atsakė, kad nepažįsta nė vieno“, – pasakojo A.Ramanauskaitė.

Trečiadienį taip pat buvo apklaustas Kauno policijos patrulis Dainius Daukša, kuris žmogžudysčių dieną kartu su savo šunimi sekė D.Kedžio pėdomis.

Tą dieną jam teko būti dviejose vietose – Panemunėje, kur į avariją pakliuvęs D.Kedys paliko savo automobilį ir Vaišvydavoje, prie nužudytos V.Naruševičienės namų.

Pasak D.Daukšos, pirmoje vietoje įtariamo žudiko pėdsakais šuo nusekė iki stotelės Vaidotų gatvėje, antroje – iki parduotuvės, kuri yra vos už keliolikos metrų nuo L.Stankūnaitės sesers namų.

Liudytojai Tomas Vaitelavičius ir Tomas Piktelis teisme paliudijo tą patį, ką antradienį kalbėjo Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame nagrinėjama buvusių esamų ir buvusių pareigūnų Visvaldo Račkausko, Tomio Ulpio, Dariušo Sinkevičiaus, Vitalijaus Vitkovskio ir Emilijaus Damukaičio baudžiamoji byla.

T.Vaitelavičius yra sodo namelio Pavilnyje, kuriame po žmogžudysčių planavo pasislėpti D.Kedys, savininkas, o T.Piktelis buvęs Mindaugo Žalimo bendradarbis.

Išvykdamas dirbti į Švediją T.Vaitelavičius raktus nuo namo paliko T.Pikteliui, o kai šis iš paskos susiruošė į Švediją – M.Žalimui.

Pasakojo apie maniako paieškas

2009 metais prieš Kalėdas grįžęs į namus, T.Vaitelavičius rado išdaužtą įėjimo į namo rūsį stiklą.

Pradėjus aiškintis, M.Žalimas draugams pasakė, kad policija namelyje ieškojo kontrabandos, tačiau vėliau kaimynė T.Vaitelavičiui papasakojo visai kitą istoriją – ji matė, kaip namelį apsupo apie dešimt kaukėtų „Aro“ pareigūnų, matė, kaip šie daužė durų stiklą.

„Kaimynė jų paklausė, ką čia darote, jie atsakė, kad viskas vyksta su šeimininko žinia“, – pasakojo T.Vaitelavičius.

Tada T.Piktelis M.Žalimą išsikvietė dar kartą. Šis paaiškino, kad policija sodo namelyje tikrai buvo surengusi pasalą, tačiau neminėjo D.Kedžio pavardės.

M.Žalimas teigė, kad pareigūnai namelyje ieškojo žudiko-maniako, kuris Trakų rajone nužudė žmogų.

Visą tiesą apie jo nuosavybėje, be jo žinios surengtą pasalą, T.Vaitelavičius sužinojo tik 2011 metų pabaigoje, kai buvo iškviestas į apklausą Generalinėje prokuratūroje.

Tada M.Žalimas jau buvo apsilankęs pas žurnalistą Virginijų Gaivenį ir davęs parodymus Generalinėje prokuratūroje.

Po jo liudijimo paaiškėjo, kad Policijos departamento pareigūnai dar 2009 metų rugsėjo viduryje buvo perspėti, kad D.Kedys planuoja žudyti jam neįtikusius žmones, tačiau pareigūnai į M.Žalimo pateiktą informaciją rimtai nežiūrėjo.

„Aš negalėjau jiems sakyti tiesos“, – lrytas.lt sakė M.Žalimas. Pasak jo, kai T.Piktelis ir T.Vaitelavičius grįžo iš Švedijos ir rado nusiaubtą namelį, jis dabar teisiamų pareigūnų klausė, ką jiems sakyti.

„Jie liepė, sakyti, kad buvo surengta pasala, kad pareigūnai ieškojo Algirdo Aleksos, kuris daugmaž prieš metus Lentvaryje iš medžioklinio šautuvo nušovė savo sugyventinę bei sužeidė jos motiną ir dukrą“, – aiškino M.Žalimas.

Jis teigia, kad po žmogžudysčių Kaune Policijos departamento pareigūnai jam griežtai liepė niekam neprasitarti nei apie savo apsilankymą pas juos, nei apie tai, kas jam buvo žinoma apie D.Kedžio planus ir R.Ivanausko bei E.Barauskaitės vaidmenį žudynių istorijoje.

Pagarsino A.Ūso parodymus

Apklausus visus kviestus liudytojus, teismas nusprendė pagarsinti 2010 metų birželio 13 dieną Alytaus rajone žuvusio Andriaus Ūso parodymus.

Žmogžudysčių byloje liudytoju apklaustas A.Ūsas teigė, kad grasinimai jam iš D.Kedžio pusės prasidėjo tada, kai jo padedama L.Stankūnaitė teisme laimėjo bylą dėl mergaitės gyvenamosios vietos.

„Tada jis pradėjo grasinti, kad man blogai baigsis“, – liudijo A.Ūsas.

   2008 metų lapkričio 29-osios vakarą A.Ūsas sulaukė D.Kedžio skambučio. „Jis pasakė: tau laikas atsiskaityti už sukeltus nepatogumus, tu kentėsi, kad išdrįsai pereiti kelią jo garbingai šeimai“, – tyrėjams pasakojo A.Ūsas.

D.Kedys kalbėjo nerišliai, todėl jis jam paliepė išsiblaivyti. Tą patį vakarą jis iš D.Kedžio sulaukė trumposios žinutės. „Rytoj parašysiu pareiškimą, kad tvirkini mano dukrą“, – grasino D.Kedys.

D.Kedys išties nuskubėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą, nuo kurio prasidėjusi kelias gyvybes nusinešusi istorija.

Pasak A.Ūso, grasinimai iš D.Kedžio pusės buvo nuolatiniai, ne kartą jis pastebėjo, kad garliaviškis jį seka savo automobiliu, o kartą vyrai net buvo apsistumdę.

„Kiek žinau, jis vartojo alkoholį, narkotikus, buvo nestabilios būsenos, niekur neišleisdavo L.Stankūnaitės, neleido jai net mokytis“, – kalbėjo A.Ūsas.

Prisimindamas žmogžudysčių dieną A.Ūsas pasakojo, kad tą rytą su savo žmona Guoda Sakalinskaite–Ūsiene iš namų išvažiavo apie 15-20 minučių vėliau nei įprastai, apie 7 val. 50 min.

Pirma jis į darbą užvežė žmoną, po to paėmė savo darbuotojus ir kartu su jais bendrovėje „Eurotechnika“ buvo apie 8 val. 45 min. Čia jis ir sužinojo apie J.Furmanavičiaus, o vėliau V.Naruševičienės nužudymus. 

Tą rytą A.Ūsui buvo skirta apsauga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.