Už sunkius nusikaltimus nekart teisti klaipėdiečiai 40-metis Ramūnas Jankauskas, 37-erių Sergejus Šarapajevas ir jo brolis 35-erių Dmitrijus Šarapajevas Klaipėdos apygardos teisme išklausė prokuroro Aido Giniočio kaltinimus – jie įtariami tyčine žmogžudyste.
Kruvina egzekucija buvo surengta 2000 metų birželio 8-osios pavakare – 28-metis A.Urmonas buvo suvarpytas kulkomis prie savo namų Laukininkų gatvėje, kai automobiliu „Mercedes-Benz 230” grįžo iš treniruotės.
Atletiško sudėjimo vyriškis anksčiau aktyviai sportavo – buvo Klaipėdos „Granito”, „Atlanto”, Gargždų „Bangos” futbolo komandų žaidėjas.
Žudikai į auką paleido septynias kulkas iš dviejų nenustatyto modelio pistoletų ir nupjautvamzdžio. Laukininkų gatvėje gyvenantys žmonės matė tris iš nusikaltimo vietos sprunkančius kaukėtus vyrus.
A.Urmonas buvo siejamas su Klaipėdoje siautėjusia nusikalstama Arbatinių grupuote. Šešėlinio pasaulio atstovai jį pravardžiuodavo Prevenciniu, Dičkiu.
Manyta, jog A.Urmonas buvo įsivėlęs į gaujų karus ir nužudytas iš keršto.
Šeima liko Norvegijoje
Metų pradžioje Norvegijoje pagal Europos arešto orderį suimtas ir tik neseniai į Lietuvą atgabentas D.Šarapajevas grotuotame narve blaškėsi šalia vyresniojo brolio Sergejaus.
D.Šarapajevas atsisakė teikti parodymus ir pareiškė, jog kaltinimai sufabrikuoti: „Kalbėsiu tik tuomet, kai būsiu supažindintas su visa bylos medžiaga.”
Jo brolis S.Šarapajevas irgi gyveno Norvegijoje, dirbo vadybininku statybų įmonėje. Tarptautinėje jūsų perkėloje pasieniečiai vyrą suėmė tuomet, kai jis grįžo aplankyti motinos.
Norvegijoje liko S.Šarapajevo žmona ir keturi nepilnamečiai vaikai.
Jo draugas R.Jankauskas, atliekantis bausmę už kitą nužudymą, tikino niekada nematęs ir nepažinojęs A.Urmono.
Iš pradžių tik sužalojo
A.Urmonas ir anksčiau buvo patekęs į susišaudymą. 1996 metų spalio 10-ąją Danės gatvėje prie „Lietuvos telekomo” pastato Klaipėdoje susišaudžius grupei jaunuolių, tarp nukentėjusiųjų buvo ir A.Urmonas – jam į kojas ir krūtinę pataikyta 3 kartus.
Po susišaudymo į tris miesto ligonines buvo atvežti keturi sužeisti asmenys. Kiti incidento dalyviai spruko automobiliu „Volkswagen Jetta”.
Nusikaltimo vietoje rasta pistoleto „Makarov” tūtelių, vokiškas revolveris „Galverton”, iš kurio nebuvo šaudyta.
Sužeistieji atsisakė duoti parodymus, teigė nepažįstantys į juos šaudžiusių žmonių.
Pritrūko įkalčių
Manyta, kad tarp šaulių, kurie prie „Lietuvos telekomo” pastato švaistėsi ginklais, būta Storinių gaujos atstovų – jie galbūt įsidėmėjo A.Urmoną ir norėjo jį nužudyti.
Atsigavusiam A.Urmonui atkeršyta po kelerių metų, kai jis grįžo į namus iš treniruotės. Pistoleto „Beretta” jis nespėjo išsitraukti – kulkos, perskrodusios priekinį automobilio langą, susmigo į auką.
Tuomet įtarimai prislėgė su Arbatinių gauja konfliktavusios Sigito Gaidjurgio nusikalstamos grupuotės narius – Valdemarą Macevičių ir Remigijų Mineikį.
Žmogžudyste apkaltinti V.Macevičius ir R.Mineikis stojo prieš teismą, bet buvo išteisinti dėl įkalčių stokos.
Nagrinėta versija, kad A.Urmoną galėjo nužudyti R.Jankauskas, kurį apsaugininkas esą buvo apkūlęs.
Su Storiniais siejamas R.Jankauskas įkliuvo po to, kai prie naktinio baro „Indigo” sumušė buvusį kelių policininką Kęstutį Juknevičių ir jis nuo sužalojimų mirė ligoninėje. Mušeikai skirta 15 metų nelaisvės.
Gresia ilgi nelaisvės metai
Po daugelio metų atnaujinti A.Urmono bylos tyrimą paskatino klaipėdiečio Arūno Česnulevičiaus parodymai. Jis pareiškė, jog apsaugininką galėjo nužudyti R.Jankauskas, pasitelkęs į pagalbą brolius Šarapajevus.
Netikėtai miręs A.Česnulevičius savo žodžių nebegali nei patvirtinti, nei paneigti. Bet prokurorai teigia, kad teisme įtikinamai nuskambės šio liudytojo parodymų įrašai.
„Aš nepažįstu tokio žmogaus, niekas manęs nedaužė. Net jeigu ir būčiau sumuštas, ar verta dėl to žudyti? Tais metais buvau ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos”, – kaltinimų kratėsi R.Jankauskas.
S.Šarapajevas prisiminė A.Česnulevičių: „Jis per incidentą peiliu smogė man į krūtinę. Nesikreipiau į policiją, nes žaizda buvo nepavojinga.”
Trijulei gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų.
