Marijampolėje, Kaune ir Klaipėdoje prieš keletą metų turėjo būti pastatyti pastatai, kuriuose planavo įsikurti parduotuvės „Norfa“, rašo „Lietuvos rytas".
Aferomis garsėjančio milijonieriaus S.Rachinšteino įkurta bendrovė „Serneta“ šių pastatų nepastatė, bet neseniai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (VAT) dėl to, kad „Norfos mažmena“ jų neišsinuomojo. Už patirtą žalą iš prekybos tinklo reikalaujama dviejų milijonų litų.
Sklypai liko tušti
Dar 2004 metais abi bendrovės buvo sutarusios, jog Marijampolėje, Šiaulių gatvėje, „Serneta“ pastatys 4 tūkstančių kvadratinių metrų pastatą ir išnuomos parduotuvei „Norfa“. Pastatas parduotuvei turėjo būti pastatytas ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 1-ąją.
Tačiau „Serneta“ parduotuvės taip ir nepastatė, o tuščią žemės sklypą 2007 metais pardavė kitai S.Rachinšteino bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“.
Parduotuvė nebuvo pastatyta ir Kaune vietoj A.Juozapavičiaus gatvėje esančių apgriuvusių kareivinių, nors dėl jos nuomos buvo susitarta dar 2004 metais.
Po ketverių metų kareivinės ir žemės sklypas taip pat buvo parduoti „Nekilnojamojo turto valdymui“.
Panašus likimas ištiko ir Klaipėdos rajone, Rimkūnų kaime, esantį žemės sklypą. „Serneta“ iki 2007 metų birželio jame buvo įsipareigojusi pastatyti 10 tūkst. kvadratinių metrų prekybai skirtą pastatą. „Norfos mažmena“ pastato taip ir nesulaukė, o „Serneta“ sklypą pardavė bendrovei „TXT Invest“.
Prisiminė senas bylas
Nors „Serneta“ neįvykdė pažadų, teismui ši bendrovė pareiškė, kad „Norfos“ atstovai jau sudarydami pirmines sutartis žinojo, jog šių pastatų nesinuomos. Sutartis jie esą pasirašė specialiai, kad į nekilnojamąjį turtą investavęs S.Rachinšteinas patirtų nuostolių.
Vilniaus apygardos teismui pateiktame pareiškime S.Rachinšteinas išvardijo visas teismuose jau išspręstas pastarojo dešimtmečio bylas su „Norfos mažmena“, tačiau konkrečiai taip ir nenurodė, už ką prekybininkai turi sumokėti du milijonus litų.
Teismui teigiama, jog esą būtent dėl bendrovės „Norfos mažmena“ veiksmų „Sernetos“ finansinė padėtis pablogėjo – du milijonus litų ji yra skolinga kitiems verslo partneriams, o turtas areštuotas.
Vietoj parašo – antspaudas
„Norfos“ atstovus ne mažiau nustebino ir reikalavimas sumokėti už bendrovės „Serneta“ šiukšlių išvežimą.
Pasirodo, Vilniaus apygardos teismas iš S.Rachinšteino įmonės bendrovei „Švara visiems“ priteisė per 8 tūkstančius litų už šiukšlių išvežimą iš Vilniuje, Šeškinės ir L.Giros gatvėse, esančių objektų. Ką bendra su šiomis šiukšlėmis turi „Norfa“, taip ir nepaaiškinta.
Senų dokumentų kratinį primenančio ieškinio niekas nepasirašė. Ant dokumentų uždėtas antspaudas su Rusijoje gyvenančio „Sernetos“ direktoriaus Nikolajaus Luginino parašu.
„Norfos mažmenos“ teisininkai Vilniaus apygardos teismo paprašė kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir išsiaiškinti, ar ieškinio pasirašymo dienomis – rugsėjo ir spalio mėnesiais – minėtas asmuo buvo atvykęs į Lietuvą.
Kad būtų galima palyginti jo parašą ir išsiaiškinti kitas ieškinio pateikimo aplinkybes, prašoma N.Lugininą iškviesti į teismo posėdį.
Tarp kalno teismui įteiktų dokumentų yra ir 2006 metų Lietuvos pašto 3 litų vertės čekio kopija.
Tai esą įrodymas, jog „Serneta“ siuntė laišką bendrovei „Norfos mažmena“ ir ragino bendradarbiauti. Tačiau ant pašto čekio nėra nurodyta, nei kas, nei kam siuntė registruotą laišką.
Pardavė visus pastatus
„Sernetos“ atstovai sugebėjo surasti seną pašto čekį, tačiau VAT nepateikė teismų sprendimų, įrodančių, kad „Norfos mažmena“ buvo skolinga už kai kurių pastatų nuomą.
Manoma, jog dokumentai nepateikti vien todėl, kad nebūtų galima nustatyti skolų laikotarpių, nes pateikti ieškinį civilinėse bylose būtina per trejus metus.
„Norfos mažmenos“ atstovai teismo paprašė atmesti ieškinius dėl senaties, nes prieš trejus metus nė vienas byloje minimų pastatų nebepriklausė bendrovei „Serneta“.
2007–2010 m. visi jie buvo parduoti „Nekilnojamojo turto valdymui“.
Nors „Serneta“ ir pardavė pastatus, teismui teigiama, kad juos įsigijusiai bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ liko skolinga per milijoną litų.
Tačiau jokių šią skolą įrodančių dokumentų S.Rachinšteino atstovai nepateikė.
O kam dokumentai, jei esi skolingas pats sau? Abi bendrovės neoficialiai priklauso S.Rachinšteinui.
Iki praėjusių metų rugpjūčio vienintelis „Sernetos“ akcininkas buvo Kanadoje gyvenantis S.Rachinšteino tėvas Fima Rachinšteinas.
Dauguma „Nekilnojamojo turto valdymo“ akcijų priklauso Kanados įmonei „Rakhin Consulting & Engineering Ltd“, registruotai F.Rachinšteino namuose.
Turto yra tiek, kiek tuo metu reikia
* „Serneta“ savo turtinę padėtį kiekviename teisme nurodo skirtingai – atsižvelgdama į tai, ką reikia įrodyti.
* Jei teisėjus siekiama įtikinti, kad finansinė padėtis labai sunki, „Serneta“ neišgali susimokėti kelių šimtų ar tūkstančių litų teismo mokesčių. Dviejų milijonų litų ieškinį bendrovei „Norfos mažmena“ pateikusi S.Rachinšteino įmonė nesukrapštė net šimto litų už papildomą skundą.
* Visai kitokia „Sernetos“ finansinė padėtis, kai jai siekiama iškelti bankroto bylą. Praėjusių metų rugsėjo 11-ąją „Sernetai“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau tokį sprendimą ji apskundė.
* Savo skunde „Serneta“ tvirtino, kad jos turto vertė – daugiau kaip 45 milijonai litų, o skolos nesiekia ir pusės milijono litų, kitoje byloje jos nurodytas turtas – 43,5 milijono litų.
