Beveik dvi dešimtys įtariamųjų, kratos ir kaltinimai iš bendrovės „FlyLAL“ išvogus milijonus litų. Tokius burtažodžius pasitelkė ikiteisminiam tyrimui dėl bendrovės bankroto diriguojantis Generalinės prokuratūros prokuroras G.Jasaitis.
Iki 2010 metų gegužės G.Jasaitis dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju. Pasibaigus kadencijai jis buvo priverstas trauktis iš pareigų ir imtis eilinio prokuroro duonos. Bet, pasirodo, ji gali būti sprangi.
Aiškėja, kad pats valstybinis kaltintojas yra galimai įsipainiojęs į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nes yra tiesiogiai susijęs su vienu kreditoriumi šioje byloje.
Politiniai bylos kampai
Nacionalinis oro vežėjas „FlyLAL“ ant bankroto slenksčio atsidūrė 2008 metų pabaigoje, kai bendrovės nuostoliai pasiekė 106 mln. litų.
Didžiausi kreditoriai yra valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas (20,8 mln. litų), „Oro navigacija“ (6,4 mln. Lt) ir Turto fondas (9,3 mln. Lt), šiek tiek vėliau perėmęs Turto banką, kuris administravo „FlyLAL“ skolą „Nordea“ bankui.
Skolos šioms įmonėms per „FlyLAL“ veiklą nebesipūtė, atvirkščiai – gerokai sumažėjo.
Tačiau tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis 2008 metų gruodį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „FlyLAL“ bankroto aplinkybių.
Šį kreipimąsi viešai komentavo konservatorių ir liberalų rėmėjų valdomos žiniasklaidos priemonės, esą bankrotas buvęs tyčinis.
Generalinėje prokuratūroje pradėtam ikiteisminiam tyrimui tuomet vadovavo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas, dabar palaikantis valstybinį kaltinimą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.
Bet šiam prokurorui taip ir nepavyko rasti įrodymų, kad „FlyLAL“ bankrotas buvo tyčinis, todėl 2010-aisiais jis jau ketino nutraukti tyrimą.
Tačiau esą už bylos vilkinimą S.Verseckui buvo skirtas papeikimas.
Ikiteisminį tyrimą 2011 metų lapkritį perėmė G.Jasaitis. Bet ir jis ilgą laiką nesugebėjo rasti svarių įrodymų.
Tik 2013 metų lapkričio pradžioje, gavus teismo sankciją, buvusių „FlyLAL“ akcininkų ir darbuotojų namuose buvo atliktos kratos.
Įtarimai pateikti 17 asmenų – esą nacionalinio oro vežėjo bankrotą suorganizavo nusikalstama asmenų grupė.
Sieja sena draugystė
Vienas „FlyLAL“ kreditorius yra Šakių rajono aeroklubo „Valenčiūnai“ vadovas Gintautas Platūkis. Jis siekia atsiimti apie 40 tūkst. litų.
G.Jasaitį ir verslininką sieja sena draugystė. Prokuroras – dažnas svečias „Valenčiūnuose“. Jis yra šio aeroklubo narys.
Prokuroras valandų valandas kartu su verslininku praleidžia ore skraidydamas lėktuvu. Viena skrydžio valanda kainuoja apie 600 litų.
Ar pareigūnas už šiuos skrydžius susimoka?
G.Platūkis iki 2008 metų dirbo „FlyLAL“. Buvę bendrovės akcininkai tvirtino, kad kompanijai bankrutavus verslininkas turėjo įgijęs nepaklausią „SAAB 2000“ piloto licenciją. Nors jis buvo patyręs pilotas, ši licencija nesuteikė teisės valdyti „Boeing“ ar „Airbus“ lėktuvų.
„FlyLAL“ įmonių grupei priklausiusi pilotų rengimo akademija („Baltic Aviation Academy“) buvo įsigijusi dešimtis milijonų litų kainuojančius realaus skrydžio simuliatorius.
2009 metų birželį pats G.Platūkis po apmokymų įgijo piloto „Boeing 737“ licenciją ir įsidarbino „FlyLAL Charters“ bendrovėje. Joje dirbo iki 2011 metų pavasario.
Tų pačių metų pabaigoje ikiteisminį tyrimą iš S.Versecko perėmęs G.Jasaitis pradėjo daryti psichologinį spaudimą kreditoriams, kad šie pasirašytų dokumentus, pagrindžiančius prokuroro kaltinimus.
Patarė giliai nekapstyti
Paklaustas, kokie santykiai sieja jį su Generalinės prokuratūros prokuroru, G.Platūkis patvirtino, kad jį pažįstantis jau seniai, daugiau kaip penkerius metus.
Aeroklubo vadovas teigė, kad piloto licencijos G.Jasaitis neturi, todėl prokurorą pats paskraidina lėktuvu: „Kaip norim, taip skraidom.“
Pasiteiravus, ar dažnai paskraidina pareigūną, „Valenčiūnų“ vadovas G.Platūkis į šį klausimą neatsakė, bet suskubo pridurti: „Mūsų klubas visai nesusijęs su „FlyLAL“. Jis įkurtas anksčiau nei „FlyLAL“.“
Išgirdęs klausimą, ar G.Jasaitis susimoka už paskraidymus lėktuvu, G.Platūkis aiškino, esą „pasidaro taip, kaip išeina“: „Jeigu turiu pinigų, įpilu degalų. Tai taip ir išeina.“
Tačiau sukonkretinus klausimą, ar degalų įpila prokuroras, G.Platūkis tikino, kad „gali įpilti, o gali ir neįpilti“.
„Jūs nekapstykite taip giliai“, – „Lietuvos rytą“ perspėjo aeroklubo vadovas.
Kartais susimoka, kartais ne
G.Jasaitis pripažino, kad G.Platūkį pažįsta jau labai seniai.
„Taip, kitados jis pasibėdodavo, kad „FlyLAL“ jam nemoka pinigų, kad jis irgi turi kreditorinių įsipareigojimų. Bet kad jis yra šios bendrovės kreditorius, sužinojau tik iš jo, kai jūs su juo pasikalbėjote“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo G.Jasaitis.
Jis aiškino, kad yra deklaravęs savo narystę aeroklube. Tiesa, pamiršo pridurti, kad tai neatleidžia nuo prievolės nepainioti interesų.
Prokuroras teigė, kad lankydamasis aeroklube kelis kartus šoko parašiutu, o G.Platūkis jį 3–4 kartus per metus paskraidina lėktuvu.
Pastarąjį kartą – 2013 metų rugpjūčio pabaigoje.
Paklaustas, ar gali pagrįsti dokumentais, kad susimoka už skrydžius, pareigūnas tikino, jog tai galima patikrinti aeroklube: „Kartais susimokėdavau grynais, o kartais būdavo apmokama iš klubo, nes jam pervedu 2 proc. pajamų mokesčio.“
Kreditoriai nerūpi?
„Tačiau man, tiesą sakant, „FlyLAL“ kreditoriai yra neįdomūs. Tai bankroto byla ir su ja ne tiek daug sąsajų.
Todėl konkrečių bendrovių ir fizinių asmenų, kas yra kreditoriai, nežinau, išskyrus tris valstybės įmones Tarptautinį Vilniaus oro uostą, Turto banką ir „Oro navigaciją“, kurios kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais“, – „Lietuvos rytui“ dėstė G.Jasaitis.
Priminus, kad pats prokuroras spaudė tas įmones, kurios irgi yra „FlyLAL“ kreditorės, kreiptis su ieškiniais į teismus, G.Jasaitis ėmė išsisukinėti: „Paprasčiausiai joms buvo išaiškinta teisė. Kad jei valstybės įmonės nesikreips, pats prokuroras ims ginti valstybės interesus.“
Lapkričio pradžioje atliktų kratų laiką G.Jasaitis tikino skyręs iš anksto ir teigė esą nežinojęs, kad vyksta kažkokios derybos: „Nei man įdomu, ar jos vyko, ar dar tik vyks.“
Prokuroras tvirtino, kad nusišalinti nuo tyrimo nė neketinąs, nes nesijaučia pažeidęs etiką ar supainiojęs interesus.
Dar kartą „Lietuvos ryto“ paklaustas, ar jam visiškai neįdomu, kad valstybės įmonės atgautų pinigus, G.Jasaitis tepasakė: „Absoliučiai neįdomu.“
Sprendžiama teisme
Generalinis prokuroras Darius Valys „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad G.Jasaičio nušalinimo jau siekiama teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu: „Taigi reikia palaukti, nes, kiek žinau, tokie procesai jau vyksta.“
Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ įvardijo net 46 svarbius įvykius, dėl kurių keliamos abejonės G.Jasaičio objektyvumu.
Tačiau teismas kol kas nenagrinėja aplinkybės, kad šis prokuroras artimais ryšiais yra susijęs su vienu „FlyLAL“ kreditoriumi.
Svarbūs net menki signalai
Buvusį generalinį prokurorą, dabartinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Artūrą Paulauską nustebino žinia, kad vienas Generalinės prokuratūros prokurorų, tiriantis bylą, pats galimai įsivėlęs į interesų konfliktą.
„Tiriančio bylą prokuroro veiksmai neturi kelti jokių abejonių. Jei tokių atsiranda, yra pagrindas galvoti apie nušalinimą“, – sakė A.Paulauskas ir prisiminė, kad jam vadovaujant prokuratūrai skaidrumas buvo vienas svarbiausių prioritetų.
Politiko įsitikinimu, šią situaciją turėtų kuo skubiau apsvarstyti Generalinės prokuratūros vadovybė: „Tiriant bylą yra svarbūs net menkiausi signalai.
Jeigu įtariama, kad G.Jasaitis aeroklube gauna nuolaidų, šiuos faktus privaloma nedelsiant patikrinti.“
Turtas areštuotas teisėtai
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, Generalinėje prokuratūroje nepasitenkinimas G.Jasaičiu kilo ne tik dėl jo bičiulystės su G.Platūkiu.
Teigiama, kad prokuroras pasirinko itin netinkamą laiką kratoms ir įtarimams pareikšti buvusiems „FlyLAL“ akcininkams ir vadovams.
Tai esą reikėjo padaryti po to, kai būtų pasibaigusios taikos derybos su Latvijos vyriausybe.
Bankrutuojanti oro bendrovė „FlyLAL“ ir jos kreditoriai (tai yra ir trys valstybės įmonės) dar 2008 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl „AirBaltic“ bei Rygos oro uosto padarytos beveik 200 mln. litų žalos.
Teismo ekspertai žalą sumažino iki beveik 150 mln. litų, Rygos oro uosto ir „AirBaltic“ turtas už minėtą sumą buvo areštuotas.
Dviejų instancijų Latvijos teismai areštą irgi pripažino teisėtu. Tik Latvijos aukščiausiasis teismas sprendimo dar nepriėmė, bet 2013-ųjų gegužę kreipėsi į Europos Sąjungos teisingumo teismą, prašydamas išaiškinti, ar Lietuvos teismų sprendimai galioja Latvijoje.
Netgi Latvijos konkurencijos taryba nustatė, kad Rygos oro uostas nepagrįstai „AirBaltic“ taikė iki 80 proc. nuolaidas. Iš sutaupytų lėšų ši kampanija plėtėsi Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, mažindama keleivių skraidinimo paslaugų kainas.
Nustebino Seimo komitetą
„Iš tikrųjų įdomi situacija. Latvijos konkurencijos tarnyba pripažįsta, kad Latvijos vyriausybė „AirBaltic“ neteisėtai skyrė 100 mln. latų (apie 490 mln. litų), kai pernai abi pusės jau svarstė taikos sutarties projektą, pagal kurį būtų buvusi pripažinta net visa mokėtina 199 mln. litų skola „FlyLAL“, o bylą tiriantis prokuroras imasi tokių keistų veiksmų“, – stebėjosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Į parlamento komitetą kreipėsi advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ advokatas Giedrius Danėlius, informuodamas Seimos narius apie neigiamas ikiteisminio tyrimo veiksmų viešinimo pasekmes valstybei.
Be kita ko, G.Jasaitis slapukauja, kad neva nežinojo apie vykstančias derybas su Latvijos transporto ministru, nes jį apie tai yra informavęs advokatas Kęstutis Virbickas.
Lietuvos slaptosios tarnybos taip pat yra užfiksavusios faktą, kad Latvijos transporto ministro ir buvusių „FlyLAL“ akcininkų susitikimas vyko praėjusių metų spalio 7 dieną.
Pinigų grąžinimas įšalo
Vadovaujantis taikos sutarties projektu, 199 mln. litų skola būtų kapitalizuota į naujai išleistas „AirBaltic“ akcijas, kurios sudarytų 34 proc. „AirBaltic“ įstatinio kapitalo.
Šis paketas ir būtų atitekęs „FlyLAL“ bankroto administratoriui. Per nustatytą laiką „AirBaltic“ akcijas išpirktų, o „FlyLAL“ kreditoriai atgautų visus pinigus iki paskutinio cento.
Maždaug 70 mln. litų susigrąžintų ir buvę „FlyLAL“ akcininkai, dengę įmonės nuostolius iš nuosavo kapitalo.
Tačiau G.Jasaičio sprendimas atlikti kratas ir pateikti įtarimus septyniolikai asmenų taikos sutarties pasirašymo procesą sustabdė neribotam laikui.
„Atsakomybės klausimas paprastai būna antraeilis dalykas kreditoriams, nes jiems svarbiausia atgauti pinigus.
Todėl jeigu yra nors menkiausia galimybė tai padaryti, tyrėjas ir apskritai valstybė privalo padaryti viską, kad skolininkas atsiskaitytų“, – kalbėjo parlamentaras A.Paulauskas.
Kreipėsi į Vyriausybę
Seimo Ekonomikos komitetas jau kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas sudaryti darbo grupę, kuri nustatytų, ar Lietuva neprarado galimybės įsigyti dalį Latvijos „AirBaltic“ akcijų.
„Komiteto narius nustebino, kad Generalinė prokuratūra itin netinkamu metu ėmėsi kratų. Juolab kad tuo metu ieškovėmis civilinėje byloje dar nebuvo pripažintos valstybės įmonės“, – sakė parlamento komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis.
Vyriausybės taip pat paprašyta ištirti Andriaus Kubiliaus vadovauto ministrų kabineto veiksmus, kurių jis ėmėsi prieš nacionalinį oro vežėją „FlyLAL“.
„Iš dokumentų matyti, kad 2009 metais buvo ne kartą kreiptasi į Vyriausybę dėl „FlyLAL“ nepagrįstai padidintų mokesčių Vilniaus oro uoste, kuris buvo Susisiekimo ministerijos žinioje.
Mes įžvelgiame galimai neskaidrų susitarimą tarp tuometės Vyriausybės ir „AirBaltic“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Žemaitaitis.
Įžvelgiamas ne vienas Etikos kodekso pažeidimas
* Prokurorai savo darbe privalo vadovautis Etikos kodeksu, kuris pabrėžia prokuroro pareigą nepiktnaudžiauti užimama padėtimi ir „neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų“.
* Be to, prokuroras privalo vengti ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai.
* „Lietuvos rytą“ konsultavusių teisininkų teigimu, G.Jasaitis yra pažeidęs Etikos kodeksą.
* Pavyzdžiui, pasiskraidymai su „FlyLAL“ kreditoriumi iš esmės pažeidžia Etikos kodekso 5.9.2 punktą, kuris įpareigoja „nepriimti paslaugų, nuolaidų, dovanų ar kitokio prielankumo, jeigu tuo siekiama paveikti prokurorą“.
* Mėgindamas ginti artimo bičiulio ir „FlyLAL“ kreditoriaus interesus G.Jasaitis irgi nusižengia etikai.
* Nors Etikos kodeksas įpareigoja prokurorus „nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus“, G.Jasaitis pats siūlė valstybės įmo-nėms kreiptis su civiliniais ieškiniais į teismą.
