Nors byla jau buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, pernai gruodžio 3 dieną ji grąžinta atgal prokuratūrai.
Prokurorai dar bandė skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, teigė, kad kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, tačiau trečiadienį Vilniaus apygardos teismas jų skundą atmetė – prokurorai privalės perrašyti kaltinimus S.Šriūbėnui ir A.Šriūbėnienei taip, kad jie būtų visiems suprantami.
S.Šriūbėnas ir jo žmona į teisėsaugos nemalonę pateko dėl 400 tūkstančių litų, kurių įsigijimo niekaip negali pateisinti. Už neaišku iš kur atsiradusius pinigus sutuoktiniai yra įsigiję nekilnojamojo turto, automobilių, obligacijų ir Vyriausybės vertybinių popierių.
Ranką ranka plovė?
S.Šriūbėno „aukso amžius“ prasidėjo 2002 metais jam dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje ir vėliau tapus direktoriaus pavaduotoju savivaldybės įmonėje „Vilniaus kapitalinė statyba“.
Tada S.Šriūbėnas įsigijo nemažai nekilnojamojo turto iš įmonių, kurias, kaip įtariama, pats ir protegavo savivaldybės skelbiamuose konkursuose.
Teigiama, kad 2005 metais tokiu būdu S.Šriūbėnas iš bendrovės „Dekoras“ įsigijo butą ir garažą sostinės Žolyno gatvėje.
Už šį pirkinį S.Šriūbėnas sumokėjo 154,5 tūkstančio litų, nors jo kaina buvo maždaug 70 procentų didesnė.
„Dekoras“ laimėjo Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą Menų spaustuvei rekonstruoti.
2009 metais iš Gedimino prospekto rekonstrukcijos konkursą laimėjusios bendrovės „Luidas“ įsigijo butą ir garažą Perkūnkiemio gatvėje bei žemės sklypą Pavilnionių gatvėje.
Už tai jis sumokėjo 215 tūkstančių litų, nors nekilnojamojo turto vertė buvo kur kas didesnė.
Panašių pirkinių būta ir daugiau, bet ilgai šis turtas S.Šriūbėno rankose neišbūdavo.
Yra duomenų, kad už 350 tūkstančių litų nusipirkęs butą S.Šriūbėnas jį pardavė po kelių savaičių už daugiau nei du kartus didesnę kainą, nei pats mokėjo.
Nekilnojamąjį turtą pirkdavo ne tik pats S.Šriūbėnas, bet ir jo šeimos nariai.
Tapo milijonieriumi
Labiausiai S.Šriūbėnas praturtėjo pradėjus Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukciją. Per vienerius metus jis tapo milijonieriumi, savo turimą turtą padidinęs daugiau kaip 700 tūkstančiais litų, nors jo, kaip „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotojo atlyginimas buvo tik 5000 litų „į rankas“.
Turto deklaracijoje už už 2005 metus S.Šriūbėnas nurodė turįs privalomo registruoti turto už beveik 484,57 tūkstančius litų ir 434,72 tūkstančius litų piniginėmis lėšomis, 2006 metus privalomo registruoti turto vertė beveik nepakito, bet piniginės lėšos išaugo daugiau nei 688 tūkstančiais litų, iki 1,12 milijono litų.
Didėjo ne tik sąskaitos banke, bet ir S.Šriūbėno turimos grynųjų pinigų sumos.
Vien 2009 metais į savo sąskaitas dviejose bankuose S.Šriūbėnas įnešė daugiau kaip 200 tūkst. litų grynųjų. Grynais atsiskaitė ir už įsigytus Vyriausybės vertybinius popierius bei administracines patalpas Naugarduko gatvėje.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad politiko ir jo žmonos sandoriai grynaisiais pinigais siekia beveik pusę milijono litų.
Deklaracijose nenurodė
2011 metais S.Šriūbėnas tapo aplinkos viceministru, todėl savo deklaracijas turėjo pateikti ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Deklaraciją jis pateikė, tačiau joje nenurodė nei vieno sandorio, nei 2009 metais pirktų vertybinių popierių, nei įsigyto nekilnojamojo turto. Viceministras nurodė tik tai, kad nuo 2000 metų vertėsi žemės ūkio veikla, o nuo 2007 metų – nuomojo patalpas.
Apie jokius sandorius nenurodyta ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, 2011 metais pateiktoje deklaracijoje.
Susidomėjo ir VTEK Užpernai S.Šriūbėno galimai neteisėta veikla susidomėjo Seimo Antikorupcijos komisija.
Penki jos nariai kreipėsi į VTEK prašydami pradėti tyrimą dėl galimo S.Šriūbėno viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Antikorupcijos komisijos nariai prašė nustatyti, ar S.Šriūbėnas per 2011 metus įvykdė sandorių, kuriuos, pagal sumą, įstatymas nurodo privalomai deklaruoti VTEK, nes remiantis turto deklaracija, jo turimos piniginės lėšos tais metais išaugo dar 200 tūkstančių litų.
Seimo nariai, pažymėjo, kad ši suma yra maždaug dvigubai didesnė nei pajamos, kurias S.Šriūbėnas gavo iš savo dviejų darboviečių - Vilniaus miesto savivaldybės (dirbo iki 2011 m. balandžio ir gavo 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką) ir Aplinkos ministerijos (dirbo nuo 2011 metų liepos).
Antikorupcijos komisijai užstrigo ir A.Šriūbėnienės privalomas registruoti turtas.
Nurodyta, kad jo vertė padidėjo 325 tūkstančiais litų, tačiau apie kažkokio turto įsigijimą joje užsiminta nebuvo.
VTEK tyrimą pradėjo, tačiau netrukus S.Šriūbėno atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Laukiant jų pabaigos, VTEK tyrimas sustabdytas.
STT atnaujino tyrimą
Į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį S.Šriūbėnas pateko dar 2003 metais. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Įtarta, kad tuometinis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotojas 2002-2003 metais, naudodamasis jam suteiktomis funkcijomis vykdyti miesto statybos, rekonstrukcijos priežiūrą, sudarė palankias sąlygas bendrovėms „Jondras“, „Mūras“, „Dekoras“, „Megrame“ bei „Daila“ gauti statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės.
2005 metais STT tyrimą nutraukė. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais S.Šriūbėnas padarė žalą valstybės tarnautojo prestižui, tačiau esą nebuvo nustatyta, kad ši veikla turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
FNTT pradėjus tyrimą dėl galimo neteisėto praturtėjimo, tyrimą dėl piktnaudžiavimo atnaujino ir STT. Jis iki šiol nebaigtas.
Suskubo taisyti deklaracijų
FNTT ir STT susirūpinus S.Šriūbėno veikla, šis taip pat suskubo taisyti savo deklaracijų.
Dar dirbdamas viceministru, S.Šriūbėnas deklaravo, kad 2011 metais turėjo privalomo registruoti turto už daugiau kaip 896 tūkstančius litų bei 1,15 milijonų litų piniginių lėšų.
Vėliau savo deklaraciją jis patikslino. Jo turimos piniginės lėšos sumažėjo iki 280,82 tūkstančių litų, o privalomas registruoti turtas padidėjo iki beveik 1,74 milijonų litų.
Bendrą savo turto vertę S.Šriūbėnas taip pat sumažino – nuo 2,045 iki 2,025 milijono litų.
