Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo duomenis. Nustatyta, kad trijų Kaune esančių bendrovių vadovas per trejus metus išlaidų turėjo daugiau nei gavo pajamų.
Plataus spektro statybų verslu užsiimantis kaunietis daugiau nei 500 tūkst. litų grynųjų pinigų iš dalies mėgino pagrįsti paskolų lapeliais, gautais iš savo vadovaujamų statybomis, draudimu ir elektros gamyba užsiimančių bendrovių darbuotojų ir draugų.
Tačiau FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai surinko pakankamai duomenų, kad verslininkui skolinę asmenys neturėjo tokių lėšų.
„Žmogus nurodė asmenis, kurie jam neva skolino nemažas pinigų sumas. Patikrinus šiuos kreditorius paaiškėjo, kad šie žmonės neturi ir niekada neturėjo tokio turto“, – lrytas.lt sakė FNTT Kauno apygardos valdybos vadovas Alvydas Packevičius.
Bandydamas gudrauti ir teisiškai pagrįsti juodų pinigų kilmę, kaunietis perlenkė lazdą. Vienam fiktyvių paskolų raštelių autorių pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų ir dokumentų klastojimo.
Baigta tirti baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad asmuo, turėjęs nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
