Mosėdžio seniūnijos Gaubių kaimo gyventojai susijaudino išvydę šalia tilto per Bartuvos upę apiplėštą koplytėlę.
Medinė nežinomo meistro išdrožta kankinio Šv.Jono Nepomuko skulptūrėlė pradingo be pėdsakų.
Vagys atsliūkino naktį
Koplytėlėje laikomą šventojo skulptūrėlę vietos gyventojai meiliai vadino Jonuku.
Pamaldžių žmonių itin gerbiamas Šv.Jonas Nepomukas – saugotojas nuo potvynių, neteisingai apkaltintų užtarėjas.
„Vagys išplėšė arba išdaužė stiklą ir pagrobė vertingą skulptūrėlę. Matyt, naktį darbavosi.
Kelių atokesnių sodybų gyventojai tai pastebėjo, pranešė policijai, gal suras“, – „Lietuvos rytui“ sakė Skuodo rajono savivaldybės paminklosaugininkas Henrikas Vaitkevičius.
Grobė juodieji archeologai?
Šv.Jonas Nepomukas dar sovietmečiu buvo perkeltas į akmeninę koplytėlę, kurią iškalė garsus paminklų meistras iš Salantų Vilius Orvidas, vėliau pasirinkęs pranciškono vienuolio kelią.
Plėšikus labiau viliojo ne šito menininko, o nežinomo žemaičių tautodailininko darbas – medinė skulptūrėlė.
Gaubių koplytėlę prižiūrėjo netoliese gyvenanti ūkininkė Laima Juozaitienė.
Koplytėlė dešiniajame Bartuvos krante pastatyta prisimenant XIV amžiuje Čekijoje karaliaus suimtą, kankintą, po to naktį nuo tilto į upę nustumtą kunigą Joną Nepomuką. Jis yra ir skęstančiųjų gelbėtojas.
Žemaičiai šiam kankiniui dėkingi už vandenyse išgelbėtų žmonių gyvybę.
„Kas išniekino koplytėlę? Aišku, kad atvykėliai, juodieji archeologai. Nuo tokių atsiginti negalime“, – piktinosi L.Juozaitienė.
Atvykėliai bruka pinigus
Skuodo rajone nusiaubta ir daugiau prie kelių, sunykusių vienkiemių stovinčių senų medinių koplytėlių.
Vandalams nieko nėra šventa – grobia iš koplytėlių viską, kas dvelkia praeitimi: ne tik medines šventųjų skulptūrėles, bet ir senus paveikslus, kryžius, rožinius.
Kultūros paveldas – antikvarinių vertybių pirkėjų ir pardavėjų taikinys.
Prekeivių agentai įkalbinėja žemaičius parduoti senas skulptūrėles, o kai jie nesutinka, patys laužiasi į koplytėles, samdo kaimo girtuoklius, kad šie išluptų vertingesnius kūrinius.
„Vienai Lyksūdės kaimo gyventojai kažkoks vyriškis įkyriai piršo nemenką sumą už jos koplytėlėje saugomą skulptūrėlę. Atidarė lagaminėlį ir klojo po kojomis banknotus, prašydamas pasakyti, kada bus gana.
Moteris nesutiko parduoti relikvijos. Supratusi, kad anksčiau ar vėliau gali jos netekti, išsigando, nusinešė į namus ir paslėpė po lova“, – kalbėjo jau nemažai panašių istorijų girdėjęs H.Vaitkevičius.
Siautėjo ir anksčiau
Pernai vagys nusiaubė Nevočių ir Krakių kaimuose stovinčias medines lauko koplytėles. Iš vienos vėl pagrobtas Švč.Mergelės Marijos paveikslas.
Senosios tautodailės tradicijomis garsėjančiame Skuodo rajone jau apvogta daugiau kaip pusė čia esančių koplytėlių. Daugelis jų – valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės. Plėšikai prie sodybų atsliūkina naktį arba nutaiko progą, kai šeimininkų nebūna namuose.
Ne vien tiktai pilkapiai, bet ir senosios koplytėlės traukia juoduosius archeologus – skuodiškiai šalia jų dažnai mato besitrainiojančius jaunuolius: atidarę dureles smalsiai čiupinėja ten sudėtus daiktus, fotografuoja. Paklausti, kas jiems leido tai daryti, sprunka šalin.
Žemaičiai koplytėlėse prie savo namų vis dažniau stato ne medines skulptūras, o gipso liejinius. Medžio dirbiniai tvirtinami aukščiau prie kryžių, stogastulpiai drožiami taip, kad grobikai neišluptų visų grožybių. Kraštas praranda senąsias tradicijas, savo įvaizdį.
