Prisiminė avariją
Pirmasis teisme liudijo kaunietis Ričardas Vaičiūnas, į kurio vairuojamą sunkvežimį žmogžudysčių dieną apie 12 val. 20 min. Kariūnų plente atsitrenkė D.Kedžio vairuojamas automobilis „VW Golf".
Pasak R.Vaičiūno, iškart po susidūrimo jis išlipo iš savo sunkvežimio. „Žiūriu, sėdi žmogus, kažką krapštosi. Nuėjau išjungti variklio, išlipu, o jis eina", – prisiminė liudytojas.
R.Vaičiūnas sako, kad bandė sustabdyti „VW Golf" vairuotoją, surėkė jam „kur eini", tačiau atsakymo neišgirdo.
„Jis man nieko nesakė", – kalbėjo R.Vaičiūnas. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad atsakymo iš D.Kedžio tąkart vis dėlto sulaukė.
„Labai slidu", – pasiteisino į jo sunkvežimio galą atsitrenkusio „VW Golf" vairuotojas.
Ikiteisminio tyrimo metu R.Vaičiūnas pasakojo, kad „VW Golf" vairuotojas slėpė savo veidą, visiškai nenorėjo bendrauti. „Jis ėjo vis greičiau ir greičiau, po to pradėjo bėgti", – praėjus savaitei po įvykių Kaune tyrėjams pasakojo liudytojas.
R.Vaičiūnas iškvietė policijos pareigūnus. Jie savininko paliktame automobilyje rado šovinį.
Policijos pareigūnas Modestas Gerulis buvo tarp tų pareigūnų, kurie buvo iškviesti į eismo įvykį.
„Mums vairuotojas nurodė, kad avarijos kaltininkas nuėjo mokyklos link, apvažiavome aplink, bet automobilio savininko neradome. Grįžome, apieškojome automobilį, paleidimo spynelėje buvo palikti raktai, dokumentų neradome, bet radome šovinį", – teisme pasakojo M.Gerulis.
Tą patį pasakojo ir pareigūnas Nerijus Čekanauskas.
Suprato, kad vežė D.Kedį
Maršrutinio autobuso vairuotojas Saulius Ugorinka 2009 metų spalio 5 dieną vežė D.Kedį iš Panemunės į Vaišvydavą.
„Panemunėje mane stabdė dvi mergaitės, prie jų priėjo vyras ir įlipo kartu. Pamaniau, kad gal tėvas, bet mergaitės susimokėjo, pirma viena, po to kita, o jis nemoka", – pasakojo S.Ugorinka.
Į D.Kedį liudytojas sako dėmesį atkreipęs dar ir dėl to, kad jis nenorėjo sėstis. „Buvo vietų, o jis nesėdo, vis dairėsi pro langus, atrodė kažkoks sutrikęs, sunerimęs", – kalbėjo liudytojas.
D.Kedys, pasak S.Ugorinkos, susimokėjo tik atvažiavus į Vaišvydavą ir tik tada, kai vairuotojas jam tai priminė.
„Taip taip, gal gali į mišką pavežti", – dar vieną keistą keleivio prašymą tada išgirdo S.Ugorinka.
Vairuotojas su keistuoliu į kalbas nesileido. Tada D.Kedys susimokėjo ir išlipo. Tik vėliau, vakare, įsijungęs televizorių S.Ugorinka suprato, ką vežė. D.Kedį jis atpažino ir iš tyrėjų jam pateiktų nuotraukų.
L.Kedienė blaškėsi ir verkė
Apklausus liudytojus, susijusius su D.Kedžio pasivažinėjimu po Kauną, liudyti buvo pakviesta D.Kedžio motina L.Kedienė. Nors D.Kedžio atžvilgiu byla buvo nutraukta jam mirus, teismas L.Kedienę nusprendė apklausti kaip jo artimąją, jai suteikta teisė neatsakinėti į nepatinkančius klausimus arba iš viso atsisakyti duoti parodymus.
„Galiu duoti, galiu neduoti, neduosiu. Ai, duosiu", – blaškėsi L.Kedienė. Tik įėjusi į teismo salę ji pareiškė nežinanti, į kokią bylą yra kviečiama. „Buvo parašyta dėl nužudymų, gal dėl mano sūnaus nužudymo?" – svarstė ji.
D.Kedžio motina neneigė pažįstanti teisiamuosius, nes R.Ivanauskas treniruodavo jos sūnų. Jis yra buvęs ir jų namuose, tačiau paskutinis apsilankymas esą buvęs prieš metus ar dvejus.
„Sūnų mačiau tik tą rytą, daugiau nemačiau", – prisimindama daugiau nei ketverių metų senumo įvykius pradėjo verkti L.Kedienė.
Tąkart L.Kedienė su juo nebendravo, tik girdėjo, kaip anksti ryte jis nusileido laiptais žemyn.
L.Kedienė kategoriškai neigė, kad jos sūnus turėjo dar kokį nors automobilį, išskyrus savo „Mercedes-Benz".
„Kai draugai atvažiuodavo, matydavau kitus automobilius, bet jis kitų neturėjo, tik spaudoje apie tai skaičiau", – kalbėjo L.Kedienė.
Braukdama ašaras moteris pasakojo, kad po to, kai jos sūnus sužinojo, esą pedofilai tvirkina jo dukrą, jis prarado ramybę. Nors su D.Kedžiu ji sakė bendravusi kasdien, nieko nežinojo apie jo planus nužudyti Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę, Laimutę Stankūnaitę ir Andrių Ūsą. Pasak L.Kedienės, jos sūnus nuolat skųsdavosi, kad jį seka, kartą jį kažkas buvo užpuolęs: „Ir Kaune sekė, ir Palangoje buvo užpuolę. Kas? Nepažįstami."
J.Furmanavičius draugavo su V.Naruševičiene?
L.Kedienė sakė, kad D.Kedys dirbo vienos statybomis užsiimančios bendrovės vadybininku, tačiau pinigų niekada neturėdavo, juolab stambių sumų. Ji taip pat neneigė, jog sūnus vartojo raminamuosius vaistus, tačiau neigė, kad jis buvo mėgėjas išgerti: „Kai kada ir išgerdavo, būdavo, kad metais ne, per šventes nė lašo."
„Jam kažkas pasakė, kad jis irgi prievartavo mergaitę", – paklausta, ką sūnus jai pasakojo apie nužudytą teisėją J.Furmanavičių, atsakė L.Kedienė.
Pasak L.Kedienės, J.Furmanavičiaus pavardę D.Kedžiui nurodė kažkas iš teisininkų. Po to jis internete susirado teisėjų nuotraukas, kurias žiūrėdama mergaitė atpažino Joną.
„Atėjo kažkas iš žmonių ir pasakė: „Ieškok Jono, jis su V.Naruševičiene nuolat vaikšto, jie draugauja ir dar to jos vyro bylas padeda nagrinėti", – iki šiol negirdėtą versiją teisme pateikė L.Kedienė. „Jis liepdavo Laimai nebendrauti su Violeta", – atsakė L.Kedienė į klausimą apie V.Naruševičienę.
Pasak L.Kedienės, V.Naruševičienė visiškai nesirūpino savo dukra, išlėkdavo šokti į Šiaulių kareivines, o vaiką palikdavo savaitėmis.
M.Žalimą išvadino melagiu
„Jis melagis, aš jo akyse nemačiusi, iš kur jis čia atsirado?" – liudytoją Mindaugą Žalimą „įvertino" L.Kedienė.
M.Žalimas sako buvęs D.Kedžio laidotuvėse, tačiau L.Kedienė jo ten nematė. „Nors gal ir buvo, aš jį tik per televizorių esu mačiusi, gal net ir nepažinčiau", – kalbėjo D.Kedžio motina.
Albertą Žilių, atvirkščiai, ji pažįsta gerai. Juodkrantėje gyvenęs A.Žilius pas jos sūnų gyveno 2009 metų vasarą, tačiau jis prasigėrė, todėl Drąsius jį išmetė iš savo namų.
L.Kedienė patvirtino, kad kartu su jos sūnumi iš namų dingo ir jo laikyti ginklai, bet teigia, kad jos vaikas nieko nežudė: „Septyni žmonės matė, bet ten ne jis, nė kiek nepanašus. Aš nežinau, kas juos ten žudė."
Matė J.Furmanavičiaus nužudymą
Liudytoja Giedrė Naujokaitytė spalio 5-osios rytą buvo savo tėvų namuose Sladkevičiaus gatvėje, kur buvo nušautas J.Furmanavičius. Pasak jos, nors rytas nebuvo ankstus, tačiau ji vis dar gulėjo lovoje.
Išgirdusi triukšmą, ji pašoko iš lovos ir pasižiūrėjo per langą. „Pamačiau žmones, vienas buvo suklupęs, lyg gulėjo prie namo sienos. Jis buvo gyvas. Po to kitas į jį šovė, šovė į galvą", - kalbėjo J.Furmanavičiaus nužudymą mačiusi liudytoja.
Šalia stovėjo baltas autobusiukas, jo durelės buvo atidarytos. Autobusiukas buvo užstojęs kelią iš kiemo išvažiuoti bandžiusiam lengvajam automobiliui.
Liudytoja teigia, kad žudikas po nusikaltimo sėdo prie autobusiuko vairo, o šalia jo sėdėjo dar kažkoks, kaip jai pasirodė, žmogus. „Jei pirmasis veikė, tai šalia buvęs buvo statiškas - jis nejudėjo, nei kreipėsi, nei sukosi, nei žiūrėjo, tiesiog sėdėjo rankas sudėjęs prieš save", - liudijo G.Naujokaitytė.
Kai autobusiukas nuvažiavo, moteris apie žmogžudystę pranešė policijos pareigūnams. „Tai buvo gana jaunas vyras, apie 35-45 metų, maždaug 175 centimetrų ūgio, lieknas, sportiško sudėjimo, labai lengvai valdė ginklą", - žudiką apibūdino liudytoja.
G.Naujokaitytei į akis taip pat krito šaudžiusio žmogaus plaukai. „Jų buvo daug, netrumpi, bet negaliu pasakyti ar jie natūralūs, ar ne", - sakė ji.
Pastebėjo du vyrus
Liudytoja Lilija Mogelienė taip pat matė asmenis prie namų tykosiųjų J.Furmanavičiaus. Atvažiavusi į darbą Sladkevičiaus gatvėje, ji pamatė stovintį baltos spalvos autobusiuką, kuriame sėdėjo du vyrai.
Liudytoja teigia nesupratusi, kodėl gatvėje stovėjo automobilis, tačiau pamanė, kad gal specialistai atvykę taisyti sugedusios signalizacijos.
„Privažiavusi su automobiliu atrakinu didžiuosius vartus, einu rakinti mažųjų, išlipa iš kleivio pusės vyras. Dar norėjau jam kažką sakyti, bet žiūriu jis su liemene, apsirengęs, kaip policininkas. Jis man nieko nesakė, aš atsirakinau vartus ir įvažiavau į kiemą", - kalbėjo L.Mogelienė.
Pastačiusi automobilį, liudytoja užlipo į trečiame aukšte esantį savo kabinetą, kuriame netrukus ir sužinojo, kad gatvėje nužudytas žmogus.
Pasak liudytojos, jos matytam vyrui galėjo būti apie 40 metų, maždaug 180 centimetrų ūgio.
Iš 17 į teismą kviestų liudytojų atvykus tik septyniems, po pietų proceso dalyviai pradėjo žiūrėti žurnalisto Virginijaus Gaivenio interviu su M.Žalimu nemontuotą įrašą.
Į teismo posėdį Kriminalinės policijos biuro pareigūnai atvežė ir patį M.Žalimą, kuriam proceso dalyviai gali užduoti klausimus, jei tokių kiltų peržiūrint vaizdo įrašą.
„Kada jūs kalbėjote su D.Kedžiu asmeniškai“, – paklausė liudytojo E.Barauskaitės advokatė Inga Blaževičienė.
Pasak M.Žalimo, jis su D.Kedžiu asmeniškai bendravo du ar tris kartus po to, kai garliaviškis pas jį buvo atvykęs kartu su R.Ivanausku ir E.Barauskaite. Tada jam D.Kedys ne kartą sakė, kad jis žudys ne žmones, bet pedofilus ir velnius, o paklaustas, ar niekada anksčiau nežudęs sugebės nušauti keturis ar penkis žmones, atsakė, kad pavartos narkotikų ir nieko nejaus.
Kitas teismo posėdis numatytas po savaitės. Jame toliau planuojama liudytojų apklausa.
