„Mano brolis, Kauno apygardos teismo teisėjas, buvo nužudytas. Žiauriai nužudytas pakeliui į darbą“, – savo kalbą pradėjo S.Uogintienė.
Apie tai, kad jos brolis nužudytas moteris sužinojo iš sesers. „Nepatikėjau savo ausimis, negalėjau suvokti, kaip tai galėjo atsitikti. Puoliau skambinti į teismą, ar tikrai jis, ar nesumaišyta pavardė. Teisme patvirtino, kad brolio darbe nėra. Tada nuvykau į įvykio vietą, ten dirbo kriminalistai, mano brolio jau nebuvo, buvo likęs tik kraujo klanas“, – 2009 metų spalio 5-osios rytą prisiminė S.Uogintienė.
Kad brolio jau daugiau niekada nepamatys gyvo S.Uogintienė sako supratusi tik nuvykusi į Panemunės morgą ir išvydusi kulkų sudarkytą J.Furmanavičiaus kūną: „Septynios ar aštuonios kulkos ir kontrolinis šūvis į galvą“.
Beveik visuose teismo posėdžiuose dalyvaujanti S.Uogintienė sakė, jog jai labai gaila, kad nei R.Ivanauskas, nei E.Barauskaitė teisme nepasakė tikrosios tiesos, neišdavė tų, kurie organizavo žmogžudystę, kurie vėliau, jau po nužudymo, pradėjo šmeižtą per visas įmanomas žiniasklaidas priemones.
„Po žmogžudysčių prasidėjo renginiai, masinis šmeižtas, žurnalistai darė iš to komerciją, niekino negyvą žmogų“, – kalbėjo S.Uogintienė.
Nukentėjusioji mano, kad žmogžudystes sugalvojo ne pats D.Kedys. Jos nuomone, nestabilios psichikos vyru buvo pasinaudota. „Jis buvo ruošiamas tai operacijai atlikti, o idėjiniai vadai dar nėra įvardinti ir man labai gaila“, – sakė J.Furmanavičiaus sesuo.
S.Uogintienė iki šiol nežino tikrosios priežasties dėl kurios jos brolis buvo nužudytas, tačiau, pasak jos, klausantis liudytojų teisme ir sekant visus įvykius darosi aišku, kad Kedžių ir Venckų šeimos turėjo kažkokių planų.
Moteris prisiminė vieną keistą susitikimą su nuo teisėsaugos pasislėpusia Neringa Venckiene. Kartą atėjusi į brolio darbo kabinetą, ji išvydo jo kolegę N.Venckienę.
Ši įlėkė į J.Furmanavičiaus kabinetą su pluoštu bylu ir nutrenkė jas ant minkštasuolio.
„Ką galėjo atnešti civilinių bylų teisėja į baudžiamųjų bylų skyrių?“, – stebisi S.Uogintienė. Ji yra girdėjusi, kad N.Venckienei buvo duota užduotis paveikti kai kuriuos teisėjus, tarp jų ir Albertą Milinį dėl sprendimų kai kuriose baudžiamosiose bylose. Tai jai pasakė vieno iš teisiamųjų motina.
„Ši šeima organizavo visą šmeižtą, neleidžiant broliui apsiginti. Jis buvo ne kartą svarstomas teismo komisijoje. Daugelis teisėjų juo patikėjo, patarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Jis taip ir padarė, tačiau tai nepadėjo apsiginti“, – kalbėjo S.Uogintienė.
J.Furmanavičiaus sesuo įsitikinusi, kad N.Venckienė norėjo apšmeižti ne tik jos brolį, bet ir visą jo šeimą. Tai įrodo jos knygoje esantys teiginiai, kad brolis naudojosi net 11 mobiliųjų telefonų numerių.
Tai yra melas. Brolis turėjo tik du telefonus, visi kiti numeriai yra jos, jos seserų, jų vaikų. „Mes jau tiek prisikentėjome, nekalbant apie mūsų mamą“, – sakė S.Uogintienė.
Nužudymas pakeitė gyvenimus
Kita J.Furmanavičiaus sesuo Regina Burneikienė vos tik pradėjusi kalbėti pravirko. „Mes dabar negyvename, mes egzistuojame“, – kalbėjo ji.
R.Burneikienė teigė, kad brolis jai yra pasakojęs ir apie N.Venckienę, ir apie D.Kedį. N.Venckienė jį persekiojo, prie jo kabinėjosi teisme, o D.Kedys ne tik šmeižė, bet ir paskambinęs telefonu grasino nužudyti.
Kai Kedžiai ir Venckai pradėjo skelbti, kad J.Furmanavičius esą yra pedofilas, seserys tuo nepatikėjo. „Jis buvo normalus, sveikas vyras. Tai žinojo ir jo draugai, Jonas buvo vieno draugų dukters krikšto tėvas. Ar jis būtų kviečiamas krikštyti mergaitę, jei jis būtų kažkoks“, – kalbėjo R.Burneikienė.
Visos šešios J.Furmanavičiaus seserys ir jų mama Anelė Furmanavičienė teisiamiesiems yra pareiškusios 100 tūkst. litų civilinius ieškinius, taip pat prašo priteisti visas su brolio laidojimu turėtas išlaidas.
Kodėl tokios sumos? „Mes norime juos nubausti, tegul jie žino, ką mes iškentėjome, tegul jie visą gyvenimą jaučiasi skolingi“, – atsakė R.Burneikienė.
Vilniuje gyvenanti Vilija Variakojienė apie Kaune gyvenusio brolio problemas nelabai žinojo, bet iš pokalbių su juo, suprato, kad kažkas yra blogai – J.Furmanavičius jautėsi prislėgtas ir nelaimingas.
Tik po brolio nužudymo ji sužinojo kuo jį apkaltino Kedžių ir Venckų šeima.
„Šita byla pradėta tirti ne iš tos pusės. Sėdi pagalbininkai, bet nei Kedžiai, nei Venckai nekaltinami“, – piktinosi V.Variakojienė.
Pasak moters, jos brolis buvo labai geros širdies, nesavanaudis. „Mums ištiesdavo pagalbos ranką bet kuriuo paros metu, niekada nelaukdavo dėkingumo. Jis buvo mūsų moralinis veidas ir mes visi savo moralines vertybes pasitikrindavome pagal tai, kaip vertina Jonas“, – kalbėjo nukentėjusioji.
V.Variakojienė teigia, kad po brolio nužudymo tiek jos, tiek seserų ir mamos gyvenimai pasikeitė. Praėjo penkeri metai, tačiau laikas nesumažino skausmo.
„Aš, mama ir seserys sergame depresija, nuolat verkiame. Nežinau ar kada nors išeisime iš tos būsenos“, – sakė J.Furmanavičiaus sesuo.
Jautėsi sekamas
Kad brolis pasikeitęs yra prislėgtas, jo sesuo Elvyra Rastenienė pastebėjo jau vasarą, liepos mėnesį. Tą pačią vasarą ji suprato, kad brolis jaučiasi sekamas, jis ribojo savo telefoninius pokalbius ne tik su pažįstamais, bet ir su artimaisiais. „Intrigos ir šantažas, negaliu aš darbe būti“, – rudenį jai brolio pasakytus žodžius prisiminė E.Rastenienė. Tąkat ji jam patarė palikti darbą, pailsėti, bet brolis atsakė vienu žodžiu: „Negaliu“.
„Manau, kad jis sutrukdė kažkokioms pinigų dalyboms“, – savo nuomonę pareiškė E.Rastenienė.
„Tai prevencija, tegul jie kenčia nors taip, kaip mes kenčiame dvasiškai“, – paklausta, ar palaiko savo ieškinį R.Ivanauskui ir E.Barauskaitei atsakė E.Rastenienė.
J.Furmanavičiaus sesuo Birutė Čiaplaitienė apie tai, kad jos brolis kaltinamas pedofilija sužinojo 2009 metų liepos mėnesį, kai per susitikimą su ja brolis jai parodė „Laikinąją sostinę“, kuriame buvo rašoma apie esą baisų pedofilų klaną. Tame straipsnyje buvo parašyta, kad vienas iš tų pedofilų vardu Jonas dirba Kauno apygardos teisme.
„Paklausiau, gal čia ne apie tave, juk pavardė neparašyta. Nėra kito Jono teisme, atsakė man brolis“, – teisme prisiminė B.Čiaplaitienė.
Tąkart jai brolis pasakė, kad visą šį šmeižtą organizuoja N.Venckienė ir jos vyras Aidas Venckus ir nors buvo susinervinęs, bandė juokauti: „Nepergyvenk, paduosiu į teismą, prisiteisiu milijoną ir nusipirksiu namą šalia tavęs“.
Po savaitės J.Furmanavičius seserį patikino, kad jau viskas gerai. Toks atsakymas jos nenustebino, nes brolis nelabai mėgo pasakoti apie save, ypač apie savo darbą.
„Jei tik pamatau N.Venckienės fizionomiją kažkur, per televiziją, mane pradeda krėsti nervinis drebulys, aš jau be vaistų gyventi negaliu. Manau, kad ši šmeižto akcija buvo kryptinga, viskas buvo suplanuota iš anksto ir ne ko kito, o N.Venckienės ir A.Venckaus“, – sakė B.Čeplaitienė.
Žinią išgirdo iš anūkės
Laimutės Stankūnaitės ir nužudytos Violetos Naruševičienės tėvas S.Stankūnas apie dukters nužudymą sužinojo iš savo žmonos. Tatjana siaubingą žinią išgirdo iš anūkės.
Iš mokyklos į namus grįžusi mergaitė savo mamą rado kraujo klane. „Mama guli, nekalba, šalia guli šautuvas“, – telefonu T.Stankūnienei pranešė mažametė V.Naruševičienės dukra.
Paskambinęs į policiją S.Stankūnas sėdo į automobilį ir išvažiavo į Vaišvydavą.
„Vaizdas kraupus, ką reiškia pamatyti savo dukrą su šūviais veide, šoko ištiktą anūkę, kuri rado mirusią mamą. Nužudyta ne už nieką. Ir nužudė tas pedofilas, kuris ieškojo pedofilų. Jis mano dukrą, kuriai dar nebuvo šešiolikos metų, suvedžiojo ir nutraukė jos vaikystę, sugadino gyvenimą anūkei, paguldydamas ją į manekeno klyną“, – piktinosi S.Stankūnas.
Vyras sako, kad Venckai su Kedžiais sugadino jo šeimai gyvenimą. Dabar jis su žmona yra vieni – neteko abiejų dukrų, abiejų anūkių.
„Viena anūkė buvo keturis metus traumuojama, kita buvo išvežta. Dabar tenka pabendrauti su vyresne anūke telefonu ir jūs net neįsivaizduojate, kaip baisu klausyti, kad net Seimo narė drįsta per televiziją pasakoti, kad mergaitė nuskendo Vokietijoje, baseine“, – kalbėjo S.Stankūnas.
Vyras sakė, kad jiems jau nusibodo iki šiol besitęsiantis šmeižtas ir naujos kuriamos istorijos. Naujausią jų, praėjusį trečiadienį Laimutės Kedienės teisme pateikta versija, esą V.Naruševičienė šoko karinėse bazėse Šiauliuose ir buvo J.Furmanavičiaus meilužė.
„Kiek tai gali tęstis, kiek dar reikės kentėti?“, – klausė vyras.
Pasak S.Stankūno, jo dukra D.Kedžio namuose yra ne kartą sumušta. Dėl to porą kartų buvo išėjusi iš jo namų, tačiau šis atsiprašydavo ir dukra vėl grįždavo.
Kartą D.Kedžio smurto priepuolį teko matyti ir pačiam S.Stankūnui.
Nuvežus dukrą į Klonio gatvę pasiimti mergaitės, D.Kedys ją puolė tampyti už plaukų. Incidentą matė tiek jo tėvai, tiek S.Stankūnas. „Puoliau ginti, nes Laimutė laikė vaiką ant rankų, įvyko susistumdymas. Buvo iškviesta policija, bet policijoje pasakė, kad nėra muštinių žaizdų, todėl tyrimo nepadėjo“, – prisiminė S.Stankūnas.
Kodėl D.Kedžio taikiniu tapo jo vyresnioji dukra V.Naruševičienė? „Todėl, kad ji nuolat liepdavo seseriai palikti D.Kedį. Po to, kai D.Kedys pradėjo grasinti, tik Violetos iniciatyva jos nuvažiavo į Generalinę prokuratūrą ir parašė pareiškimą“, – atsakė S.Stankūnas.
Prisimindamas žmogžudystes vyras sako, kad iki šiol džiaugiasi, jog nors viena jo dukra liko gyva. Žmogžudysčių išvakarėse L.Stankūnaitei paskambino jos mama ir paprašė dukters atvažiuoti padaryti jai masažą ir likti nakvoti.
„Gal dėl to žmogžudystės prasidėjo nuo J.Furmanavičiaus, nes D.Kedys spalio 4-osios vakarą buvo atvažiavęs į Vaišvydavą, sukiojosi aplink namą, yra jį mačiusių liudytojų. Tik tai ją išgelbėjo“, – kalbėjo S.Stankūnas.
„Jokios pedofilijos nebuvo, tai buvo tik kerštas. Tai įrodyta ir teismuose, ir mes tai matėme. Pas mus vaikas linksmas, bendraujantis, o atvykęs pas Kedžius staiga jiems ir kaimynams pradeda pasakoti apie kažkokius pedofilus“, – sakė buvusios D.Kedžio sugyventinės tėvas.
Jo nuomone, žmogžudystes organizavo N.Venckienė: „D.Kedį žudyti paruošė jo sesuo, kurios pasisakymai yra ne ką blogesni už jos brolio. Viso šito iniciatorė yra N.Venckienė, tai mano nuomonė“.
Bijojo D.Kedžio
T.Stankūnienė dar iki žmogžudysčių Kaune buvo girdėjusi, kad jos dukros įveltos į pedofilijos istoriją, tačiau tuo metu seserims šie kaltinimai atrodė juokingi. „Jos netikėjo, kad viskas taip pasibaigs, mes taip pat žinojome, kad jokios pedofilijos nebuvo", - kalbėjo moteris.
Apie J.Furmanavičiaus mirtį ji sužinojo iš dukters Violetos. Po teisėjo nužudymo jai paskambinusi dukra pasakė, kad nužudytas teisėjas, tačiau net ir tada T.Stankūnienė nesuprato, kad pavojus gresia ir jos dukterims.
„Būtų pasakęs, kad nužudytas Andrius Ūsas, taip, pagalvočiau, bet ši pavardė man buvo visiškai negirdėta. Tada dukra papasakojo, kad teisėją D.Kedys taip pat vadina pedofilu", - sakė ji.
Motinai paskambinusi V.Naruševičienė buvo išsigandusi. Ji pasakė, kad eis į mokyklą pasiimti dukters, o tada važiuos į Vilnių, į prokuratūrą.
Vėliau jai paskambinusi anūkė pasakė, kad nužudyta ir jos dukra Violeta.
„Turėjau dvi dukras, dvi anūkes ir galima sakyti per vieną dieną iš manęs atėmė viską", - pravirko T.Stankūnienė. Prisimindama dukters gyvenimą su D.Kedžiu L.Stankūnienė teigė, kad dukra jam ne kartą skųsdavosi, kad jos gyvenimas su D.Kedžiu būtų buvęs pakenčiamas, jei ne Drąsiaus sesuo N.Venckienė. Ji nuolat kišosi į poros gyvenimą ir nuteikinėjo brolį prieš Laimutę.
Šis paklausęs sesers taip pat tapo įtarus. L.Stankūnaitė bijodavo kažkur išeiti, net atvykusi į svečius pas tėvus skubėdavo namo, nors šie ir prašydavo ją likti nakvoti.
„Nenoriu problemų", - aiškindavo artimiesiems.
Ypač agresyvus D.Kedys tapdavo išgėręs arba pavartojęs narkotikų. „Taip, dukra ne kartą sakydavo, kad Drąsius geria ir vartoja narkotikus", - sakė T.Stankūnienė.
Stankūnai R.Ivanauskui ir E.Barauskaitei taip pat yra pareiškę bendrą 200 tūkst. litų civilinį ieškinį.
Kitas teismo posėdis numatytas trečiadienį. Jame ketinama apklausti dar tris nukentėjusius - Aleksandrą ir Aldoną Ūsus bei Guodą Sakalinskaitę - Ūsienę.
Teismas taip sprendžia, kaip geriau apklausti L.Stankūnaitę. Prokuroras prašo organizuoti nuotolinę jos apklausą.
