Nesaugiausių sostinės gatvių geografija išlieka panaši, nors pareigūnai pastebi pokyčius – Naujininkuose atvirų nusikaltimų mažėja, abejotiną kriminalinio Vilniaus centro šlovę perima Šeškinė.
Šioje miesto dalyje esanti Ozo gatvė praėjusiais metais ne vieną mėnesį atsidūrė gatvių, kuriose užfiksuojama daugiausiai atvirų nusikaltimų (užpuolimų, plėšimų, kišenvagysčių), penketuke.
„Šanchajumi“ pramintų sostinės Šnipiškių mikrorajono chuliganai tiek suįžūlėjo, jog nebegerbia net Generalinės prokuratūros – praėjusį savaitgalį 34 metų vyriškis V.F. nuniokojo vaizdo kameras ant pagrindinės prokurorų buveinės Rinktinės gatvėje.
Šnipiškės nepasiduoda
Tačiau laikyti Šnipiškes pačia pavojingiausia vieta Vilniuje reikštų gyventi sovietinių laikų tikrovėje, kai netgi karingoji „Krasnucha“ drebėjo išgirdusi „dzeržinskinių“ vardą (Kalvarijų gatvė vadinosi F.Dzeržinskio. – Red.).
„Šiais laikais apskritai sudėtinga tiksliai nusakyti labiau ar mažiau kriminogenines vietas. Greiti automobiliai, mobilaus ryšio telefonai leidžia nusikaltėliams greitai keisti vietą. Žiūrėk, grupelė susiburia Kalvarijų gatvėje, padaro nusikalstamą veiką, o po dvidešimt minučių jau siautėja Gedimino prospekte, Senamiestyje. Daugiausia vagysčių iš automobilių įvyksta automobilių stovėjimo aikštelėse, kišenvagysčių – pilniausiuose troleibusuose. Rajonai, kvartalai šiuo atveju neturi reikšmės“, - besikeičiančią nusikalstamumo sostinėje geografiją aiškino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Pirmojo komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Mažintas.
Statistika rodo, kad Kalvarijų gatvėje yra vietų, kuriose eiti patartina greitai, nežioplinėjant ir nerūkant (ir nesveika, ir priekabės prasideda nuo „duok parūkyti“).
Pavyzdžiui, praėjusiais metais nuo sausio 1 d. iki spalio 15-osios Kalvarijų gatvėje įvykdyti 259 nusikaltimai, iš jų Kalvarijų gatvės dalyje, patenkančioje į Šnipiškių seniūnijos teritoriją – 209 nusikaltimai.
Kalvarijų gatvės pradžioje naktį grėsmę kelia netoli centrinės universalinės parduotuvės įsikūręs visą parą alkoholiu prekiaujantis baras, gatvės viduryje – suklypusių Šnipiškių medinukų ir sovietinių laikų bendrabučių gyventojai bei jų svečiai.
Neteko dantų ir pinigų
Vis tik Naujininkai, ypač S.Dariaus ir S.Girėno gatvė, išlieka juoda žvaigžde kriminalinėje Vilniaus padangėje.
„Vakarais čia geriau nevaikščioti. Dabar tik vakarais, o neseniai dar ir ryte nesaugu būdavo. Išėjau kartą ryte į darbą, užpuolė gauja, netekau piniginės, dokumentų ir pusės dantų“, - didelę švarplę atvėręs burną parodė Gintaras Sonyj.
Vyriškis negeria, nevartoja narkotikų, bet gyvena tipinėje sostinės padugnių pasaulį nuolat atgaminančioje aplinkoje – bendrabutyje, kokių Naujininkuose ne vienas.
Tačiau 11 numeriu pažymėtas bendrabutis S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje išsiskiria tuo, kad pirmame aukšte įsikūrusi Naujininkų seniūnija ir VPK Antrojo komisariato Prevencijos poskyris. O viršutiniuose aukštuose – girtuoklių ir narkomanų lizdai, susukti skurdžiai gyvenančių, bet padorių žmonių kaimynystėje.
„O man kartais į virtuvę baisu nueiti. Gerai dar, kad apačioje įsikūrusi policija, vienus triukšmadarius greitai pažabojome“, - teigė asocialioje aplinkoje dienas leisti priverstas vyras.
Nužudė sūnų ir pats nusižudė
Virtuvė tipiniame Naujininkų bendrabutyje ir šiaip baisi, nors vos prieš dvejus metus čia buvo daromas remontas, kurio nė ženklo neliko. Nieko nuostabaus – nors paradinės durys apsaugotos kodine spyna, kitoje daugiabučio pusėje durys atlapos, pro jas vaikšto kas tik nori – valkatos pernakvoti ir į Kirtimų taborą traukiantys narkomanai atsipūsti ilgoje kelionėje į kvaišalų pragarą.
„Išdūrė mus, surinko po kelis šimtus litų iš kiekvieno buto, o iš remonto šnipštas“, - piktinosi bendrabučio gyventojas Sergejus, rodydamas į nuo lubų byrantį tinką, užsikimšusius ventiliacijos vamzdžius, nusuktus čiaupus.
Atrodo, kad Naujininkų bendrabučių oras tarsi apnuodytas blogiu – čia ne tik mušasi girti sugyventiniai ir staugia iš nevilties abstinencijos sindromo kankinami narkomanai. Įvyksta ir žiaurių nusikaltimų.
S.Dariaus ir S.Girėno gatvės 10-uoju numeriu pažymėto bendrabučio gyventojai iki šiol neatsitokėja nuo šoko, kurį patyrė praėjusių metų rudenį.
Iki tol ramaus būdo, kaimynų mėgstamas mašinistas pensininkas Vladislavas K. nužudė savo sūnų ir pats nusižudė. Kaimynai po to kalbėjo, kad namą piktoji dvasia apsėdusi, nors dažniausiai piktoji dvasia čia apsireiškia alkoholio pavidalu.
Buvęs Vladislavo K. bendradarbis Stanislavas stebėjosi: „Neatrodo, kad Vladekas dažnai gertų, nesiskundė ir sūnumi. Kažkas staiga užėjo.“
Pavojinga net dieną
Naujininkai atrodo tarsi praeities sala, labiau primenanti pokario laikų „Odesą-mamą“, o ne modernią ES valstybės sostinę.
Apie dvyliktą valandą dienos prie Naujininkų „Maxima“ su fotografu pastovėjome gal dešimt minučių, per tą laiką sulaukėme trijų pasiūlymų „į snukį“ (nepatiko žurnalisto akiniai ir fotografo barzdelė), bet išdalinę pusę pakelio cigarečių įgijome teisę laikinai pabūti Naujininkuose.
Pašiurpino grupė paauglių, įkyriai prašiusių parduotuvėje nupirkti stipraus alaus.
„Reikia paimti ant drąsos, eisime muštis su „Krasnucha“, - oriai paaiškino maždaug keturiolikos metų vaikis, nevaikiškai papilkėjusiu veidu.
Į valkatą panašus vyriškis patarė nesišlaistyti po Naujininkus, jeigu nepažįstame kažkokio Zenkos, pravarde Verbliūdas.
„Nepažįstate Verbliūdo ir vaikštote ramiai? Na, na, dinkit, geruoju nesibaigs“, - perspėjo gyvenimo užgrūdintas naujininkietis.
Nuo galimos Naujininkų vado Verbliūdo rūstybės nusprendėme pasislėpti policijos patalpose, įrengtose bendrabutyje, kuriame sovietų laikais veikė restoranas „Sparnai“.
Grėsmės šaltinis - taboras
Čia įsikūrusios Vilniaus VPK antrojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Darius Navys teigė, jog Naujininkų nedera paversti baubu, bet pripažino, kad rajonas – ne iš ramiausių.
„Darbininkiškas rajonas, daug bedarbių, taurelės mėgėjų. Bet labiausiai kriminogeninę padėtį veikia tai, kad S.Dariaus ir S.Girėno gatvė atsiremia į Kirtimų taboro teritoriją. Čia lyg narkotikų tranzito kelias“, - paaiškino pareigūnas.
Vilniaus antrojo komisariato tyrėjas Andrius Rainatas patvirtino, kad čigonų taboras yra taškas, sutraukiantis į Naujininkus, visų pirma į S.Dariaus ir S.Girėno gatvę, nuo narkotikų priklausomus asmenis, linkusius nusikalsti.
„Narkomanai pinigų nusikalstamu būdu prasimano įvairiose miesto vietose, bet daugiausia siautėja arčiau taboro. Atkreipčiau dėmesį, jog gatvės gaujų muštynių, kėlusių grėsmę prieš gerą dešimtmetį, Naujininkuose gerokai sumažėjo. Dažniausi nusikaltimai – vagystės iš automobilių“, - sakė A.Rainatas.
Nesaugiausia ar saugiausia sostinė?
Nors Vilniaus centrinėmis gatvėmis tamsiu paros metu atrodo vaikščioti saugiau, nei Kauno Laisvės alėja, statistika byloja kitaip. 2012 metų „Eurostat“ Vilnių buvo paskelbusi viena nesaugiausių ES šalių sostinių. Tuomet sujudo Vilniaus VPK vadovybė ir paskelbė, kad „Eurostat“ suklaidino neteisingi skaičiavimai. Aptardamas kriminogeninę situaciją, pernai Vilniaus meras Artūras Zuokas paskelbė duomenis, rodančius, kad Lietuvos sostinė yra vienas saugiausių Rytų Europos miestų.
Praėjusių metų apibendrintos statistikos dar nėra, bet pagal Vilniaus VPK atskirų mėnesių išklotines, į pirmą penketuką patenka Savanorių prospektas, Žirmūnų, Kalvarijų, Ozo (Šeškinės dalyje), S.Dariaus ir S.Girėno, Parko (Naujoji Vilnia) gatvės.
Dažniausi atviroje vietoje padaromi nusikaltimai – vagystės iš automobilių, chuliganizmas, plėšimai, kišenvagystės.
