Sukčiai evoliucionuoja ir keičia savo strategijas, atranda vis naujų būdų, kaip apmulkinti net ir pačius nepatikliausius. Kaip nuo to apsisaugoti? Kaip apie pirštą apvynioti patį sukčių? Išvengti nusikaltėlių žabangų galima tik sulaužant jų žaidimo taisykles.
Apsimeta solidžių įmonių darbuotojais
Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai paskambino „mokesčių inspektoriumi“ apsimetęs sukčius ir reikalavo sumokėti baudą už laiku nepateiktą deklaraciją. Laimei, moteriai užteko kompetencijos suvokti, kad skambinantis „kolega“ yra nusikaltėlis.
Šis atvejis, tai tik ledkalnio viršūnė, liudijantis apie nuolat tobulėjančius telefoninių sukčių veiklos būdus. Specifinio mokslo, socialinės inžinerijos metodus praktikoje taikantys nusikaltėliai puikiai manipuliuoja ne vien žmonių baimėmis, bet ir poreikiais bei lūkesčiais. Surinkę informaciją apie gauti greituosius kreditus norinčius žmones sukčiai apsimeta solidžių įmonių darbuotojais ir išvilioja pinigus už „suteiktos“ paskolos administravimo mokestį.
Sukčiai naudoja ir informaciją apie sukčiavimą
Lietuvos Kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris konstatuoja – kartu su mobiliojo ryšio operatoriais ėmus taikyti specialų algoritmą, leidžiantį identifikuoti ir blokuoti nusikaltėlių telefonus ir SIM korteles, registruojamų nusikaltimų skaičius sumažėjo. Jau užblokuotos 289 SIM kortelės bei 258 telefonai.
„Šių nusikaltėlių taktika iš esmės nesikeičia – jie prisistato valstybinių institucijų, FNTT, VMI ar policijos darbuotojais. Mama, tėčiu ar anūku sukčiai apsimeta gana retai“, - sakė E.Šileris.
Analizuodamas kalėjimuose tūnančių nusikaltėlių veiklos metodus, E.Šileris atkreipė dėmesį, kad jie sugeba pasinaudoti net prieš sukčiavimą nukreiptomis prevencinėmis priemonėmis.
„Paskambina banko darbuotoju apsimetęs nusikaltėlis, pareiškia, kad į jo sąskaitą bandoma įsilaužti ir prašo padiktuoti prisijungimo kodus. Šiuo atveju nusikaltėliai naudojasi tuo, kad daug žmonių žino apie įvairias sukčiavimo formas“, - sakė E.Šileris.
Psichologas Andrius Kaluginas įsitikinęs – sukčiai labai išradingi, jie labai greitai evoliucionuoja prisitaikydami prie esamų sąlygų.
„Žiniasklaida pateikia vis daugiau informacijos apie sukčiavimus, o patys sukčiai šią informaciją taip pat mato ir girdi. Todėl jie evoliucionuoja ir keičia savo strategijas, atranda vis naujų būdų“, - sakė A.Kaluginas.
Internetinio sukčiavimo bangos nesitiki
Mobiliojo ryšio operatoriams naudojant sukčius identifikuojantį algoritmą, įkalinimo įstaigose tūnantiems nusikaltėliams tapo šiek tiek sunkiai apgaudinėti patiklius žmones.
Ne paslaptis, kad nusikaltėliai net ir įkalinimo įstaigose naudojasi internetu, tačiau virtualaus sukčiavimo bangos (LKPB) vadovo pavaduotojas E.Šileris neprognozuoja.
„Sukčiai stengiasi veikti kiek įmanoma greičiau, apgauti žmogų ir pinigus išvilioti čia ir dabar. Išsiuntus elektroninį laišką nežinia kada jis bus perskaitytas, o jo gavėjas turės pakankamai laiko pagalvoti prieš atrašydamas. Tokiu būdu eliminuojamas netikėtumo efektas. Kita vertus, potencialios sukčių aukos – pagyvenę žmonės, daugiausia moterys, o jie dažniausiai nesinaudoja internetu arba tai daro labai retai“, - svarstė pareigūnas.
Sukčių irštvos – kalėjimuose
Teiginius, jog telefoniniai sukčiai naudodamiesi telefonų knygas stengiasi skambinti abonentams su archaiškiau skambančiais vardais, LKPB atstovas pavadino stereotipiu mitu.
Pasak E.Šilerio, šiuo metu laidinėmis telefono linijomis jaunesni žmonės beveik nesinaudoja, visi turi mobiliojo ryšio prietaisus. Todėl telefonų knygose liko beveik išskirtinai tik pagyvenusių žmonių, potencialių sukčių aukų numeriai.
Šiuo metu pastebima tendencija, jog veikimo taktiką pakeitę sukčiai renka informaciją apie žmones, kurie internete skelbiasi norintys skubiai pasiskolinti pinigų. Paskambinę bei prisistatę solidžios, nekilnojamojo turto agentūros darbuotojais jie pasiūlo gauti kreditą itin palankiomis sąlygomis. Gundančiu pasiūlymu apsidžiaugusiems naivuolių laimė baigiasi tada, kai šie į nurodytą sąskaitą perveda paskolos išdavimo administravimo mokestį.
„Šiais nusikaltimais dažniausiai užsiima įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys nuteistieji. Tikrai nenorėčiau teigti, kad taip elgiasi tik žemiausios, nuskriaustųjų kastos atstovai. Kita vertus, organizatoriai patys žmonėms neskambina, jie tik susirenka pinigus“, - svarstė E.Šileris.
Laisvėje esantys sukčių bendrininkai dažniausiai naudojasi asocialių žmonių vardu atidarytomis bankų sąskaitomis. Asmens dokumentą turintis girtuoklis ar narkomanas už tam tikrą atlygį nusikaltėliams perduoda savo mokėjimo kortelę. Ja naudodamiesi sukčių bendrininkai iš bankomatų pasiima naivių aukų perverstus pinigus.
Nors neretai sakoma, kad telefoninis sukčiavimas – išskirtinai lietuviškas kalinių „atradimas“, psichologas A.Kaluginas teigia priešingai. Pasak jo, šis metodas dar 1990 metais buvo ištobulintas Rusijos kalėjimuose ir tik po kurio laiko atkeliavo į Lietuvą.
Socialinės inžinerijos spąstuose
Psichologas Andrius Kaluginas pripažino – sukčių veikimo metodus galima apibūdinti dviem žodžiais „socialinė inžinerija“. Ši specifinė mokslo šaka dažniausia minima aptariant kompiuterinių įsilaužėlių naudojamas gudrybes, žmogiškųjų silpnybių išnaudojimą. Pasirodo, greičiausiai patys to nesuvokdami savo niekšiškoje veikloje socialinės inžinerijos dėsnius pritaikė telefoniniai sukčiai.
„Analizuojant iš psichologo pozicijų, galiu pripažinti, kad jie veikia labai teisingai – paveikia žmones taikydami į silpniausias vietas, į artimuosius. Tokiam poveikiu labiausiai pasiduoda moterys. Juk dėl savęs gal neduotų paskutinių santaupų, tačiau dėl sūnaus ar anūkų – neabejotinai“, - sakė A.Kaluginas.
Nusikaltėliai naudojam puikiai ištobulintas veikimo schemas. Viena metodikų, savo aukoms skambinti tarp 3 ir 4 valandos ryto. Psichologo A.Kalugino teigimu, žmogus smegenys tuo metu būna gilaus sapno būsenoje, o pažadinus – dalis proto lieka tarsi atjungta.
A.Kaluginas minėjo, jog skambindami žmonėms, kurie internete skelbiasi ieškantys kur pasiskolinti pinigų, nusikaltėliai žaidžia sudėtingą, gerai apgalvotą psichologinį žaidimą.
„Jie pataiko į žmogaus poreikius ir tuo pasinaudoja. Žmonėms tiesiog atjungiamas savisaugos instinktas. Jie nesusimąsto apie pasekmes, nes mato savo tikslą, netikėtai pasiūlomas „lengvas“ ir patrauklus variantas. Matydamas, kad bananas ar obuolys lengvai pasiekiamas žmogus tiesia į jį ranką ir lengvai pakliūna į jam paspęstus spąstus“, - sakė A.Kaluginas.
Apsisaugoti įmanoma tik laužant sukčių taisykles
„Ar gali būti vaistų nuo patiklumo – jų nėra“, - paklaustas potencialioms aukoms, patikliems žmonės apsisaugoti nuo sukčių pinklių sakė LKPB viršininko pavaduotojas E.Šileris.
Psichologas A.Kaluginas užsiminė – kiekvienas mūsų pretenduoja tapti potencialia įtikinamai kalbančių bei vis labiau evoliucionuojančių sukčių auka. Išvengti nusikaltėlių žabangų, pasak psichologo, galima tik sulaužant jų žaidimo taisykles.
„Pats paprasčiausias patarimas – kilus bent menkiausiam įtarimui, kad kažkas gali būti ne taip, neskubėti kalbėti. Reikėtų pasakyti „aš perskambinsiu“ ir nutraukti pokalbį. Nusikaltėlių taktika – kuo greičiau iškalbėti, pažerti informacijos dozę, tarsi paveikti savo auką nuotoline hipnoze“, - sakė A.Kaluginas.
Laužant sukčių primetamas žaidimo taisykles psichologas rekomenduoja nutraukus įtarimą sukėlusį pokalbį bent penkiolika minučių pavaikščioti, išgerti arbatos, „atsibusti“ ir tik tuomet perskambinti.
„Perskambinus jie dažniausiai jau neatsilieps telefonu. Nes bus sulaužyta jų greito išpuolio taktika“, - sakė A.Kaluginas.
