38 metų filologė A.Ferensaitė, gyvenanti dar nebaigtame įrengti name prie Žaliųjų ežerų, rūpesčių turi per akis.
Trijų vaikų motina, patikėjusi statybų specialistu prisistačiusiu įmonės „Jonstata“ vadovu Jonu Jankausku, prarado nemažai pinigų, laiko ir nervų.
2012 metų balandį, kai jos jauniausiam vaikui buvo vos vienuolika mėnesių, Algirdė su gyvenimo draugu vadybininku Vidu Grėbliausku sumanė rekonstruoti ir išplėsti sodo namą.
Netrukus jų kieme prisistatė įmonės „Jonstata“ vadovas J.Jankauskas. Apsiėmęs rekonstruoti namą, paėmęs avansą, tačiau darbų nebaigęs vyriškis pasipustė padus – neatsiliepia į telefono skambučius ir negrąžina pinigų.
Statybininko paieška virto detektyvu. Mat J.Jankausko neranda ne tik ši vilniečių šeima, bet ir daugiau nuo jo nukentėjusių žmonių ir bendrovių.
„Manau, kad susidūrėme su sukčiumi. Jis naudojasi tuo, kad žmonės skubėdami nesigilina į sutarties, kurią pasirašo, esmę. Ir aš taip dariau. Todėl dabar galiu kaltinti ir save, kad buvau tokia patikli“, – kalbėjo A.Ferensaitė.
Mūrijo kreivas sienas
A.Ferensaitės šeimos bandymai rasti patikimus statybininkus du kartus buvo nesėkmingi.
„Iš pradžių pasirašėme sutartį su bendrove „Ternita“. Tada dar nežinojome, kad savų statybininkų ji neturi, o pigiai samdo darbininkus iš skelbimų laikraščiuose bei internete.
Vėliau pamatėme, kad tie atsitiktiniai žmonės gerai dirbti nemoka: sienos ir pertvaros kreivos, brokas bado akis. Jie priminė tuos tariamus statybininkus, kurie žada pastatyti greitai ir pigiai“, – ironizavo A.Ferensaitė.
Išvydusi broką šeima su „Ternita“ aptarė nuostolius, pasirašė taikos sutartį ir jų keliai išsiskyrė.
Jaukas – mažesnė kaina
Reikėjo skubiai ieškoti kitų statybininkų, nes šeima su kūdikiu, kol vyko rekonstrukcija, glaudėsi ūkiniame pastate.
„Netrukus savo kieme išvydome poną madingu paltu – Joną Jankauską. Jis teigė galintis vienas du užbaigti statybas. Be to, pasiūlė sodo namo rekonstrukciją atlikti už gerokai mažesnę sumą nei prieš tai dirbusi bendrovė. Tai ir buvo jaukas, ant kurio užkibome“, – pasakojo A.Ferensaitė.
„Ternita“ buvo įsipareigojusi darbus atlikti už 282 tūkstančius 500 litų, o J.Jankauskas pažadėjo statybas baigti už pusantro karto mažesnę sumą – 123 tūkstančius 120 litų.
„J.Jankauskas sakė buvęs policininkas ir mus netgi užjautė. Jis kartojo: „Ak, kokia aferistė toji „Ternita“. Tik pagalvokite, kiek pinigų nusuko! Gal norite sutartį pasirašyti su manimi? Aš tikrai turiu patikimų žmonių“, – J.Jankausko žodžius puikiai pamena nuo jo nukentėjusi moteris.
Darbe – kaimynas
A.Ferensaitė, sykį jau nusivylusi statybininkais, ne iš karto patikėjo savo namo rekonstrukciją J.Jankauskui.
„Norėjau pamąstyti ir pasitarti su savo gyvenimo draugu V.Grėbliausku“, – paaiškino vilnietė.
V.Grėbliauskas netikėtai sužinojo, kad J.Jankausko bendrovė „Jonstata“ nuomojasi kabinetą tame pačiame pastate sostinės Naugarduko gatvėje, kur dirba ir jis pats.
Paskambinęs Algirdei iš darbovietės, Vidas pasakė: „Sutikau J.Jankauską mūsų aukšto koridoriuje. Pasirodo, jo bendrovė irgi čia nuomojasi kabinetą. Ėmė šnekėti, kad padarys mums nuolaidų, ir pažadėjo mūsų namą rekonstruoti labai greitai. Žmogus tame pačiame koridoriuje dirba, tai neapgaus.“
Dabar moteris svarsto, kad tai galėjo būti J.Jankausko triukas, kaip įtikinti klientą.
Galbūt jis specialiai čia išsinuomojo kabinetą?
2012-ųjų liepą sutartį su bendrove „Jonstata“ pasirašė A.Ferensaitė. Šios bendrovės vadovas J.Jankauskas pajamų orderį kažkodėl išrašė jos gyvenimo draugui V.Grėbliauskui.
„Tai buvo dar viena mūsų klaida. Neatkreipėme į tai dėmesio, nes skubėjome“, – kalbėjo vilnietė.
Tuomet nei Algirdė, nei Vidas nežinojo, kad, pasirašę sutartį su J.Jankausko vadovaujama „Jonstata“, jie negauna garantijų, kad galimus nuostolius atlygins jos vadovas.
Pradingo su pinigais
Tik po pusmečio šeima suvokė, kad vėl susidėjo su nepatikimu statybininku.
„Pažadų ir gražių kalbų buvo daug, bet darbai įstrigo, akis badė brokas. Gavęs pinigų statybinėms medžiagoms pirkti J.Jankauskas dingo, neatsiliepdavo telefonu.
O teisininkai mums išaiškino, kad sutartis, kurią pasirašėme, yra nieko verta“, – pasakojo Algirdė.
Sutartyje nebuvo įvardytos konkrečių darbų kainos, o sąmata surašyta ant atskiro lapo ranka. Joje nebuvo objekto adreso.
„Teisme bus sunku įrodyti, kad sąmata – mūsų namo. Manau, mums buvo pakišta sutartis, kuria siekta apgauti patiklų žmogų, o pačiam išnešti sveiką kailį ir tikėtis, kad apsikvailinęs asmuo nedrįs skųstis“, – svarstė A.Ferensaitė.
Nedavė viso prašomo avanso
Nukentėjusi vilnietė džiaugiasi tik tuo, kad iš anksto nedavė visos sumos, kurios prašė J.Jankauskas, – 26 tūkstančių litų.
„Labiausiai mane glumino, kad tas ponas nuo pat pradžių atkakliai klausinėjo, kaip mokėsiu už darbą. Kišenėje pinigų aš nesinešioju.
Pasakiau jam: „26 tūkstančių neduosiu, nes už grynųjų išėmimą iš banko sąskaitos man daug nuskaičiuos. Siūliau dešimt tūkstančių, bet jis raukėsi, kad tiek neužteks. Aiškino, kad iškart reikia pirkti ir gegnes, ir kitas medžiagas. Patikėjau“, – pasakojo moteris.
A.Ferensaitė teigė davusi J.Jankauskui 16 tūkstančių litų.
Moteris tikino, kad už tuos pinigus buvo atvežtos tik keturios perdangos plokštės, kurių vienos vertė – apie 300 litų.
Vos plokštės buvo sukrautos kieme, J.Jankauskas tą pačią dieną vėl ėmė kaulyti pinigų – prašė dar 10 tūkstančių litų. Vyriškis aiškino, kad neva pirko ir kitų medžiagų, kurios dar pakeliui važiuoja į mūsų objektą.
Tik vaizdavo, kad dirba
Ši istorija A.Ferensaitei dabar kelia ir pyktį, ir juoką.
„Kad susidėjome su nesąžiningu žmogumi, paaiškėjo tada, kai ponas madingu paltu gavo iš mūsų pinigų.
Jis atvežė keturis vyrus, primenančius butelių rankiotojus prie šiukšliadėžių.
Šie pavaikščiodavo aplink perdangos plokštes – ne tiek dirbdavo, kiek vaizduodavo dirbantys.
Ketvirtą valandą po pietų J.Jankauskas juos išveždavo, nors buvo pažadėjęs statybas užbaigti labai greitai“, – skundėsi vilnietė.
Kai J.Jankauskas suprato, kad daugiau avanso iš A.Ferensaitės nebegaus, „statybininkai“ apskritai liovėsi rodytis prie rekonstruojamo namo.
„Tų 10 tūkstančių litų iš manęs neišlupęs darbininkus vežiojo į mūsų kiemą dar tris dienas, o po to visai nebepasirodė“, – sakė vilnietė.
Išlaužė kabineto duris
Sunerimęs Algirdės gyvenimo draugas V.Grėbliauskas kreipėsi į pastato, kuriame pats dirba ir kuriame biurą nuomojosi „Jonstata“, administraciją. Kadangi J.Jankausko jau kurį laiką čia niekas nebuvo matęs, buvo nutarta laužti kabineto duris.
„Kabinetas buvo tuščias, jokių daiktų nebuvo. Paaiškėjo, kad tas ponas sumokėjo nuomą tik už vieną mėnesį, o yra skolingas už visą pusmetį“, – pasakojo Algirdė.
Ji su gyvenimo draugu toliau ieškojo pradingusio statybininko. Sykį, kai jie paskambino J.Jankauskui iš kito telefono, šis atsiliepė.
„Jis dievagojosi, kad paimtus pinigus grąžins. Sakė, kad buvo verslo reikalais išvykęs į Rusiją ir dėl to nesirodęs. Taigi toliau pasakojo pasakas“, – kalbėjo apgauta moteris.
Nenuleidusi rankų vilnietė išsiaiškino, kad J.Jankauskas neturi turto, registruoto jo vardu.
Nugirdo pardavėjų pokalbį
A.Ferensaitę ir V.Grėbliauską labiausiai pribloškė, kad ne jie vieni, o ir statybines medžiagas pardavinėjantys verslininkai laukia pinigų iš J.Jankausko.
Tai ši pora sužinojo atsitiktinai.
„Nuvažiavau į Šiaurės miestelį pirkti polistireninio putplasčio. Ten išgirdau pardavėjų pokalbį apie tai, kad J.Jankauskas negrąžina jiems pinigų už prekes ir tikina atiduosiąs vėliau, nes namo šeimininkė neva davusi per mažai avanso.
Pasirodo, šis vyras ir jiems buvo skolingas šešis tūkstančius litų. J.Jankausko pirkinio kaina sutapo su mano jam duota pinigų suma, bet pardavėjams jis atidavė tik dalį.
Žvilgtelėjau pro langą ir apstulbau – lauke stovėjo tas pats ponas J.Jankauskas. Vadinasi, vieniems jis pasakydavo viena, kitiems – kita, o pinigus pasiimdavo sau?“ – stebėjosi vilnietė.
A.Ferensaitė mano, kad jos kelyje pasipainiojęs madingai apsirengęs vyriškis puikiai išmano psichologiją, todėl moka įkalbėti ir klientus, ir statybinių medžiagų pardavėjus.
Kai A.Ferensaitę ir V.Grėbliauską pasiekė tiek daug keistų detalių apie J.Jankauską, pora ėmė ieškoti daugiau žmonių, nukentėjusių nuo jo. Vienas jų – netoli Žaliųjų ežerų gyvenantis V.T.
Kitus mokė atidumo
„Lietuvos rytas“ susisiekė su vilniečiu V.T., kuris ne tik prarado apie septynis tūkstančius litų, bet ir bandė teismuose bylinėtis su J.Jankausku.
„Neišsiaiškinti, su kuo pasirašai sutartį, – labai pavojinga. Mano namas nebuvo pastatytas, statybininkai dingę, o bendrovės vadovas J.Jankauskas teigė, kad už nuostolius atsakingas ne jis, o bendrovė. Ji, pasirodo, pinigų neturi“, – įširdęs pasakojo V.T.
Vyras stebėjosi savo patiklumu, mat savo darbuotojus moko, kad dokumentus būtina tikrinti.
„Darbe aš kitiems aiškinu, kaip atidžiai reikia išstudijuoti pasirašomus dokumentus, o pats naiviai papuoliau į pinkles per skubėjimą.
Artėjo žiema ir reikėjo surasti statybininkus, kurie labai greitai uždengtų namo stogą“, – pasakojo V.T.
Iš pradžių vilnietis buvo pasisamdęs kitą statybininką. Šis dirbo gerai, tačiau darbų apimtis jam pasirodė per didelė, nes reikėjo naują namą pastatyti per trumpą laiką.
„2011 metų pabaigoje pasamdžiau bendrovę „Jonstata“.
J.Jankauskas atvažiavo apsirengęs madingais drabužiais, prisistatė esąs solidus verslininkas. Jo iškalba buvo puiki, jis demonstravo, kaip išmano statybos reikalus. Atrodė, tik džiaukis, kad toks statybos darbų vadovas pasitaikė tavo kelyje“, – ironizavo vilnietis.
V.T. tikino, kad J.Jankauskas iš jo irgi paprašė avanso – medienai, būsimo stogo dangai ir kitoms medžiagoms.
Į statybas atvežė girtuoklius
2011-ųjų spalį buvo pasirašyta sutartis.
Tada prie statomo namo buvo atvežti darbininkai. Užuot dirbę, jie girtuokliaudavo V.T. šiltnamyje.
„Kai padaviau grynuosius J.Jankauskui į rankas, tiek jį ir temačiau. Bet užtat iki šiol negaliu pamiršti jo atvežtų statybininkų. Vėliau paaiškėjo, kad vieną jų rado negyvą sniege, antrą – su durtine žaizda.
Trečias gydosi nuo alkoholizmo ir kitų ligų psichiatrijos klinikoje, ketvirtas iki šiol nerastas.
Štai koks puikus pono J.Jankausko „statybininkų“ kontingentas“, – šaipėsi vilnietis.
Pamatęs, kaip dirbama, V.T. pareikalavo sugrąžinti pinigus, bet nieko nepešė.
Jam teko pasisamdyti dar vieną brigadą, kuri ir užbaigė namą už trigubai didesnę kainą, nei prašė J.Jankauskas.
Byla laimėta, bet kas iš to
Kai V.T. kreipėsi į teismą dėl J.Jankausko sukčiavimo, nukentėjusiam vilniečiui teisininkai aiškino, kad baudžiamosios bylos jis nelaimėtų, todėl geriau kelti civilinę.
„Paklausiau patarimo, o vėliau supratau padaręs klaidą. Kas iš to, kad laimėjau civilinę bylą prieš bendrovę „Jonstata“, jei ji yra nemoki, skolinga „Sodrai“.
Tas slidus ponas J.Jankauskas galbūt turi užnugarį teisėsaugoje. Juk nemoki įmonė seniai turėjo būti uždaryta, bet jis naudojosi jos vardu ir apgaudinėjo privačius asmenis įsidėdamas pinigus sau į kišenę“, – piktinosi V.T.
Viešumas apsaugos kitus
J.Jankausko vadovaujamai bendrovei „Jonstata“ jau iškelta bankroto byla.
A.Ferensaitė ir jos kaimynas V.T. įsitikinę, kad tai padaryta gerokai per vėlai.
Abi nukentėjusios vilniečių šeimos mano susidūrusios su asmeniu, kuris iš anksto žinojo, kad namų užsakovams nebaigs statyti.
Todėl ir A.Ferensaitė, ir jos kaimynas turi mažai vilties, kad atgaus prarastus pinigus. Bet prabilę apie savo patirtį jie tikisi, kad įspės kitus ir užkirs kelią kitoms galimoms apgavystėms.
Ieškomas įmonės vadovas pasipustė padus
* „Lietuvos ryto“ duomenimis, šiuo metu iš bendrovės „Jonstata“ fiziniai ir juridiniai asmenys bei valstybė siekia išieškoti daugiau nei 100 tūkstančių litų.
* Tačiau bendrovės „Jonstata“ vadovo Jono Jankausko nepavyksta rasti. Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino ir bankroto administratorius Evaldas Kuprys, kuris ieško J.Jankausko jau nuo 2013 metų spalio.
* „Laiškai grįžta neįteikti, telefonu jis neatsiliepia, iki šiol neperdavė turto ir dokumentų bankrotą vykdančiai bendrovei „Ekvalda“, – teigė E.Kuprys. – Aš kreipiausi į Vilniaus apygardos teismą ir paprašiau skirti J.Jankauskui baudą. Gali būti, kad vėliau teks bankrotą skelbti kaip tyčinį.
* Bendrovės „Jonstata“ kreditoriai gali teikti pretenzijas. Tokie asmenys būtų traukiami į kreditorių sąrašą. Kreditorinius reikalavimus yra pateikusi viena įmonė, „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija.“
* Vienintelis žinomas bendrovės turtas – 1997 metų gamybos automobilis „Renault Megane Scenic“.
