Lietuvos verslininkai Švedijoje įsitikino, kad jų problemos nerūpi nei šios šalies, nei Lietuvos policijos pareigūnams.
Prašydami imtis tirti vagystę, jie abiejose šalyse kreipėsi net į kelių miestų policijos komisariatus, rašo „Lietuvos rytas".
Vagių paieškos prasidėjo praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai Geteborge veikiančios statybų bendrovės vadovai dirbti į kitą miestą išsiuntė du savo darbuotojus – iš Ukmergės ir Gargždų kilusius vyrus.
Suteikė pastogę ir mašiną
Kad statybininkams būtų patogu gyventi, verslininkai netoli statomo namo išnuomojo vasarnamį ir leido nuolat važinėti bendrovės automobiliu.
Statybininkams įpusėjus nurodytus darbus, sekretorė jiems nuvežė atlyginimą, nes statybos objektas yra 150 kilometrų nuo Geteborgo.
Gruodžio viduryje verslininkus pasiekė žinia, kad statybininkai dingo, nors visiems lietuvių bendrovės darbuotojams bilietai namo jau buvo užsakyti Kūčių išvakarėse.
Nurodė visus duomenis
Paaiškėjo, jog darbininkai susirinko visus įrankius ir paspruko bendrovės automobiliu. Bendrovės komercijos direktorius Domantas Markauskas apskaičiavo, kad įmonė patyrė apie 20 tūkstančių litų nuostolių.
Verslininkai apie vagystę pranešė Švedijos policijai. Jie neabejojo, kad darbininkai grįžo namo, todėl kreipėsi ir į Lietuvos pareigūnus.
„Nurodėme visus jų asmens duomenis, adresus Lietuvoje, telefono numerius.
Sulaukėme tik atsakymo, kad pareigūnai jiems neprisiskambina“, – pasakojo D.Markauskas.
Verslininkas stebėjosi, kad, žinodami bėglių adresus, nei Ukmergės, nei Gargždų policininkai į jų namus nenuvažiavo ir jų neapklausė.
Neseniai bendrovės vadovai sulaukė policijos atsakymo, kad pareigūnai į šią istoriją nesikiš, nes tai ne vagystė, o darbo santykiai.
Nenorėdami visiškai prarasti ryšio su dingusiais statybininkais, bendrovės vadovai specialiai jų neatleido iš darbo.
Automobilį paliko uoste?
Po kurio laiko verslininkai gavo su klaidomis parašytą žinutę, kad dingęs jų automobilis stovi Karlshamno uoste. Jie neabejojo, jog iš pažįstamų išgirdę, kad yra ieškomi, šią žinutę parašė patys statybininkai.
Verslininkai įsitikino, jog bėgliai nuvažiavo iki uosto, ten paliko automobilį, o brangius įrankius išsigabeno į Lietuvą.
Apie galimai atsiradusį automobilį lietuviai pranešė Geteborgo policijai, tačiau jos pareigūnai pareiškė, kad tai – ne jų reikalas.
„Dėl anoniminės informacijos nesinorėjo važiuoti kelis šimtus kilometrų ir ieškoti automobilio. Tai atrodė atrodė beprasmiška“, – pasakojo D.Markauskas.
Švedai padėti atsisakė
Švediškai laisvai kalbantys verslininkai kreipėsi į Karlshamno policiją, bet sulaukė tik abejingo patarimo skambinti į uostą.
Uosto darbuotojai pranešė, jog tokio automobilio nėra. Neatmetama, kad neleistinoje vietoje paliktas automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę.
Toks variantas verslininkams nebūtų pats blogiausias. „O kas bus, jei važiuodamas mūsų bendrovės automobiliu kas nors avarijoje užmuš žmogų arba įvykdys plėšimą? Toks tragiškas įvykis gali sužlugdyti visą mūsų verslą“, – svarstė prieš keletą metų Švedijoje dirbti pradėjęs D.Markauskas.
Ar darbdavius apvogę statybininkai iš tiesų išvyko į Lietuvą, jiems nepavyko išsiaiškinti ir pasienio tarnybose. Pagalbos iš švedų nesulaukę verslininkai kreipėsi į Lietuvos ambasadą, tačiau jų skundai liko be jokio atsako.
Darbininkai geria ir mušasi
„Vadinasi, verslininkai niekam nerūpi, nors mes Švedijoje įdarbiname iki 40 žmonių iš Lietuvos“, – teisėsaugininkais nusivylė D.Markauskas.
Verslininkas pasakojo, kad iš Lietuvos atvykę darbininkai jiems yra pridarę nemažai problemų.
Prieš trejus metus po išgertuvių vienas statybininkas atsidūrė kalėjime, kitas – ligoninėje, jam buvo perdurta ranka. Už alkoholio vartojimą pradėjus taikyti pinigines baudas, muštynių sumažėjo.
Statybų bendrovę apvogę vyrai joje dirbo metus. Laukdami naujų užsakymų, jie trumpam grįždavo į Lietuvą. D.Markauskas prisiminė šiuos lietuvius išgelbėjęs nuo nesąžiningų darbdavių.
Iš Lietuvos atvykusiai grupei darbininkų nebuvo mokami atlyginimai, todėl juos priglaudė sėkmingai dirbanti statybos bendrovė. Keturi darbininkai iš šios grupės tebedirba iki šiol.
Statybininkai, turintys bendrų pažįstamų su bėgliais, aiškino girdėję, kad jie vėl ieško darbo Švedijoje.
