„Kaune, Baltų prospekte, esančioje Jono Pauliaus II gimnazijoje yra bomba“, – vasario 14-osios vakarą išgirdo Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatorė. Nutrūko abiturientų šimtadienio minėjimas, į gatvę skubiai išėjo 300 žmonių – pedagogai, moksleiviai, jų tėvai.
Sausio 28-ąją anonimas grasino, jog sprogmuo guli Savanorių prospekte veikiančiame prekybos centre „Savas“. Vėl buvo evakuota šimtai žmonių, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Vasario 16-ąją policijai pranešta, kad Demokratų gatvėje netrukus susisprogdins vyriškis. Tačiau sukilę ant kojų pareigūnai jokio savižudžio nerado.
Liepsnos suniokojo mašiną
Specialiosios tarnybos ne kartą įsitikino, kad melagingų pranešimų kaina gali būti labai didelė.
„Tuo metu, kai budėjome prie Jono Pauliaus II gimnazijos, sulaukėme pranešimo apie tikrą nelaimę – IX forte užsidegė automobilis „Audi A6“. Išvykti negalėjome, kol gimnazijoje darbą baigė „Aro“ vyrai.
Jei nebūtume iškviesti dėl tariamo sprogmens, per kelias minutes būtume atsidūrę IX forte – mūsų būstinė yra Žemaičių plente.
Tačiau teko siųsti komandą iš tolimesnės vietos – Karaliaus Mindaugo prospekto.
Buvo sugaišta 10–15 minučių, kai labai brangi yra kiekviena sekundė“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis specialistas Rimvydas Paulauskas.
„Tėvai privalo nuo mažų dienų savo atžaloms skiepyti, jog melagingi skambučiai nėra nekalti juokai, bet sunkias pasekmes sukeliantis, piktavališkas žingsnis“, – piktinosi Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Liudvikas Lukošius.
Prieš skambutį kilo ginčas
Šimtadienio šventė žlugo per oficialiąją dalį. Salėje susirinkę žmonės neišvydo moksleivių parengto spektaklio. Vienuoliktokai taip ir neįteikė abiturientams didžiulio torto.
Įtariama, kad policijai paskambino jaunuoliai, kurie vasario 14-ąją nebuvo įleisti į šimtadienį. Supykę jie bandė lipti pro langą, bet ir antrąsyk buvo išprašyti.
Incidentą sukėlė keli vaikinai, nesimokantys Jono Pauliaus II gimnazijoje. Greičiausiai jie per šimtadienį norėjo pasimatyti su savo pažįstamais abiturientais.
Maždaug po pusvalandžio „unabomberis“ surinko Bendrojo pagalbos centro numerį.
„Pokštauja“ skirtingi žmonės
Dažniausiai apie sprogmenis meluoja nepilnamečiai arba jaunuoliai iki 25 metų.
„Dauguma sako, kad taip norėjo pajuokauti. Paskui patys nustemba, kai sužino, kiek kainavo toks neatsakingas poelgis“, – tvirtino policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas.
Antra skambinančiųjų grupė – žmonės, kuriuos staiga paveikia svaigalai.
Pasitaiko, kad skambinama turint aiškų tikslą – pavyzdžiui, sužlugdyti teismo posėdį arba kontrolinį darbą, sutrukdyti mylimajai išskristi lėktuvu iš oro uosto. Skambina ir psichikos ligoniai.
Į iškvietimus paprastai vyksta ne tik „Aro“ pareigūnai, bet ir du policijos ekipažai, greitosios pagalbos medikai, ugniagesiai gelbėtojai.
Už kvailumą teks sumokėti
Tiems, kuriuos pavyksta sučiupti, jau nebekyla noras juoktis, nes reikia atlyginti nemenkus nuostolius.
2012 metų kovo 14 dieną įvykęs trumpas pokalbis su BPC darbuotoja 26 metų Erikui Brokui kainuos 13 tūkst. litų. Vaikinas pamelavo, kad nugriaudės sprogimas Kauno apygardos teisme.
„Pasielgiau labai kvailai. Daugiau taip niekada nedaryčiau“, – atgailavo šeštą kartą teisiamas jaunuolis.
Jį išgąsdino pateiktų ieškinių dydžiai.
Už melagingą pranešimą prie ankstesnių bausmių jam buvo pridėta 30 parų arešto.
Didžiausios kompensacijos už priverstinę prastovą pareikalavo Kauno apygardos teismas – E.Brokas šiai įstaigai privalės sumokėti 12 tūkst. litų.
Jaunuolis taip pat turės atsiskaityti su policija, kuriai priteista 870 litų, ir greitosios pagalbos medikais, patyrusiais 270 litų nuostolį.
Skambino iš pataisos namų
E.Brokas puikiai žinojo, kad teismo posėdžiai prasideda 9 valandą ryto. Anksčiau jis penkis kartus sėdėjo teisiamųjų suole už vagystes ir viešosios tvarkos pažeidimus.
Apie tariamą sprogmenį E.Brokas pranešė pusę devynių. O teismo pastatas į orą esą turėjo išlėkti 10 valandą.
Įstaigoje darbas nevyko 3 valandas. Tiek triūsė „Aro“ pareigūnai, tikrindami, ar nėra sprogmens.
Išaiškėjo, kad marijampolietis E.Brokas skambino iš Alytaus pataisos namų, kuriuose tuo metu buvo įkalintas.
Ne visi tyrimai būna sėkmingi
Už melagingą pranešimą, atsižvelgiant į jo pasekmių mastą, numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Jei specialiosios tarnybos nekviečiamos, darbas sutrinka neilgam, gąsdintojui gresia administracinė bauda nuo 300 iki 600 litų arba areštas iki 30 parų.
Kai evakuojami žmonės, sutrikdomas gausiai lankomų įstaigų, prekybos centrų darbas, patiriama didelių nuostolių, skambučio autoriui keliama baudžiamoji byla. Jam gali būti skirta bauda, areštas iki 90 parų arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Vis dar neaišku, kas 2013 metų balandžio 4-osios popietę paskambino į BPC ir pareiškė, jog po 20 minučių sprogs Garliavos paštas.
Nerastas anonimas, 2012 metų balandžio 12 dieną pranešęs apie bombą Kauno apylinkės teisme.
Policijai iki šiol nepavyksta nustatyti piktavalio, 2012 metų rugpjūčio 10 dieną atsiuntusio SMS žinutę, kad sprogs Kauno savivaldybės pastatas.
Nežinia kieno ranka 2011-ųjų lapkritį spausdino laišką, jog Kauno apygardos teisme nugriaudės sprogimas.
Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Kęstučio Kasciukevičiaus, tokius nusikaltimus atskleisti padėtų perkančiųjų pokalbių korteles registravimas.
