Bankrutavusios Alytaus statybos bendrovės vadovas net pasibaigus teismų procesui saugo vieną dokumentą.
Buvęs bendrovės „Alramsta“ vadovas Ramūnas Kručkauskas pats savo parašu patvirtino, kad bendrovei laiku nepašalinus Vilniuje ir Marijampolėje pastatytų parduotuvių defektų atliktų darbų kaina sumažės 1,3 milijono litų.
Pasirašė absurdišką sutartį?
Tokį dokumentą R.Kručkauskas prieš porą metų pirmą kartą išvydo Vilniaus apygardos teisme (VAT), kuris aiškinosi, kas kam padarė daugiau nuostolių – statybos bendrovė šešėliniam milijonieriui S.Rachinšteinui ar atvirkščiai.
„Parašas tikrai buvo mano, bet tokio dokumento niekada nepasirašiau. Užmokesčio atsisakymas prieštarautų sveikam protui“, – kalbėjo buvęs „Alramstos“ vadovas.
Teismui buvo pateiktas dar vienas anksčiau pasirašytas dokumentas, kuriuo R.Kručkauskas esą pripažino, kad statybos bendrovė neatliko visų numatytų darbų.
S.Rachinšteino užsakymu keletą prekybos centrų Kaune, Marijampolėje ir Marijampolės rajone 2005–2009 metais stačiusios bendrovės vadovas įtaria, kad dokumentai buvo suklastoti.
Buvęs „Alramstos“ vadovas prisiminė, kad S.Rachinšteinas jo kelis kartus prašė ranka parašyti bent vieną sakinį apie atliekamus darbus ir tai patvirtinti savo parašu – esą tokio dokumento reikėdavo bankams.
Nustatyti datos neįmanoma
Kilus įtarimų, kad jo parašas buvo nuskenuotas ir pridėtas visai prie kito teksto, R.Kručkauskas VAT prašė atlikti dokumento ekspertizę.
Nors ekspertai teigė negalintys nustatyti, ar dokumento teksto ir parašo data sutampa, teisėja Natalja Cikoto į šias abejones nekreipė dėmesio.
Tuomet verslininkas pats kreipėsi į prokuratūrą ir prašė pradėti tyrimą dėl galimo dokumento suklastojimo panaudojant jo parašą. Byla tuo metu buvo teisme, todėl prokurorai dokumentą būtų tyrę tik tuo atveju, jei to būtų paprašęs teismas.
Pastatų plotas keičiasi
Dėl S.Rachinšteino ir jo statytinių veiksmų į teismą pirmiausia kreipėsi bendrovė „Alramsta“.
Buvęs jos vadovas teigė, kad atėjus laikui atsiskaityti už darbus kiekvieno pastato plotas būdavo sumažinamas maždaug 100 kvadratinių metrų – tuo metu už vieną kvadratinį metrą statybos bendrovėms buvo mokama kiek daugiau nei po tūkstantį litų.
„Mes puikiai žinojome, kokio ploto pastatą pastatėme, bet visi vadovavosi oficialiais dokumentais, kur jis būdavo mažesnis“, – apie kelerių metų bendradarbiavimą su S.Rachinšteinu pasakojo R.Kručkauskas.
Prieš keletą metų su S.Rachinšteino bendrovėmis bylinėjosi prekybos centrai – jiems išsinuomojus pastatus, sutartyse nurodomas plotas būdavo didesnis, nei yra iš tikrųjų.
Bendrovę prislėgė skolos
Nors bendrovės „Alramsta“ vadovas pastebėjo, kad yra apgaudinėjamas, S.Rachinšteinas mokėdavo jį nuraminti – pasiūlydavo naują pelningą užsakymą ir nedelsdamas sumokėdavo avansą.
Tai tęsėsi tol, kol viena didžiausių Alytaus statybos bendrovių atsidūrė prie bankroto ribos.
Tuomet jos vadovai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami iš S.Rachinšteinui neoficialiai priklausančios bendrovės „Serneta“ priteisti 1,7 milijono litų.
Tokia skola, priskaičiavus delspinigius, susidarė „Sernetai“ iki galo neatsiskaičius už keturių prekybos centrų statybą bei parduotuvės „Maxima“ stogą Vilniuje, Liepkalnio gatvėje.
Pinigus norėjusi atgauti statybos bendrovė sulaukė atsakomojo kirčio – „Serneta“ apskaičiavo, kad nekokybiškai dirbusios „Alramstos“ padaryti nuostoliai ir skolos 184 tūkstančiais litų didesni nei statybininkų pareikštas ieškinys.
Pasikeitė šeimininkai
Daugybę verslininkų apgavęs S.Rachinšteinas pasinaudojo įprasta savo gudrybe – jau baigiamus statyti pastatus pardavė kitoms su juo siejamoms bendrovėms.
2008 metais, kai statybos Marijampolėje, Šiaulių gatvėje, jau artėjo prie pabaigos, pastatą įsigijo „Nekilnojamojo turto valdymas“, o rengti patalpas užbaigė kitos bendrovės.
Naujieji pastato šeimininkai teismui nurodė, kad „Alramsta“ iki galo neatliko visų žadėtų darbų, netinkamai įrengė elektros instaliaciją, be to, panaudojo bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ medžiagas.
R.Kručkauskas prisiminė, kad pastato šeimininkai statybininkų prašė nebaigti kai kurių darbų – esą reikalingą įrangą būsimiems lošimo namams susimontuos jie patys.
Sąskaitas pritaiko, kur reikia
Verslininkas sakė, kad teiginys apie panaudotas medžiagas – dar viena S.Rachinšteino gudrybė. Jo bendrovių atstovai teismams pateikia daugybę sąskaitų apie pirktas medžiagas, tačiau niekur nėra nurodyta, kuriam pastatui jos buvo panaudotos.
„Aš puikiai žinau kiekvieną savo statytų pastatų lopinėlį ir net nusivedęs teisėją galėčiau parodyti, kad tokių medžiagų ten nėra“, – tikino buvęs statybos bendrovės vadovas.
Tačiau teisėjų nedomino sienų ar grindų danga – jie patikėjo tuo, kas įsegta byloje.
R.Kručkauskas pasakojo, kad statydama pastatą Marijampolėje jo vadovaujama bendrovė pati patyrė nuostolių.
Paaiškėjus, kad pastato nebenori nuomotis nė vienas prekybos tinklas, statybos darbai buvo sustabdyti. Dėl su savivaldybe nesuderintų projektų kartą juos buvo sustabdę ir statybų inspektoriai.
„Į statybų aikštelę susivežėme visas medžiagas, o sustabdžius darbus reikėjo samdyti apsaugą“, – prisiminė buvęs „Alramstos“ vadovas.
Atgauti pinigų nepavyko
Bankrutuojanti „Alramsta“ pinigų negavo. Vadovaudamasis abejotinomis sutartimis VAT, o vėliau ir jo sprendimą persvarstęs Apeliacinis teismas patikėjo, kad statybos bendrovė liko skolinga S.Rachinšteino įmonėms.
Statybos bendrovė nieko nelaimėjo ir prieš keletą metų, kai kreipėsi į teismą dėl Vilniuje, S.Stanevičiaus gatvėje, pastatytos parduotuvės.
Kaip ir įprasta, baigiant statybas pasikeitė pastato savininkai, o darbus baigė kita bendrovė.
„Alramsta“ per teismus bandė atgauti pusę milijono litų, tačiau S.Rachinšteino bendrovės teisėjus įtikino, kad statybininkų skola už nebaigtus darbus dar didesnė.
Vietoj parašo – antspaudas
* Dėl dokumentų autentiškumo kilo abejonių ir praėjusių metų rudenį, kai „Serneta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, reikalaudama iš bendrovės „Norfos mažmena“ priteisti du milijonus litų.
* Senų dokumentų kratinį primenančio ieškinio niekas nepasirašė. Ant dokumentų yra antspaudas su Rusijoje gyvenančio „Sernetos“ direktoriaus Nikolajaus Luginino parašu.
* Bendrovės „Norfos mažmena“ teisininkai VAT prašė kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir išsiaiškinti, ar ieškinio pasirašymo dienomis – rugsėjo ir spalio mėnesį jis buvo atvykęs į Lietuvą. Kad būtų galima palyginti jo parašą ir išsiaiškinti kitas ieškinio pateikimo aplinkybes, prašoma N.Lugininą iškviesti į teismo posėdį.
