Jis – dvidešimtmetis studentas, gerai išmanantis chemiją ir mikrobiologiją. Jį būtų galima pavadinti moksliuku. Draugų neturėjo, su bendrakursiais nebendravo. Su artimaisiais ryšių beveik nepalaikė. Į kriminalistų akiratį pateko labai keistomis aplinkybėmis.
2013 metų vasarą Vilniuje, Žemaitės gatvėje esančiame bute, nugriaudėjo sprogimas. Jo banga buvo tokia galinga, kad stiklo šukes ištaškė trisdešimties metrų spinduliu. Stiklai biro ir į vaikų žaidimo aikštelę.
Kankino tamsos baimė
Į įvykio vietą atvyko ne tik patruliai, bet ir kriminalinės policijos pareigūnai.
Kambariuose mėtėsi nuolaužos, šiukšlės ir buteliai, stiklainiai, plastikiniai indai su neaiškios kilmės medžiagomis. Pareigūnai rado net užrašų su cheminėmis formulėmis.
Savo močiutės bute studentas buvo įkūręs chemijos laboratoriją. Gamino sprogstamąsias medžiagas.
Per apklausą vaikinas prisipažino jaučiąs didelę tamsos baimę. Todėl kūrė sprogmenis ir stengėsi išgauti kuo garsesnį sprogimą. Buvo įsitikinęs, kad didelis garsas padeda atsikratyti baimės.
Vaikinas savo gaminius išbandydavo sostinės Vingio parke – ten, kur kasdien lankosi šimtai vilniečių. Kitaip tariant, patiriamus sunkumus jis bandė išspręsti keldamas grėsmę aplinkiniams.
Skandinavai buvo įspėję
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai tokius tipus vadina pavieniais asmenimis. Žmonėmis, kurie dėl savito tikrovės suvokimo ir vidinių problemų gali kelti grėsmę sau, artimiesiems ir visuomenei.
Šaudymai mokyklose, pasikėsinimai į žinomus žmones, grasinimai ir bandymai viešai nusižudyti.
Tokie žiaurūs nusikaltimai jau dešimtmečius kamuoja Vakarų Europą, Ameriką, Australiją. Dar visai neseniai atrodė, kad tokie įvykiai – turtingesnių šalių problema.
„Prieš trejus metus Skandinavijos pareigūnai mus įspėjo, kad būtume pasiruošę, nes pavienių asmenų viešųjų smurtinių išpuolių reiškinys ateis ir į Lietuvą.
Nelaukite, kol bus sukurtas specialus padalinys ar gautas finansavimas“, – sakė Vadovybės apsaugos departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Aleksandras Berezovskis.
Kruvini įvykiai Lietuvoje rodo, kad pavienių asmenų keliama grėsmė – jau ir mūsų visuomenės problema.
Išpuoliai gąsdina vis labiau
Teisėsaugininkai išskiria keturias žmonių grupes, kurios kelia didžiausią grėsmę visuomenei: teroristai, politiniai ekstremistai, organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai ir pavieniai asmenys.
Pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia dėmesio skiriama terorizmui. Pasaulį smarkiai išgąsdino teroro aktai Amerikoje ir Europos sostinėse.
Tačiau Vakarų Europoje pastebima tendencija, kad būtent pavieniai asmenys įvykdo daugiausia kruvinų smurtinių išpuolių. Jų nusikaltimai sukelia didžiausią atgarsį visuomenėje.
2009–2013 metais Olandijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Amerikoje pavienių asmenų smurtiniai išpuoliai pareikalavo daugiau aukų nei teroristų ar politinių ekstremistų.
Pavyzdžiui, norvegas Andersas Behringas Breivikas savo radikalias idėjas aplaistė 77 žmonių krauju. Budelis nepriklausė teroristinei organizacijai ar ekstremistinei grupei. Jis veikė vienas. Todėl Norvegijos tragedija – klasikinis pavienio asmens smurtinis išpuolis.
Pasitelkia psichologus
Vienišų asmenų smurtiniai išpuoliai jau dabar yra toks pat pavojingas reiškinys kaip ir terorizmas, politinis ekstremizmas ar organizuotas nusikalstamumas.
Tačiau pasaulis dar tik mokosi atpažinti grėsmę keliančius žmones, padėti jiems nepalūžti ir užkirsti kelią nelaimėms.
„Mes žinome, kas tai yra terorizmas, politinis ekstremizmas ir organizuotas nusikalstamumas. Yra sukurtos veiksmingos sistemos, ir mes mokame dirbti su tais reiškiniais. Pavienių asmenų išpuoliai – mažiausiai suvokta grėsmė visuomenei“, – kalbėjo kriminalinių žvalgų vadas A.Berezovskis.
Daugelyje Europos šalių iki šiol nėra specialių institucijų, kurios rūpintųsi pavienių asmenų problema.
2006 metais Didžiojoje Britanijoje įkurtas Fiksuotųjų asmenų keliamos grėsmės vertinimo centras – vienas iš nedaugelio.
Ten dirbantys specialistai apie tokius asmenis renka žinias, kaupia duomenis, stebi ir analizuoja situaciją. Jie stengiasi užkirsti kelią smurtiniams išpuoliams ir padėti tokiems žmonėms išspręsti sunkumus.
Lietuvoje nėra ne tik tokios institucijos, bet ir bendro požiūrio į pavienių asmenų problemą. Teisėsaugos politiką formuojančioms institucijoms ji menkai žinoma.
2011 metais iniciatyvos ėmėsi Vadovybės apsaugos departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius. Buvo suburta pareigūnų ir psichologų komanda.
Jie analizuoja informaciją apie netinkamą bendravimą su valstybės ir visuomenės veikėjais, priekabiavimą, grasinimus ar kitokį susirūpinimą keliantį elgesį. Bando nustatyti, ar tie žmonės gali kelti grėsmę saugomiems asmenims ir visuomenei.
Psichologų ir teisėsaugos pareigūnų bendradarbiavimas svarbus, nes pavienių asmenų keliama grėsmė dažnai susijusi su psichosocialiniais sunkumais.
Smurtas – paskutinė išeitis
Prognozuoti pavienių asmenų smurtinių išpuolių neįmanoma.
Negalima nustatyti, ar žmogus griebsis destruktyvių veiksmų.
Bet yra asmenų, kurie dėl savo elgesio ir pareiškimų gali būti priskirti didesnės rizikos grupei.
Tai asmenys, kurie nebetiki, kad kitokiais būdais gali pasiekti savo tikslą ar išspręsti problemą. Jie jaučiasi įpykę, nesuprasti ir bejėgiai, nes jų dedamos pastangos nepasiteisino.
Tada žmogus gali pradėti tikėti, kad vienintelė likusi išeitis – smurtas. Tokį tikėjimą gali paskatinti ir skaudi netektis ar kitoks sukrėtimas.
Specialistai pabrėžia – smurtinio išpuolio gali griebtis bet kuris žmogus, patekęs į labai sudėtingas aplinkybes ir nesulaukiantis pagalbos. Netiesa, kad išpuolius vykdo tik psichikos ar asmenybės sutrikimų turintys žmonės.
„Mes kalbame apie situacijas, kurių žmogus savo jėgomis, anksčiau veikusiais būdais jau nesugeba išspręsti: netektys, skyrybos, darbo praradimas, finansiniai sunkumai. Tai nėra susiję su ligomis ar sutrikimais. Taip gali nutikti ir sveikam žmogui“, – aiškino psichologė Emilija Garbaliauskaitė.
Ji dirba Vadovybės apsaugos departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniąja specialiste.
Galima išskirti tokias smurtinių išpuolių priežastis: nelaiminga meilė, svaigalai, didelė profesinės veiklos nesėkmė, noras „vykdyti teisingumą“, kerštas, patyčios mokykloje ar darbe, psichikos sutrikimai.
Skaudų socialinį reiškinį nagrinėjantys specialistai sako, kad šis sąrašas – negalutinis.
Su peiliu – redaktorius
Psichologė E.Garbaliauskaitė pabrėžia, kad dažniausiai imtis smurtinio išpuolio paskatina ne viena priežastis: „Juk daug žmonių sunkiai išgyvena skyrybas, atleidimą iš darbo, bankrotą, bet ne visi griebiasi smurto.“
Tuo suabejoti neleis egzekucija, kurią pernai surengė Lietuvoje populiaraus vaikų ir paauglių žurnalo redaktorius.
Jaunas vyras Vilniuje esančiame savo bute užpuolė ir peiliais sunkiai sužeidė į svečius atėjusius aštuoniolikos metų jaunuolius.
Kraupi situacija priminė smurtinį kompiuterinį žaidimą. Rankose laikydamas du peilius, užpuolikas prišoko prie vieno jaunuolio, dūrė jam į plautį ir perpjovė dilbį. Tada staiga metėsi prie kito ir smeigė jam į krūtinę, sužeidė žastą ir dilbį. Trečias vaikinas sugebėjo apsiginti ir pabėgti.
Užpuolikas buvo septyneriais metais vyresnis už savo aukas.
Kodėl jaunas vyras, dirbantis vaikų ir paauglių žurnale, netikėtai griebėsi smurto? Priežasčių buvo ne viena.
Per išpuolį vaikinas buvo smarkiai išgėręs. Jis nepalaikė artimų ryšių su bendraamžiais. Be to, jaunas vyras buvo priklausomas nuo smurtinių kompiuterinių žaidimų.
Prieš išpuolį – įspėjimas
Nors griebtis viešo smurtinio išpuolio paskatina daug įvairių priežasčių, yra vienas tipiškas pavienių išpuolių bruožas – tokiam žingsniui pasirengę žmonės dažniausiai apie tai įspėja.
„Vienas įspėjamojo elgesio pavyzdžių gali būti toks. Įsivaizduokite: žmogus jums sako, kad jam liko tik dvi išeitys – emigruoti arba visus išžudyti.
Tai veikiausiai sudėtingos situacijos paskatintas mąstymas. Alternatyvų gyvenime tikrai yra kur kas daugiau“, – aiškino psichologė E.Garbaliauskaitė.
1996 metais Škotiją ir visą pasaulį sukrėtė labai žiaurus nusikaltimas. 43 metų vyras, buvęs skautų vadovas Thomas Hamiltonas nušovė 16 mokinių, mokytoją ir nusižudė.
Viena tokio išpuolio priežasčių – vyrui buvo uždrausta dirbti su vaikais. Tai jam buvo didelis sukrėtimas ir įžeidimas.
Škotas ne kartą kreipėsi į valstybės institucijas, kurios galėjo pakeisti sprendimą ir leisti jam toliau dirbti su jaunaisiais skautais.
Galiausiai, nesulaukęs norimo atsakymo, jis žengė vadinamosios paskutinės komunikacijos žingsnį – parašė laišką karalienei. Tik po to, negavęs jokio atsakymo, jis griebėsi ginklo.
Net garsusis žmogžudys A.B.Breivikas apie savo kraštutines pažiūras ir smurtinius jo įsivaizduojamos problemos sprendimo būdus ne kartą viešai rašė tinklaraštyje ir socialiniuose tinkluose.
Laikomi keistuoliais
Agresyviai nusiteikę pavieniai asmenys dažnai bando užmegzti ryšį su valstybės vadovais, politikais, garsenybėmis ir kitais viešumoje dažnai matomais žmonėmis.
Taip pat skambina arba rašo laiškus į valstybės institucijas.
Dažniausiai tokie žmonės laikomi keistuoliais.
Politikai ar valstybės tarnautojai taip pripratę prie tokių asmenų, kad dažniausiai visiškai nekreipia dėmesio. Juokais jie net vadinami pilnatiniais – galvoje turima mėnulio pilnatis.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad smurtinius išpuolius rengiantys pavieniai asmenys taip megzdami ryšius gali įspėti apie savo ketinimus.
Kokios detalės rodo, kad žmogus gali žengti kruviną žingsnį ir sukelti grėsmę aplinkiniams?
Pavyzdžiui, tiesioginiai ar netiesioginiai grasinimai, nevaldomi pykčio protrūkiai, labai ryškus ir nekritiškas „teisybės“ siekimas, noras kam nors atkeršyti, neadekvatūs reikalavimai elgtis kitaip.
Susirūpinimą gali kelti ir asmenys, kurie kliedi apie sąsajas su žinomu žmogumi, romantiškus santykius su juo, bendrą praeitį. Arba tiki, kad jis yra dieviškos kilmės ir aukščiau už įstatymą.
Dar vienas svarbus įspėjimas – jei dažnai užmegzti ryšį bandantis žmogus staiga pakeičia savo elgesį. Pavyzdžiui, į valstybės instituciją skambinėjęs asmuo staiga nustoja tai daryti, o atsiunčia grasinamąjį laišką.
Kliedesiai kelia įtarimų
Specialistai pabrėžia – išskirtinį dėmesį reikia skirti žmonėms, kurie tiki, kad jų kūną ir protą kontroliuoja kiti. Jie kliedi apie kankinimus, žudymus, prievartavimus, laboratorinius tyrimus, žmonių klonavimą.
Tokie žmonės grasina nusižudyti ar žudyti kitus, savo kalboje vartoja teiginius „paskutinė išeitis“, „vienintelė viltis“, „paskutinis mėginimas“, „paskutinė viltis“ ir panašius.
„Kai žmogų kamuoja agresyvaus pobūdžio persekiojimo kliedesiai, tai jau įspėjimas“, – teigė psichologė E.Garbaliauskaitė.
Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi persikraustė Amerikos pilietis, turintis lietuviškų šaknų. Didelis mūsų šalies patriotas.
Likusį gyvenimą jis paskyrė Lietuvos gynybai nuo savo asmeninių priešų: Rusijos, Amerikos, KGB, FST ir CŽV. Į kriminalinės žvalgybos akiratį pateko, kai atėjo į vieną Vilniaus muziejų.
Tą kartą muziejininkams jis ilgai aiškino, kad ruošiasi išvalyti iš Lietuvos visus priešus: tautines mažumas, mūsų šalyje dirbančius užsienio šnipus, slaptąsias tarnybas. Sakė, kad taip prisidės prie Lietuvos gerovės ir saugumo.
Tačiau Amerikos lietuvis prisipažino, kad bijo pakenkti mūsų šaliai. Vyras tikėjo, kad jo kūne buvo sumontuota CŽV įranga, kuri padeda sekti Lietuvos gyventojus.
Atvykęs į mūsų šalį jis esą čia atvedė ir slaptuosius agentus.
„Mes pasikalbėjome su juo ir supratome, kad žmogus realybę supranta kitaip“, – pasakojo Vilniaus policijos kriminalistas.
Priešais pareigūną sėdėjo sutrikęs žmogus, kurio vidinė būsena ir elgesys rodė – jis gali surengti viešą smurtinį išpuolį ir sukelti grėsmę visuomenei.
Amerikos lietuviui skubiai buvo suteikta specialistų pagalba. Artimųjų ir draugų jis neturėjo, todėl buvo perduotas į medikų globą. Vyras turėjo psichikos sutrikimų, o jo elgesys leido numanyti apie didelę grėsmę.
Tikėjo, kad yra pareigūnas
Užtenka vieno signalo, kad į taip besielgiantį žmogų būtų verta atkreipti dėmesį.
Tai nebūtinai reiškia, kad jis rengia viešą smurtinį išpuolį. Pareigūnai prisimena atvejų, kai po televizijos laidų į valstybės institucijas skambindavo supykę žmonės, grasindavo, tačiau kitą dieną labai gailėdavosi.
Kitaip tariant, grasinimai ir kiti signalai nebūtinai rodo žmogaus ketinimą griebtis smurto, tačiau negalima į tai nekreipti dėmesio. Tai parodo istorija, kurį pernai nutiko Vilniuje.
Pavasarį buvo sulaikytas jaunas vyras, kuris gatvėje praeiviams grasino elektros šoko įtaisu. Jis buvo nubaustas už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau netrukus užsitraukė didesnių nemalonumų – pareiškė, kad mieste stovi jo automobilis, prikištas sprogmenų.
Sostinės pareigūnai skubiai atliko kratą. Automobilyje sprogmenų nebuvo rasta, tačiau buvo aptiktas pneumatinis šautuvas, skirtingo kalibro šovinių tūtelių. Iškrėtus jauno vyro namus rasta ginklų imitacijų ir vienas neteisėtai laikomas šovinys.
Greitai paaiškėjo, kad tas jaunas vyras sirgo sunkia psichikos liga. Jį kamavo kliedesiai – įsivaizdavo, kad yra policijos specialiųjų operacijų rinktinės „Aras“ kovotojas. Jis turėjo elektros šoko įtaisą, pneumatinį šautuvą ir nuolat lankydavosi šaudykloje, kurioje pliekė iš automatų.
Įspėja ieškodami pagalbos
Apie savo ketinimus, susijusius su grėsme sau ar visuomenei, palūžę žmonės gali pranešti ne tik kalbėdami ar rašydami laiškus.
Tokie asmenys naudojasi ir kitomis bendravimo priemonėmis: skelbimais, protesto akcijomis, įrašais „Facebook“, „Twitter“ ar kituose socialiniuose tinkle, rašo komentarus po straipsniais internete.
„Tam tikra prasme didžioji dalis pavienių asmenų bando pranešti apie savo ketinimus. Taip jie siekia pagalbos, išspręsti jiems iškilusias problemas“, – aiškino Kriminalinės žvalgybos skyriaus vadovas A.Berezovskis.
Kitaip tariant, kad būtų išvengta skaudžios nelaimės, kartais užtenka tik atkreipti dėmesį į sutrikusio, viltį praradusio žmogaus įspėjimus.
Tačiau ne visuomet pavienių asmenų signalai būna išgirsti ir suprasti, ne visiems pagalba suteikiama laiku.
Vienišių taikinys – žinomi žmonės
* Pagrindinis vadinamųjų pavienių asmenų taikinys yra politikai ir garsenybės. Dažniausiai sunkumų prislėgti žmonės bando su jais užmegzti ryšį ir gauti dėmesio. Jei toks žmogus laiku nesulaukia pagalbos, gali griebtis smurto.
* Vienas plačiai nuskambėjęs išpuolis – prieš dvejus metus Amerikos Tusono mieste 22 metų vyras šovė į galvą Atstovų Rūmų narei Gabrielle Giffords. Tuo metu ji bendravo su rinkėjais. Padrikai šaudydamas vyras nukovė šešis žmones, dar trylika sužeidė.
* Prieš penkerius metus Olandijoje 38 metų Karstas Roelandas Tatesas automobiliu „Suzuki“ įsirėžė į žmonių, stebinčių iškilmingą paradą, minią. Renginyje dalyvavo ir karalienė Beatrix. Per įvykį žuvo aštuoni žmonės, o devyni patyrė sunkių sužalojimų.
* Prieš dešimtmetį jaunas vyras Mijailo Mijailovičius viename Stokholmo prekybos centrų peiliu sunkiai sužalojo Švedijos užsienio reikalų ministrę Anną Lindh. Nuo patirtų sužalojimų kitą dieną ji mirė ligoninėje. Po šio išpuolio Švedijoje, be tradiciškai saugomų asmenų, pradėta saugoti ir kitus ministrus.
* 2001 metais Šveicarijos Cugo miesto parlamente ginkluotas vyras nušovė 14 ir sužeidė 18 politikų, o galiausiai nusišovė pats.
Smurtas Lietuvoje
* Bene garsiausias smurtinis išpuolis Lietuvoje nutiko praėjusių metų balandį. Jaunas vyras peiliu sužeidė du Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnus. Jis tikėjo, kad kovoja su heroino mafija Lietuvoje, dažnai lankydavosi teisėsaugos institucijose ir norėjo dirbti slaptuoju agentu.
* Pernai į pareigūnų akiratį pateko sostinės mokinys, grasinęs nužudyti vieną savo mokytoją, sudeginti jos automobilį, išprievartauti sutuoktinį. Bendraklasiui jis grasino supjaustyti kaktą. Mokykloje skleidė žeminančias, rasistines kalbas apie kitų tautybių jaunuolius.
* Vilniaus pareigūnai prieš metus sulaikė du vaikinus, kurie snaiperio šautuvu iš miškų šaudydavo į pravažiuojančius automobilius. Tokia buvo jų pramoga. Galiausiai apsimetę automobilio pirkėjais jie nužudė 36 metų vilnietį.
