Labai gudrus žmogus. Paklausti, ką gali pasakyti apie S.Rachinšteiną, kuris šią savaitę atsidūrė už grotų, pirmiausia ištardavo visi su juo reikalų turėję verslininkai bei teisėsaugos pareigūnai.
Šis veikėjas varė į neviltį ir statybos bendrovių, ir prekybos centrų vadovus. Tik skėsčioti rankomis likdavo ir pažeidimų pastebėjusiems valdininkams.
Pirko skurstančias įmones
S.Rachinšteinas pats sau skolino pinigus, pats iš savęs pirkdavo nekilnojamąjį turtą, o menkaverčius sklypus pavertė vertinga žeme.
Dalies tokių fokusų mįslę šią savaitę įminė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Įtariama, jog S.Rachinšteinas su bendrininkais supirko apie dešimt bendrovių, kurios turi finansinių sunkumų ir kurioms buvo skirta daugiau nei 3 milijonų litų Europos Sąjungos parama, akcijas.
Kad galėtų nuslėpti daromus nusikaltimus, aferistai specialiai įsteigė dar vieną naują bendrovę. Ji sudarinėjo įvairias sutartis su įsigytomis bendrovėmis.
Suklastojo daugybę sutarčių
Nors S.Rachinšteinas laikomas šios grupuotės vadeiva, kaip ir įprasta, jo pavardės ir parašų niekur nebuvo. Visoms bendrovėms vadovavo statytiniai direktoriai. Jiems buvo nurodoma klastoti dokumentus.
Manoma, jog Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pateiktos suklastotos statybos darbų, įrangos pirkimo bei paskolų sutartys. Taip buvo siekiama gauti Europos Sąjungos lėšų.
Dauguma bendrovių veikė Vilniuje, Savanorių prospekte esančiame pastate. Dalis jų įsikūrė buvusiame baldų gamybos ceche Trakų rajone.
Šalia biuro – slėptuvės
Atlikdami kratas FNTT tyrėjai į pagalbą pasikvietė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, nes aferistai bendroves įkūrė taip, lyg ruoštųsi karui.
Į jas patekti FNTT tyrėjams talkino viešojo saugumo pareigūnai. Jie padėjo sulaikyti įtariamuosius, bandžiusius pabėgti iš pagrindinio biuro į slaptas ir gerai apsaugotas bendrovių patalpas.
Be S.Rachinšteino, buvo sulaikyti dar keturi įtariamieji.
Viena buhalterė tyrėjų dėmesio bandė išvengti apsimetusi patalpas valančia pensininke.
Atsirado sudeginti dokumentai
Gerai užmaskuotose saugyklose buvo rasta ir dokumentų, kurių FNTT pareigūnai ieškojo atlikdami kitus ikiteisminius tyrimus.
Po šių kratų gali paaiškėti ir kitos aferų meistru vadinamo S.Rachinšteino melagystės.
Pareigūnai aptiko dokumentus, kurie piktybiškai nebuvo pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), nes esą buvo sunaikinti.
Kai VMI kreipėsi į FNTT ir prokuratūrą įtardama, kad sugrąžinti 119 tūkstančių litų mokesčių permoką bandžiusi „Serneta“ pateikė neteisingus duomenis, patikrinti to nebuvo galimybės.
Buvo teigiama jog visus bendrovės 2006 metų veiklos dokumentus sudegino tuometis jos direktorius Sergejus Erokhinas. Teismas už tai jam skyrė baudą.
Mėgsta brangius automobilius
Per kratas paaiškėjo, kad S.Rachinšteinas nėra toks vargšas, kaip iki šiol nurodydavo antstoliai.
Nei jo biuro, nei turto nesugebėdavę rasti antstoliai VMI pateikdavo atsakymus, jog S.Rachinšteino turtas – du seni ir nežinia kur esantys automobiliai.
Grupuotės vadeivos namus iškrėtę pareigūnai surado didelį kiekį aukso dirbinių, perlų.
Areštuotas ir prabangus automobilis „Porsche Cayenne“. Prie prabangių automobilių mėgsta pozuoti ir socialiniame tinkle nuotraukas skelbti S.Rachinšteino sūnus Erikas.
Pastaruoju metu jis vadovavo vienai S.Rachinšteino įsteigtų bendrovių, tačiau, kaip ir tėvas, slėpė savo pavardę.
Internete skelbiamuose nekilnojamojo turto bendrovės kontaktiniuose duomenyse nurodomas tik jo vardas ir elektroninio pašto adresas.
Ketvirtadienio popietę E.Rachinšteinas trypčiojo prie Vilniaus miesto apylinkės teismo pastato, kur buvo sprendžiamas jo tėvo likimas.
Per dešimt minučių prokurorų ir advokatų argumentus išklausęs teisėjas Dainius Grizickas nusprendė S.Rachinšteiną suimti dviem mėnesiams.
Sūnų išgarsino muštynės
E.Rachinšteinas taip pat spėjo liūdnai išgarsėti. Praėjusių metų rugsėjį jis sumušė konkurse „Mis Lietuva“ „Mis publikos“ titulą iškovojusią 21 metų Elitą Citovičiūtę, o po poros savaičių aptalžė 30-metį vyrą.
E.Rachinšteinas ciniškai kalbėjo apie savo auką: „Ji man trenkė galva, o aš trenkiau atgal. Skamba kiek žiaurokai, tačiau ji man yra niekas.
Manau, kiekvienas save gerbiantis vyras būtų taip pasielgęs. Kas ji tokia, kad galėtų elgtis kaip visiškai neišauklėta, nieko negerbianti panelė. Gal tik kiek per stipriai ją pamokiau.“
Kitas vilnietis buvo sumuštas restorane „Basilico“, jam prireikė medikų pagalbos. E.Rachinšteinas ir vieno sporto klubo treneris vyrą užpuolė vos išėjusį iš tualeto.
Nukentėjusiojo draugas tikino, kad užpuolikai trenkė jo galvą į sieną, o vyrui parkritus ant žemės ėmė jį spardyti. Vilniečiui lūžo nosis, skruostikaulis.
Nors į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija, iš ligoninės išėjęs vyras nebeatvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, už sūnaus išpuolį sumokėjo tėvas.
Įmonės – tėvo namuose
Pats S.Rachinšteinas taip pat mėgsta slėptis už savo tėvo – Kanadoje gyvenančio pensininko Fimos Rachinšteino.
Kurį laiką F.Rachinšteinas buvo vienintelis bendrovės „Serneta“ akcininkas.
Dauguma bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų priklauso Kanados įmonei „Rakhin Consulting & Engineering Ltd“, kuri registruota F.Rachinšteino namuose.
Apie turtingo tėvo paramą VMI ir teismams yra pasakojęs ir pats S.Rachinšteinas, tik niekas juo nepatikėjo ir priteisė valstybei 3 milijonus litų.
Milijonus gabeno grynaisiais?
Prieš trejus metus S.Rachinšteinas bandė įrodyti, kad dabar jau bankrutuojančiai jo bendrovei „Serneta“ tėvas suteikė 12 milijonų litų paskolą ir davė dar 5 milijonus.
Iš kur Kanados pilietis gavo įspūdingas pinigų sumas ir kaip jas atgabeno į Lietuvą, sūnus žinojo geriau už jį patį.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui S.Rachinšteinas pateikė keletą versijų. Jis tvirtino, jog tėvas pinigų uždirbo ne tik Kanadoje, bet ir kitose valstybėse.
S.Rachinšteinas tikino, kad bendrovei „Serneta“ finansuoti skirti pinigai iš Kanados buvo atgabenti į Latviją ir perduoti per kitus asmenis. Vėliau jis ėmė pasakoti, kad pinigai buvo atvežti per Rusiją.
Vienu metu teisėsaugos pareigūnams buvo kilę įtarimų, kad jo tėvas visai negyvena Kanadoje, tačiau neseniai tyrėjams pavyko su juo susisiekti.
Gelbėja gudrūs advokatai
Kad S.Rachinšteinas įklius, daug kam buvo netikėta. Įrodyti, kad šis veikėjas padarė ką nors neteisėta, pareigūnams buvo nelengva visais laikais.
Šešėlinis milijonierius visada naudodavosi brangių advokatų paslaugomis.
„Tirdami bylas tikrai esame susidūrę su neskaidriais gynybos metodais ir bylų vilkinimu“, – yra pasakojęs FNTT kurį laiką vadovavęs Seimo narys Vitalijus Gailius.
Iš Klaipėdos kilęs ir nemažai laiko Latvijoje gyvenęs S.Rachinšteinas Lietuvos verslo pasaulyje atsirado iš karto po nepriklausomybės atkūrimo.
Iš prekybos metalais greitai praturtėjęs verslininkas pradėjo supirkinėti Vilniaus parduotuves.
Stato ir nuomoja parduotuves
Netrukus į verslą įsitraukė ir jo žmona Rita Švaikovskaja. Ji tapo bendrovės „Janvika“ vadybininke. Tuomet prasidėjo iki šiol nesiliaujančios gudrybės.
„Janvika“ buvo įsteigta kitų žmonių vardu ir už gerokai didesnę negu rinkos kainą išsinuomojo paties S.Rachinšteino nupirktas parduotuves.
Vėliau jo bendrovė „Serneta“ ėmė statyti prekybos centrams skirtus pastatus. Nors S.Rachinšteinas statybų bendrovių vadovus sužavėdavo savo planais ir sumokėdavo solidų avansą, vėliau statybininkams likdavo skaičiuoti tik nuostolius.
Pastatai staiga sumažėdavo
Su „Lietuvos rytu“ bendravę keli statybų bendrovių vadovai prisipažino, jog ne kartą buvo įspėti, kad S.Rachinšteinas juos apgaus, bet sulaukdavo vis naujų šio verslininko užsakymų.
Didžiulei Alytaus statybos bendrovei „Alramsta“ S.Rachinšteino užsakymai baigėsi bankrotu. Ši bendrovė statė prekybos centrus Kaune, Marijampolėje ir Marijampolės rajone.
Kaskart, kai reikėdavo atsiskaityti už baigtus pastatus, dokumentuose būdavo nurodomas mažesnis plotas, nei yra iš tiesų, todėl užmokestis gerokai sumažėdavo.
„Niekas už mus geriau nežinojo, kokio dydžio pastatą pastatėme, bet visi vadovavosi oficialiais dokumentais“, – prisiminė šios bendrovės vadovas Ramūnas Kručkauskas.
Pateikia senus čekius
Pabandžius prisiteisti patirtą žalą S.Rachinšteino bendrovių atstovai teisėjus įtikindavo, kad patys statybininkai neužbaigė darbų, o pastatų šeimininkai turėjo panaudoti savo medžiagas.
Teiginiai apie panaudotas medžiagas – dar viena S.Rachinšteino gudrybė. Šioje ir kitose bylose jo bendrovių atstovai teismams pateikia daugybę pirktų medžiagų sąskaitų, tačiau niekur nėra nurodyta, kuriam pastatui jos panaudotos.
„Aš puikiai žinau kiekvieną savo statytų pastatų lopinėlį ir net nusivedęs teisėją galėčiau parodyti, kad tokių medžiagų ten nėra“, – tikino buvęs „Alramstos“ vadovas.
Saugo net pašto ženklus
Teisėjų nedomina sienų ar grindų danga. Jiems įspūdį padaro gausybė pateiktų dokumentų.
Tai žinodamas S.Rachinšteinas kaupia visus čekius, net pašto ženklus. Pravers, jei reikės ką nors įrodyti.
Viename ieškinyje, kurį „Serneta“ pateikė prekybos tinklui „Norfa“, yra įsegta ir 2006 metų Lietuvos pašto 3 litų vertės čekio kopija.
Tai esą įrodymas, jog „Serneta“ siuntė laišką bendrovei „Norfos mažmena“ ir ragino bendradarbiauti. Tačiau pašto čekyje nėra nurodyta, nei kas, nei kam siuntė registruotą laišką.
Verslininkai pastebėjo, jog S.Rachinšteinas niekada nesunaikina su pastatų statytojais ir nuomininkais pasirašytų senų sutarčių, nors jau būna pasirašytos naujos.
Dokumentai su verslo partnerių parašais dar gali praversti.
