Vyras teisme atvirai papasakojo apie įvykdytą nusikaltimą, tik negalėjo paaiškinti jo motyvų. Jis tikino moterį nužudęs ne dėl pinigų.
Prokurorai prašo V.Mockų suimti trims mėnesiams. Teismas jų prašymą tenkino iš dalies ir įtariamąjį leido suimti 2 mėnesiams.
Policijos pareigūnams jis pats atskleidė, kad nuo kovo 8-osios ieškotos moters kūnas jau kelias dienas yra paslėptas gimnazijos rūsyje. Jis atskleidė, jog kovo 8-ąją kartu su P.Juškeliene atvyko į Karoliniškėse esančią V.Kačialovo gimnaziją. V.Mockus yra šioje gimnazijoje veikiančios valgyklos savininkas.
Valgyklai priklausančiame sandėlyje tarp jų kilo konfliktas, o P.Juškelienė esą jam pagrasino peiliu. Tuomet vyras griebė plaktuką ir sudavė jai kelis smūgius. Pastebėjęs, kad moteris neberodo gyvybės ženklų, V.Mockus išsigando ir pabėgo.
Kitą dieną jis sugrįžo į nusikaltimo vietą ir nusprendė paslėpti aukos kūną – ant jo uždėjo kilimą ir užvertė padangomis.
Paaiškėjo, kad šie vilniečiai pažįstami apie dešimt metų. Tuomet V.Mockus norėjo pradėti savo verslą, bet neturėjo pinigų. Iš pažįstamų jis sužinojo, kad pinigų gali paskolinti P.Juškelienė. Nors moteris buvo socialiai remtina, gaudavo įvairių pašalpų ir produktų iš „Maisto banko“, tad ji sutiko paskolinti 19 tūkstančių litų.
Skolininkui ji nurodė, kad pinigus teks grąžinti su 5 procentų palūkanomis. Tačiau palūkanos vis augo, o skola pasiekė 245 tūkstančius litų.
Dėl šios sumos P.Juškelienė teismui pateikė ieškinį. Jis buvo patenkintas ir antstoliai iš skolininko pradėjo skolos išieškojimą. V.Mockus teismui atskleidė, kad pinigus paskolinusi moteris jam keldavo įvairius reikalavimus. Valgyklos savininką ji vertė pirkti iš „Maisto banko“ gautus produktus.
Valgyklos savininkui teko sukti galvą, kur juos panaudoti, nes dalis produktų buvo nešvieži ir moksleivių maitinimui netiko.
