Net jei nedavėte kyšio, reikėtų atvykti į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir pranešti, kad kas nors jo reikalavo. Taip išvengsite įtarimų.
O jei esate visiškai niekuo dėtas? Į STT ateikite dėl šventos ramybės.
Su tokiomis STT pareigūnų pamokomis, pateikiamomis verslininkams, susipažino buvusių bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų bylą jau ketvirtus metus nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas (VAT).
Įtariamajam – pasiūlymas
Teismui garso įrašą su STT pareigūnų pamokomis pateikė buvusių bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų Dariaus Norkaus ir Nerijaus Laurinaičio advokatas.
Anksčiau bendrovėje „Vilniaus vandenys“ dirbęs socialdemokratas Tomas Biknevičius šį pokalbį įrašė 2010-ųjų balandžio 27-ąją, praėjus dienai po D.Norkaus ir N.Laurinaičio sulaikymo.
T.Biknevičiui iš pradžių taip pat buvo pareikšti įtarimai.
Tuomet vilnietį namuose aplankę STT pareigūnai jam pateikė pasiūlymą įkalbėti vieną „Vilniaus vandenų“ viešuosiuose konkursuose dalyvavusį verslininką atvykti į STT ir parašyti pareiškimą, kad N.Laurinaitis iš jo reikalavo kyšio.
Prisipažino savo noru?
„O su jumis tokio pokalbio nebuvo?“ – išklausęs garso įrašą teisėjas Stasys Lemežis paklausė vieno bendrovės „Komsetas“ vadovų Pavelo Kazimerevičiaus.
Šis verslininkas į STT nuvyko po to, kai pareigūnai bendrovėje „Komsetas“ atliko kratą.
Dar kartą šį vilnietį apklausęs VAT norėjo įsitikinti, ar 2010 metais jis tikrai STT pareigūnams savo noru papasakojo apie tai, kad davė kyšį buvusiam bendrovės „Vilniaus vandenys“ pardavimų vadovui N.Laurinaičiui.
Pareigūnams prisipažinęs, kad davė kyšį, P.Kazimerevičius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl to ir kilo įtarimų, ar jo niekas neįkalbinėjo.
„Aš STT papasakojau tiesą“, – kartojo P.Kazimerevičius, tačiau negalėjo prisiminti, ar iš ko nors girdėjo pažadą, kad davęs parodymus jis netaps kaltinamuoju.
Kyšį davė iš santaupų
P.Kazimerevičius yra davęs parodymus, jog už tai, kad bendrovė „Komsetas“ laimėtų 160 tūkstančių litų vertės programinės įrangos pirkimo ir jos priežiūros konkursą, N.Laurinaitis iš jo pareikalavo 16 tūkstančių litų.
Prieš pasirašant sutartį kyšio suma esą išaugo iki 20 tūkstančių litų.
P.Kazimerevičius teigė iš pradžių sumokėjęs 8 tūkstančius litų, o likusius pinigus žadėjo perduoti tuomet, kai „Vilniaus vandenys“ atsiskaitys už darbus.
Antrą kartą teisme apklausiamas P.Kazimerevičius nebeprisiminė, kurioje vietoje galėjo perduoti pinigus N.Laurinaičiui, bet tikino, kad tai buvo ne bendrovės, o jo asmeniniai pinigai.
Informacinių technologijų bendrovė „Komsetas“ teikia paslaugas Vidaus reikalų ministerijai, jai pavaldžioms įstaigoms, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui.
Teisme pastebėta, kad kai kuriuose konkursuose bendrovė dalyvavo jau prasidėjus šios bylos tyrimui.
Tirs įrašų tikrumą
N.Laurinaitis ir tuomet bendrovei vadovavęs D.Norkus jau buvo nuteisti už tai, kad iš „Komseto“ atstovo paėmė ir pasidalino kyšį.
Šį nuosprendį jie yra apskundę, o bylą iš naujo nagrinėjantis VAT nusprendė apklausti ne tik P.Kazimerevičių, bet ir garso įrašus tyrusius ekspertus.
Taip bandoma išsiaiškinti, ar „Vilniaus vandenų“ vadovų pokalbius įrašinėję STT pareigūnai nesumontavo įrašų.
Kad šios tarnybos darbuotojai montuoja garso įrašus, D.Norkus bandė įrodyti teismui pateikęs du įrašytus pokalbius, kuriuose STT pareigūnai kalba apie galimybę pravalyti ir perrašyti turimus įrašus.
D.Norkus šiuos STT pareigūnų pokalbius persirašė tuomet, kai STT jam davė garso įrašymo aparatūrą, kad įrašytų pokalbius su Vilniaus vicemeru Romu Adomavičiumi.
Surasi auką – nebus šou
„Lietuvos rytas“ turi T.Biknevičiaus ir STT pareigūnų pokalbio įrašą, kuris buvo pateiktas teismui.
STT: Tu partijoje su kažkuo dar bendrauji?
T.B.: Tai aišku bendrauju. Su J.Oleku bendrauju ir su kitais savo skyriuje.
STT: O su Tomu (verslininkas, dalyvavęs „Vilniaus vandenų“ konkurse. – Red.) bendrauji?
T.B.: Bendrauju – kartas nuo karto.
STT: O gal jis galėtų parašyti pareiškimą, kad Nerijus (N.Laurinaitis. – Red.) iš jo reikalavo kyšio?
T.B.: O kaip jūs įsivaizduojat tą situaciją? Aš jam sakau: „Tomai, nueik, parašyk?“
STT: Ne, ne. Sakyk, kad pas mane buvo atėję žmonės, kalbėjo apie tuos dalykus. Manau, kad tau geriausia būtų pas jį nueiti ir pradėti kalbėti apie tai.
Argumentas būtų labai elementarus. „Kaip suprantu, jie (STT. – Red.) tą situaciją žino nuo iki. Jei aš juos teisingai supratau, tu šitoje situacijoje turi pirmas sužaisti ir pateikti pareiškimą, kad vėl negautum įtarimų“, – tai čia Tomui taip sakyk.
T.B.: Bet jis juk niekuo nenusikaltęs. Kuo jis nusikalto?
STT: Bet iš jo reikalavo pinigų. Jis juk žinojo.
T.B.: Taip, ir pasiuntė Nerijų ant trijų raidžių.
STT: Žinai, tas pasiuntimas pasiuntimui nelygu.
T.B.: Galėsiu aš pakalbėti kokį ketvirtadienį. Jis užvažiuoja pas mane, pasišnekėsim. O ką aš galiu pažadėti?
STT: Aišku, pažadėti tu nieko negali. Pasakyk, kad nekalbėsim apie J.Oleką ar dar apie kažką, pamiršime.
T.B.: Jo čia tikrai nėra ko painioti, nes žmogus kaip tik pasakė: „Bėk iš čia.“ Labai protingai pasakė. Tai kur jis čia ką padarė? Jis „Vilniaus vandenyse“ jokių interesų neturėjo. Absoliučiai.
STT: Matai, būtų Nerijus paprašęs 10 procentų, jis būtų sutikęs, bet Nerijus paprašė 20.
T.B.: Na, pasakė taip Tomas, bet čia lyg tokie jų bajeriai – kažkas į priekį sumokės, kažkur. Realiai taip nėra, taip nebūna.
STT: Kodėl nebūna? Būna.
T.B.: Kokius pinigus į priekį – 20 procentų? Tai gal 100 procentų paprašys.
STT: Tai čia bendra suma 20. Iš pradžių sumoki 5, o po to 15. Arba iš pradžių 10 ir po to 10.
T.B.: Į priekį? Nei darbai nepadaryti, nei ką.
STT: Viskas normaliai. Mes čia atvažiavom, normaliai pažiūrėjom. Pats matei. Pasakėm, kad nevažiuosi į areštinę, ir nevažiavai. Nepaisant to, aš tau galiu pasakyti ir kitaip. Jei būtum normaliai kalbėjęs, būtum važiavęs šimtu procentų – dėl šou.
Bet savo žodį išlaikėm? Išlaikėm. Tai va, kalbėkim toliau. Pats matai, kad visus veiksmus plius minus galima reguliuoti. Dėliojamės viską konstruktyviai.
Aišku, kur tu kažko negali, tai negali, žinom mes tą. Bet ten, kur gali...
T.B.: Galiu pasiklausinėti.
STT: Ne, klausinėti nereikia. Tu pasišnekėk su Tomu, kaip mes šnekėjomės. Būtų geranoriška ir gražu iš jo pusės, kad jis atvyktų.
T.B.: Mes vienas prieš kitą nieko neturime, jokių verslo reikalų neturime. Nieko.
STT: Būtų gražu iš jo pusės, kad ateitų ir pasakytų, kad buvo tokia situacija: jis kreipėsi dėl to konkurso, kalbėjo su Nerijumi Laurinaičiu ir iš jo išgirdo reikalavimą, kad už konkurso laimėjimą jis turėtų sumokėti. Na, pats žinai, kiek, kaip, kokiomis dalimis.
T.B.: Tikrai nežinau visų dalių. Sakau, šita nesąmonė sklandė kaip anekdotas.
STT: Tomai, jeigu aš žinau, vadinasi, aš žinau, kad tu žinai.
T.B.: Aš taip iš to juokiausi.
STT: Jeigu tu su juo normaliai sutari, tegul patvirtina tą patį, ką mes tau pasakėm, o po to sudėliojam į rinkinį.
T.B.: Sakau, aš galiu su juo pakalbėti apie tai, kad jūs viską žinote.
Ką aš žinau, tą ir jūs žinote, ir turbūt daugiau nei aš. Taip?
STT: Tai iš savo pusės, tau mes šitą dalyką užtikrinam. Pats matei, kad mes – žodžio žmonės. Pasakėm, kad nevažiuosi į areštinę, ir nevažiavai. Nes važiavimo esmė būtų tik dėl šou.
T.B.: O kam jums tas šou?
STT: Mes žodžių nešvaistom vėjais. Galėtum būti jau ten kažkur. Aišku, nuo to dalyko niekas nenumiršta, bet vis tiek.
Nepaisant to, kad kažkur kažką, esi toks žmogus, su kuriuo galima kažką objektyviai kalbėti. Jeigu turi noro, bet nenori, kad prie pašaliečių kažkur žiūrėtumėm, įsivesk telefono numerį – jis įjungtas visą parą bet kokiu klausimu.
T.B.: Bet, pavyzdžiui, jūs dabar iš manęs išgirstat, nebus taip, kad vėliau jūs panaudosit?
STT: Aš tau aiškiai sakau – nebus. Vienas dalykas, kurio mes tavęs prašome, užtikrinti, kad tai, ką mes kalbėjome, liktų tarp mūsų. Tavo paties interesui – turi žinoti, kad mes pas tave nebuvome ir nieko nekalbėjome. Tai tu puikiausiai suvoki.
T.B.: Bet Tomui teks pasakyti.
STT: Bet tu tiksliai neįvardink. Sakyk, kad tau tapo žinoma. Juo labiau per spaudą nuaidėjo, kad iki tavęs atėjo tokie dalykai ir tu susidarei įspūdį, kad...
T.B.: Viskas tvarkoje, aš jam gražiai paaiškinsiu. Jeigu protingas, tai supras. Pirma – aš nematau, ko jam slėpti.
Antra – slėpdamas jis gali labiau nukentėti. Bent aš žinau, kad pinigų jis tikrai neėmė, nedavė, nieko. Bent aš tiek žinau.
STT: Taip, esmė tokia. Tegul papasakoja, kad buvo tokia situacija, kad kalbėjo su tuo ir tuo, kad išgirdo reikalavimą tokį ir tokį, pasipiktino.
Kai išgirdo, kad jis buvo sulaikytas, nusprendė kreiptis ir pranešti, kad iš jo buvo reikalaujama. Reikalavo tas ir tas.
T.B.: Ten daug kas galėjo žinoti, nes jis rėkė supykęs. Ne tas žodis.
STT: Čia – ne esmė. Tegul ateina ir pasako, kad iš jo reikalavo tas ir tas.
T.B.: Gerai, pasakysiu jam ketvirtadienį, jei jis kur neišlėkęs.
