Į teismo posėdį atvykęs S.Rachinšteinas visada paspausdavo rankas kartu teisiamiems savo bendrininkams ir visiems advokatams.
Vakar to padaryti jis negalėjo. Į Vilniaus apygardos teismo (VAT) salę S.Rachinšteinas buvo atvestas su antrankiais, o šalia jo sėdėdavę bendražygiai turėjo susirasti kitas vietas.
S.Rachinšteiną iš visų pusių apsupo konvojaus policininkai.
Pamiršo, kuo kaltinamas
Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, į kurį pateko praėjusią savaitę, atgabentas veikėjas atrodė pavargęs, o baltus marškinius ir kaklaraištį iškeitė į juodus drabužius.
Vos prasidėjus teismo posėdžiui S.Rachinšteinas paprašė nusegti antrankius, nes norėjo užsirašyti patikslintų kaltinimų detales.
Pareigūnai tam neprieštaravo, tačiau ilgo pranešimo klausydamas S.Rachinšteinas nieko taip ir nerašė.
Patikslinti prokuratūros kaltinimai VAT buvo skaitomi ilgiau nei tris valandas.
Teisėjų kolegijai vadovaujanti Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teisiamiesiems siūlė nebekartoti visų jiems ir taip žinomų kaltinimų, tačiau kartą jau išteisinta kompanija panoro viską išgirsti iš naujo.
Patikslino kaltinimus
Finansinėmis aferomis kaltintas S.Rachinšteinas bei septyni jo bendrininkai dešimtmečio senumo istoriją primiršo per ilgą teismo proceso pertrauką.
2011-ųjų pabaigoje juos išteisinęs Vilniaus apylinkės teismas kaltinimuose pasigedo konkretumo, todėl nuosprendį apskundęs prokuroras Vytautas Kukaitis patikslino, kuriuo metu kuris grupuotės narys ką padarė.
Tai leista padaryti tik po Konstitucinio teismo sprendimo, kurio teko laukti visus metus.
Užteko trijų buhalterių
Prokurorai bando įrodyti, kad 2000–2004 metais fiktyvių įmonių tinklą sukūręs S.Rachinšteinas su bendrininkais legalizavo 10 mln. 779 tūkst. litų ir pasisavino 1 mln. 644 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčių.
S.Rachinšteinas laikomas organizuotos grupuotės vadeiva ir nusikaltimo sumanytoju. Kaltinime teigiama, jog kartu su juo teisiamųjų suole atsidūręs jo patėvis Anatolijus Matiažas, jo apsaugininkai Arturas Beliajevas ir Andžejus Račiūnas, buhalterės Birutė Panavienė, Genė Petkuvienė, Dalia Varanavičienė ir benamis Narimantas Šimelis veikė kaip organizuota bendrininkų grupė.
Tie patys asmenys vadovavo tai vienai, tai kitai bendrovei. Daugiau nei dešimties bendrovių finansus tvarkė ir dokumentus pasirašinėjo tos pačios buhalterės.
Darbo rado ir benamiai
Šių įvykių centre buvo bendrovė „Serneta“, įsteigta Kanadoje gyvenančio S.Rachinšteino tėvo Fimos Rachinšteino lėšomis.
S.Rachinšteinas tuomet buvo jos akcininkas ir turėjo savo tėvo įgaliojimus tvarkyti šios bendrovės reikalus. Oficialiai „Sernetai“ keletą metų vadovavo S.Rachinšteino patėvis A.Matiažas.
„Serneta“ sudarinėjo statybų ir pastatų nuomos sutartis su kitomis S.Rachinšteino galimai įkurtomis bendrovėmis „Lavanija“, „Vanteras“, „Šeškinės Širvinta“, „Saturnas“, „Vilniaus vaivorykštė“, „Acumen“, „Sparteka“, kurių direktoriais buvo tapę net benamiai.
Bendrovei „Šeškinės Širvinta“ vadovavo už girtavimą iš aukštų pareigų Muitinės departamente atleistas dabar jau miręs vilnietis Vaclovas Nevedomskis.
Kurį laiką jis vadovavo ir bendrovei „Vanteras“ ir S.Rachinšteinui surado dar vieną pagalbininką – savo sugėrovą benamį N.Šimelį.
Šiam vilniečiui buvo patikėtos bendrovių „Vilniaus vaivorykštė“ ir „Saturnas“ direktoriaus pareigos.
Girtuokliams – tik trupiniai
Nors šių bendrovių dokumentuose buvo nurodyta, kad direktoriams mokamas atlyginimas, dar tebetiriant šią bylą paaiškėjo, jog jie pinigų gaudavo tik už suraitytą parašą.
Parašai buvo įvertinti 10–20 litų. Apie tai tyrimo pradžioje yra pasakojęs N.Šimelis, bet įkliuvus S.Rachinšteinui benamis savo parodymus visiškai pakeitė.
Viena buhalterių yra davusi parodymus, kad V.Nevedomskiui pinigų nepatikėdavo, nes šis buvo girtuoklis.
Šią bylą tyrę pareigūnai įsitikinę, jog tikrovės neatitinka ir kiti bendrovių dokumentai, kuriuose nurodyta, kokius darbus jos atliko ir kiek už tai buvo sumokėta.
Pagal dokumentus, už prekes ir paslaugas bendrovės viena kitai mokėjo nuo 100 tūkstančių iki pusės milijono litų, tačiau nė vieno pinigų pervedimo neatliko per bankus.
Dirbo vieni, mokėjo kitiems
Vilniaus apylinkės teisme apklausti kelių statybų bendrovių atstovai yra pasakoję, jog realiai vykusiais statybų darbais rūpinosi ir nurodymus davė pats S.Rachinšteinas, tačiau dokumentus pasirašydavo statybomis visai nesidomėję direktoriai.
Bendrovei „Verantas“ kurį laiką vadovavęs A.Beliajavas „Lietuvos rytui“ teigė, jog S.Rachinšteinas nebuvo šios įmonės steigėjas. „Ją įkūriau su savo bičiuliais, bet verslas nebuvo sėkmingas. Likau skolingas 15 tūkstančių litų“, – pasakojo A.Beliajavas.
Šią bylą tyrę pareigūnai domėjosi Šeškinės, L.Giros, Panerių gatvėse Vilniuje esančių pastatų remonto darbais. Bandoma įrodyti, jog viena suma buvo sumokėta realiai darbus atlikusiems statybininkams, o dar kita – fiktyvioms S.Rachinšteino įmonėms. Fiktyvių įmonių sąskaitos ir buvo kaupiamos buhalterijoje.
Padarė žalą valstybei
Bylos duomenimis, sąskaitose nurodytas pinigų sumas grupuotės nariai išgrynindavo ir pasidalindavo tarpusavyje, o valstybei liko nesumokėta 1,6 milijono litų pridėtinės vertės mokesčių.
Visiems kartą jau išteisintiems veikėjams pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo.
Kaltinime teigiama, jog „grupuotės nariai viską darė tyčia ir suprato savo veiksmus. Jie žinojo, kad pasisavins pridėtinės vertės mokesčius, ir sąmoningai to siekė“.
Pasisavino Europos Sąjungos paramą
* VAT šią bylą nagrinėja skubos tvarka, nes metų pabaigoje šiems nusikaltimams turėtų sueiti senaties terminas. Tačiau praėjusią savaitę situacija kiek pasikeitė.
* S.Rachinšteinas įkliuvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams. Jei jam bus pareikšti nauji kaltinimai, seniau padarytiems nusikaltimams senatis nebebus taikoma.
* Įtariama, jog S.Rachinšteinas su bendrininkais supirko apie dešimt bendrovių, kurios turi finansinių sunkumų ir kurioms buvo skirta daugiau nei 3 milijonų litų Europos Sąjungos parama, akcijas.
* Kad galėtų nuslėpti daromus nusikaltimus, aferistai specialiai įsteigė dar vieną naują bendrovę. Ji sudarinėjo įvairias sutartis su įsigytomis bendrovėmis.
* Nors S.Rachinšteinas laikomas šios grupuotės vadovu, jo pavardės ir parašų niekur nebuvo. Visoms šioms bendrovėms vadovavo samdyti direktoriai. Jiems buvo nurodoma klastoti dokumentus.
* Manoma, jog Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pateiktos suklastotos statybos darbų, įrangos pirkimo bei paskolų sutartys. Taip buvo siekiama gauti Europos Sąjungos lėšas.
