J.Melui pareikšti įtarimai dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui. Teismas leido jį sulaikyti dviem mėnesiams.
Paaiškėjo, kad J.Melas turėjo Lietuvos vizą ir nuolat – maždaug kartą per mėnesį – atvykdavo į mūsų šalį apsipirkti. Tvirtinama, kad jis dar pernai birželio mėnesį buvo įtrauktas į Sausio 13-osios bylos įtariamųjų sąrašą ir jam išduotas Europos arešto orderis.
– Kodėl jau beveik metus ieškomas Sausio 13-osios bylos įtariamasis važinėjo į Lietuvą, bet buvo sulaikytas tik dabar? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko socialdemokrato Dariaus Petrošiaus.
– Negaliu logiškai paaiškinti šios keistenybės. Jei J.Melui išduotas Europos arešto orderis, šiuolaikinės technologijos leido jį, ne Europos Sąjungos pilietį, sulaikyti, kai tik jis pirmą kartą kirto mūsų sieną. Reikėtų išsiaiškinti, kaip jis galėjo laisvai važinėti į Lietuvą.
– Ar aiškintis imsis jūsų vadovaujama komisija?
– Tai nėra tiesiogiai susieta su kriminaline žvalgyba, todėl turbūt šio darbo kartu su mūsų komisija turėtų imtis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kurio narys esu ir aš. Pastaruoju metu mums dažnai tenka suvienyti jėgas.
Reikalas pernelyg rimtas, kad galėtume nekreipti dėmesio, juolab kai kalbama apie įtariamąjį Sausio 13-osios byloje.
– Ar nekyla klausimų, kodėl Lietuvos sienos sargai tapo budrūs ir sulaikė ieškomą įtariamąjį J.Melą tik tuomet, kai dėl Rusijos agresijos Kryme paaštrėjo santykiai su šia šalimi?
– Būtų labai liūdna, jei paaiškėtų, kad mūsų teisėsaugininkai buvo įvelti į politinius žaidimus.
Jei J.Melas pagrįstai įtariamas nusikaltimais Sausio 13-osios byloje, jis turėjo būti seniai sulaikytas visiškai nepriklausomai nuo santykių su Maskva pobūdžio.
Teisėsauga negali turėti nieko bendra su politika.
Todėl ir reikia pasiaiškinti, ar kartais čia nebuvo kokių nors politinių žaidimų.
– Kaip Rusija savo propagandiniais tikslais gali pasinaudoti J.Melo sulaikymu?
– Atsižvelgiant į tarptautinę politinę situaciją, įtariu, kad Rusija mėgins grynai kriminalinį Sausio 13-osios bylos tyrimą pateikti kaip politinį procesą.
Jei pasitvirtins faktai, kad J.Melas daug kartų kirto Lietuvos sieną, bet buvo sulaikytas tik kilus tarptautinei krizei, rusai nepraleis progos viešojoje erdvėje sukelti didžiulį triukšmą dėl šio sulaikymo.
Tokia rusų reakcija mums būtų ne naujiena. Juo labiau reikėtų vengti suteikti jiems nors menkiausią pretekstą kaltinimams, kad Sausio 13-osios byla – politinė. Be abejo, ji turi politinį aspektą, bet įtariamieji sulaikomi tik dėl kriminalinio tyrimo.
– Kai Vienos oro uoste pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas, bet netrukus paleistas Austrijoje mėgęs lankytis Vilniaus televizijos bokštą šturmavusio KGB būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas, mūsų šalis kaltino austrus pataikavimu Maskvai.
Ar Austrija dabar neatsikirs, kad pati Lietuva netrukdė į mūsų šalį važinėti jos ieškomam asmeniui?
– Atrodytume labai nekaip. Išeitų, kad patys paslystame ten, kur priekaištaujame kitiems. Privalome pasimokyti iš šios istorijos.
– Gal tirsite ir kaip Sausio 13-osios byloje įtariamas asmuo galėjo gauti Lietuvos vizą?
– Tai irgi neaiškus klausimas. Ko gero, ne visada gerai susikalba Užsienio reikalų ministerija ir teisėsauga.
Kita vertus, gal kartais ir galima išduoti vizą, kad toks asmuo pas mus atvyktų ir jį būtų galima, įviliojus į spąstus, sulaikyti.
Bet neatrodo, jog tokios gudrybės imtasi šįsyk, nes teigiama, kad J.Melas į Lietuvą įvažiavo ne vieną kartą.
Europos arešto orderiu rūpinasi prokuratūra, o pastebėti, kad pas mus atvyksta įtariamas asmuo, turi Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Gal ir pristigo bendradarbiavimo tarp šių institucijų. Kartais būna kalti ir tik konkretūs pareigūnai, kurie prastai atlieka savo pareigas.
Tai svarbu pasiaiškinti ne tik dėl konkretaus J.Melo atvejo, bet ir užkertant kelią, kad kokių nors nesusipratimų nenutiktų ir ateityje.
