Europos Sąjungos paramos lėšų grobstymu ir kitais nusikaltimais įtariamas 47 metų S.Rachinšteinas pirmadienį kaliniams skirtų pietų jau nevalgė.
Likus penkioms minutėms iki vidurdienio, nešinas keturiais ryšuliais jis pravėrė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo duris.
Turistai palaikė žvaigžde
Nuo žurnalistų paprastai sprunkantis S.Rachinšteinas šįkart neslėpė geros nuotaikos ir ant grindinio pasidėjęs daiktus ruošėsi papasakoti, kaip jam sekėsi už grotų.
Milijonierius nesiskundė gyvenimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir buvo nusiteikęs filosofiškai: „Žmonės gyvena visur, net ir kalėjimuose. Gyvenimas gali visaip pasisukti. Jums taip pat.“
Tačiau pokalbį nutraukė prie Lukiškių durų privažiavęs automobilis tamsintais langais. Šokęs į jį įtariamasis iškart nuvažiavo.
„Gal čia kokia žvaigždė?“ – nustebo tuo metu kalėjimo architektūrą fotografavę vokiečių turistai ir į žurnalistų apsuptą veikėją taip pat nukreipė savo fotoaparatus.
Ar tikrai netrukdys tirti?
Išleisti į laisvę S.Rachinšteiną nusprendė Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėja Jūratė Damanskienė.
Net žinodama, jog S.Rachinšteinui priklausančių bendrovių patalpose buvo įrengtos slėptuvės, į kurias pavyko patekti tik Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, teisėja nusprendė, jog įtariamasis net nesiruošia trukdyti tyrimui.
„Manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis“, – teigiama galutinėje ir neskundžiamoje VAT nutartyje.
Ją priėmusi teisėja teigė neturinti jokių duomenų, kad S.Rachinšteinas įvykdė kokius nors konkrečius veiksmus, kurie gali turėti įtakos tyrimui.
J.Damanskienė pabrėžė, kad dviem mėnesiams S.Rachinšteiną leidęs suimti Vilniaus apylinkės teismas „vadovavosi ne surinktais duomenimis, o niekuo nepagrįstomis prielaidomis“.
Pareigūnai buvo priblokšti
Toks VAT sprendimas pribloškė jau ne vieną su S.Rachinšteinu susijusią bylą tyrusius ir jo gudrybes gerai žinančius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnus.
„Skirti suėmimą tam ir buvo prašoma, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą galėtume nustatyti tiesą.
Įtariamasis gali daryti poveikį asmenims, kurie dar nebuvo apklausti, arba slėpti dokumentus bei daiktus, kurie dar galbūt nėra surasti“, – vakar aiškino FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkas Rolandas Šlepetys.
Ikiteisminį tyrimą pradėję šios valdybos pareigūnai siekia įrodyti, kad kelių bendrovių akcijas supirkęs S.Rachinšteinas pasisavino apie 3 milijonus litų ES paramos lėšų ir bandė užvaldyti dar didesnę sumą.
Per kratas buvo rasti ne tik su šia byla susiję dokumentai, bet ir tie, kuriuos S.Rachinšteinas vengė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Inspektoriams buvo teigiama, jog dokumentai buvo sunaikinti.
Mėgsta slėpti dokumentus
„Istorija rodo, jog šis asmuo nėra linkęs bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Dokumentų slėpimas duoda pagrindo manyti, kad taip gali būti ir ateityje“, – svarstė R.Šlepetys.
Už šį tyrimą atsakingas Generalinės prokuratūros prokuroras Dainius Baraniūnas nebandė svarstyti, ar sprendimas išleisti į laisvę pagrindinį įtariamąjį S.Rachinšteiną bus kliūtis sėkmingam tyrimui: „Yra taip, kaip yra. Mes teigėme, kad jis gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui, VAT nusprendė kitaip.“
FNTT tiria jau ne pirmą su S.Rachinšteino veikla susijusią bylą. Aiškindamiesi, ar S.Rachinšteinas su bendrininkais per fiktyvias įmones galėjo legalizuoti beveik 11 milijonų litų ir pasisavinti 1,6 milijono pridėtinės vertės mokesčių (PVM), FNTT ir prokuratūros pareigūnai sugaišo keletą metų.
„Visi FNTT pradėti tyrimai yra sudėtingi, o įtariami asmenys – labai skirtingi. Vieni turi ilgesnę, kiti trumpesnę biografiją. Galima sakyti, kad šis asmuo turi išskirtinę biografiją“, – apie S.Rachinšteiną kalbėjo FNTT pareigūnas.
Leido grįžti į šeimą
Teisėja J.Damanskienė – kitokios nuomonės. Aferų meistru vadinamas S.Rachinšteinas jai atrodo nepriekaištingos reputacijos.
Nutartyje pažymima, kad S.Rachinšteinas anksčiau nėra teistas, įtarimai kituose ikiteisminiuose tyrimuose jam nėra pareikšti, finansinių aferų byloje, kurią šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėja VAT, jis buvo išteisintas.
Teisėja atsižvelgė į tai, jog S.Rachinšteinas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažametį sūnų, prižiūri ligotą motiną, pats turi sveikatos problemų, be to, jis įtariamas nesmurtiniais nusikaltimais.
Vietoj suėmimo S.Rachinšteinui paskirtos trys švelnesnės kardomosios priemonės – iš įtariamojo paimti asmens dokumentai, jis negali išvykti iš Lietuvos ir kas savaitę turi registruotis policijoje.
Panašūs apribojimai skirti ir keturiems S.Rachinšteino bendražygiams, kuriems taip pat pareikšti įtarimai. FNTT pareigūnai dėl jų suėmimo į teismą nesikreipė.
Teisėjai per krizę pagailo sukčių šeimų
* Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Damanskienė jau ne kartą aferistams ištiesė pagalbos ranką.
* 2009 m. lapkritį jos vadovaujama VAT kolegija nusprendė į laisvę išleisti aferistų grupuotę. Teisėja pareiškė, kad per ekonominę krizę apsukriems vyrams atsidūrus kalėjime gali pablogėti jų šeimų finansinė padėtis.
* VAT malonės sulaukę aferistai Vokietijoje išsinuomodavo prabangių automobilių ir parduodavo juos Baltarusijoje. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai prabangių automobilių gabentojus sekė keletą metų.
* Nors nusikaltėliai nukentėjusioms kompanijoms neatlygino nė lito iš maždaug pusės milijono litų, VAT nusprendė, kad reali laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principams ir aferistų artimiesiems sukeltų neigiamų padarinių.
* Grupuotės vadeivos išvengė laisvės atėmimo bausmės. Už grotų pabuvo tik Vokietijoje nuteistas jų samdytas kurjeris Giedrius Vaitelavičius. Vokietijos ir Olandijos kalėjimuose G.Vaitelavičius iš viso buvo įkalintas apie 10 mėnesių.
* 2006 metais teisėja J.Damanskienė daugelį pribloškė nutarusi grąžinti gruzinui Melchazui Chmaladzei kontrabanda į Baltarusiją vežtus 84 tūkst. JAV dolerių.
* Nors įstatymai aiškiai nurodo, kad kontrabanda gabenami pinigai turi būti konfiskuojami, J.Damanskienė grąžino ne tik pinigus, bet ir automobilį. Be to, kontrabandininkui buvo paskirta simbolinė 5 tūkstančių litų bauda.
* Po šio sprendimo kilus skandalui, Teisėjų tarybos nariai svarstė, kaip būtų galima jį panaikinti, o pačiai teisėjai iškelti drausminę bylą. Bet tai padaryti nebuvo paprasta, nes J.Damanskienė dolerius grąžino pasirašiusi baudžiamąjį įsakymą. Pagal įstatymus, tokie sprendimai nėra skundžiami.
Išlaisvinti pabėga
* Pastaruoju metu ne tik Lietuvą, bet ir Europą krečia skandalingi teisėjų sprendimai dėl įtariamųjų išlaisvinimo.
* Sausio mėnesį Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius (nuotr. viršuje) nusprendė paleisti į laisvę pernai spalio 20 dieną sulaikytą Tadžikistano pilietį 44 metų Komildžoną Umarovą. Vilniaus miesto apylinkės teismas jį buvo leidęs suimti dviem mėnesiams, vėliau suėmimo terminą pratęsė dar tokiam pat laikotarpiui.
* K.Umarovas teismo nutartį apskundė, o skundą patenkinęs A.Kisielius narkotikų gabentoją išleido į laisvę. Teisėjas taip ir neatskleidė savo sprendimo motyvų.
* Du Tadžikistano piliečius, kurie į Lietuvą atgabeno 10 kilogramų heroino, buvo sulaikę organizuotus nusikaltimus tiriantys Vilniaus policijos pareigūnai.
* Laisvę atgavęs tadžikas netrukus iš Lietuvos pabėgo, jo nerasta iki šiol.
* Pernai birželį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis (nuotr. apačioje) į laisvę paleido Rusijos pilietį Givį Gordeladzę. Vienas pagrindinių Europoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių klanų vadeiva G.Gordeladzė buvo sulaikytas remiantis Europos arešto orderiu, kurį yra išdavusi Italija.
* Prokurorai prašė įtariamąjį suimti, bet G.Viederis tam nematė pagrindo. Remdamasis labai abejotinais motyvais teisėjas jam tik skyrė 30 tūkst. litų užstatą ir švelniausią namų arešto režimą – būti namuose nuo 22 iki 6 val.
* Praėjus kelioms valandoms po nutarties paskelbimo Vilniaus apygardos teismo teisėja Audronė Kartanienė panaikino G.Viederio nutartį ir nurodė G.Gordeladzę suimti, tačiau įtariamasis jau buvo spėjęs pasprukti.
* G.Gordeladzė yra vadinamas įteisintu vagimi. Jis su bendrininkais prievartavo turtą iš Italijos įmonių. Italijos policija apie dvejus metus tyrė jo ir Kutaisio klano nusikaltimus. Jiems padėjo dešimties valstybių pareigūnai.
* Po skandalingosios nutarties G.Viederis parašė pareiškimą išeiti iš darbo, bet kitą dieną persigalvojo ir jį atsiėmė.
