Nustatyta, kad šios gaujos pagrindą sudarė laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose atliekantys kaliniai. Į jų suregztas pinkles pateko 63 Lietuvos gyventojai.
Šeši Alytaus pataisos namuose kalėję nuteistieji 2011 metais subūrė organizuotą grupę, kurios tikslas – išviliojus iš patiklių žmonių elektroninės bankininkystės duomenis, pasisavinti iš jų sąskaitų pinigus ar jų vardu paimti greituosius kreditus. Pinigai nuteistiesiems buvo reikalingi narkotinėms medžiagoms įsigyti.
Kalbėjo moters balsu
Veikdami pagal iš anksto sudarytą planą, pasiskirstę vaidmenimis, grupuotės nariai skambindavo atsitiktiniams Klaipėdos regiono gyventojams ir, prisistatę įvairių institucijų – Sodros, Mokesčių inspekcijos, bankų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos darbuotojais vienais atvejais prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus išviliodavo pranešę, kad per jų sąskaitas yra plaunami pinigai, todėl jas reikia užblokuoti, kitais atvejais – kad jiems norima grąžinti mokesčių permokas, pervesti į jų sąskaitas tam tikrą valstybės „skolą“ ir panašiai.
Tais atvejais, kai buvo veikiama Mokesčių inspekcijos, Sodros ar vieno banko vardu, telefonu už tos institucijos tariamą atstovą paprastai kalbėdavo moters balsą puikiai sugebantis imituoti vienas iš kaltinamųjų vyrų. Pinigai iš nukentėjusiųjų sąskaitų būdavo pervedami į bendrininkų, esančių laisvėje, sąskaitas, o vėliau išgryninami bankomatuose ir perduodami nuteistiesiems.
Sukčiai vienu kartu dažniausiai pasisavindavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, tačiau buvo atvejų, kai tenkindavosi ir vos keliasdešimties litų sumomis. Iš viso byloje užfiksuoti 63 telefoninio sukčiavimo atvejai.
Dažnos aukos - moterys
Daugelis grupuotės narių yra ne kartą teisti, jiems įtarimai pareikšti ir kitose bylose.
„Nukentėjusiaisiais šioje plataus masto vadinamųjų naujosios kartos telefoninių – internetinių sukčių byloje pripažinti 62 fiziniai asmenys, didžiąją dalį jų sudaro vyresnio amžiaus moterys, nors ant sukčių kabliuko užkibo ir viena aštuoniolikmetė, ir kelios už ją vyresnės moterys. Civiliniais ieškovais byloje pripažintos ir aštuonios greituosius kreditus teikiančios bendrovės, o bendra pateiktų civilinių ieškinių suma siekia apie 165 tūkst. litų“, – teigė tyrimui vadovavęs bei valstybinį kaltinimą teisme palaikysiantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romas Jasevičius.
Ikiteisminis tyrimas dėl organizuotos telefoninių sukčių grupės pradėtas dar 2011 metų liepą. Tuo metu tyrimai dėl tokio pobūdžio nusikaltimų būdavo pradedami pagal nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą. Todėl tokie ikiteisminiai tyrimai dėl telefoninių sukčiavimų buvo pradėti Klaipėdos miesto 1-ajame ir 2-ajame, Palangos miesto, Klaipėdos, Šilutės, Skuodo, Kretingos rajonų policijos komisariatuose.
Tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTB pareigūnai nuodugniai išanalizavo didelės apimties kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenis ir nustatė, kad šiuos nusikaltimus galėjo įvykdyti ta pati organizuota grupė.
Todėl uostamiesčio pareigūnai nutarė sujungti į vieną net penkiasdešimt devynis skirtinguose policijos komisariatuose atliekamus ikiteisminius tyrimus.
Dalyvavo ir nuteistųjų giminės
Pirmuosius įtariamuosius ONTB pareigūnai sulaikė jau 2011 metų rugpjūtį. Tąkart Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai visą parą trukusios operacijos metu atliko kratas pas įtariamuosius Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, Ukmergėje, Lazdijuose, Vilkaviškyje, Ignalinos rajone. Be to, buvo atliktos kratos ir pataisos namuose.
Šių metų sausį šis ypač sudėtingas ir didelės apimties tyrimas buvo baigtas. Galutiniai įtarimai pareikšti 25 organizuotos grupės nariams, 16 iš jų atlieka laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus.
Teisėsaugininkai nustatė, kad nusikalstamose veikose dalyvavo ir kol kas laisvėje esantys šios organizuotos grupės narių giminaičiai, pažįstami bei draugai. Jie prisijungdavo prie elektroninių mokėjimo priemonių, pervesdavo nukentėjusiųjų pinigus į bendrininkų sąskaitas, išgrynindavo pinigus bankomatuose, perduodavo juos kitiems įtariamiesiems.
Iš viso nustatyta 314 organizuotoje grupėje įvykdytų nusikaltimų, tarp jų – sukčiavimai, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, neteisėtas disponavimas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas. Iš pagrindinės baudžiamosios bylos atskirti dar 22 ikiteisminiai tyrimai epizodines nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų atžvilgiu.
Nukentėjo ir įmonės
Nuo sukčių nukentėjo ne tik fiziniai asmenys, bet ir 8 kredito bendrovės, kurios neišvengė taip vadinamųjų blogųjų paskolų. Baudžiamojoje byloje pareikštas apie 165 tūkst. litų civilinis ieškinys.
Gauta duomenų, kad didžioji dalis neteisėtai užvaldytų pinigų buvo skirta narkotinėms medžiagoms įsigyti pataisos namuose.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą organizuotoje grupėje numato laisvės atėmimą iki 8 metų.
Pareigūnai dar kartą primena, kad žmonės turėtų būti atsargesni ir niekam nepatikėtų ne tik savo elektroninės bankininkystės, bet ir kitokių savo asmeninių (asmens kodo, gyvenamosios vietos ir kitų) duomenų. Primintina, kad nei policijos, nei kitų institucijų atstovai niekada nereikalauja iš piliečių jų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų.
