Dalytis uždarbį su jokios veiklos nevykdančiomis įmonėmis pelninga. Tuo keletą metų tikėjo dujotiekį ir ventiliacijos sistemas įrengiančių bei metalu prekiaujančių bendrovių vadovai.
Tačiau pareigūnams išnarpliojus painų aferų tinklą teko ne tik atlyginti valstybei padarytą žalą, bet ir sumokėti baudas.
Teks mokėti baudas
Kol paaiškėjo, kurios bendrovės veikė realiai, o kurios egzistavo dokumentuose, prireikė net dešimties metų.
Aukščiausiasis teismas atmetė už mokesčių grobstymą ir apgaulingą buhalterijos tvarkymą nuteistų keturių verslininkų skundą. Jie turės sumokėti nuo 34 tūkst. iki 52 tūkst. litų siekiančias baudas.
Bendra visiems nuteistiesiems skirtų baudų suma siekia apie 700 tūkstančių litų.
„Į valstybės biudžetą sugrąžinti du milijonai litų – didelė pergalė, nors šios bylos tyrimui prireikė daug laiko“, – ilgą procesą įvertino prokuroras Vytautas Kukaitis.
Vadovavo smulkiajai įmonei
Būrys verslininkų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams įkliuvo dar 2004 metais.
Šio nusikaltimo sumanytoju laikomas aukštąjį ekonominį išsilavinimą turintis Vaidotas Gasperavičius, anksčiau vadovavęs smulkiais statybos ir remonto darbais užsiimančiai bendrovei „Pangėja“.
Jis palaikė gerus ryšius su įvairiais verslininkais. Dažniausiai pažintys užsimegzdavo per verslą, nes V.Gasperavičiaus bendrovė remontuodavo butus.
Norėjo atsikratyti skolų
Keletas bendrovių vadovų jam buvo prasitarę, kad jų įmonės dirba pelningai, bet jiems nuolat trūksta grynųjų pinigų.
Tuomet V.Gasperavičius sukūrė šešėlinio verslo planą. Tam pasitaikė gera proga – bankrutavo vienas „Pangėjos“ skolininkas, nedidelės parduotuvės sostinėje savininkas.
Tuomet V.Gasperavičius jam ir pasiūlė vietoj skolos grąžinimo atidirbti – tapti fiktyvios įmonės direktoriumi ir pasirašinėti už neva atliktus darbus.
Ir atsikratyti skolų, ir dar užsidirbti pinigų norėjęs verslininkas su šiuo pasiūlymu sutiko.
V.Gasperavičiui jis rekomendavo dar kelis savo giminaičius, kurie sutiko tapti fiktyvių bendrovių vadovais.
Gaudavo grynųjų pinigų
Darbas vyko pagal gerai žinomą sukčiavimo schemą. Rimtos įmonės už neva įvairius statybos darbus pervesdavo pinigų fiktyvioms bendrovėms.
Vėliau pinigai bankomatuose būdavo išgryninami ir grąžinami verslininkams.
V.Gasperavičiui ir jo statytiniams taip pat likdavo dalis išgrynintos sumos.
Tokie sandoriai buvo naudingi ir aferos sumanytojui V.Gasperavičiui, ir įmonių vadovams. Verslininkai ne tik gaudavo grynųjų pinigų, bet ir savo įmonėms sumažindavo pelno mokesčius.
Klientai – žinomos įmonės
Nustatyta, kad V.Gasperavičiaus nurodymus vykdę jo bendrininkai 1999–2004 metais įkūrė tris fiktyvias bendroves.
Tikrindami jų buhalteriją, pareigūnai visose surado maždaug po tris šimtus sąskaitų, kuriose buvo nurodyta, kad šios bendrovės suteikė įvairias paslaugas kelioms dešimtims įmonių.
Tarp fiktyvių įmonių klientų minimos bendrovės „Alita“, Kauno šiltnamiai, „Kėdainių cukrus“, „Lytagra“, „Biovela“, Vilniaus dyzelinių traukinių depas, Plungės šilumos tinklai, kelios valstybinės įstaigos.
Paaiškėjo, kad fiktyvios bendrovės šioms įmonėms jokių paslaugų nesuteikė, o iš kur V.Gasperavičius gavo jų duomenis, nenustatyta.
Nuteisė dvylika asmenų
Tarp fiktyvių įmonių klientų buvo ir paties V.Gasperavičiaus vadovaujama bendrovė „Pangėja“.
Už suklastotus dokumentus ir mokesčių pasisavinimą nuteisti ir šioje aferoje dalyvavusių bendrovių „Vilšansta“, „Staduva“ ir „Tulmetas“ vadovai.
Jie Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodydavo neteisingus duomenis ir nesumokėjo 121,8 tūkstančio litų mokesčių.
Už šią aferą iš viso buvo teisiama 12 asmenų. Dalis jų jau anksčiau atlygino valstybei padarytą žalą, kuri siekia daugiau nei 2 milijonus litų.
Keturi atkakliausieji savo tiesą bandė įrodyti ir Aukščiausiajame teisme, tačiau visų jų skundai buvo atmesti.
Uždarbį teko dalytis
Aukščiausiasis teismas patvirtino, kad verslininkai veikė kaip organizuota grupė ir į nusikaltimą įsitraukė savo noru, siekdami asmeninės naudos.
Dujotiekio statyba užsiimančiai bendrovei „Staduva“ anksčiau vadovavęs Algirdas Baltrūnas teisme prisipažino, kad vos tapęs šios bendrovės direktoriumi buvo supažindintas su sukčiavimo schema.
„Staduva“ turėjo atlikti darbus įvairiems užsakovams, tačiau dokumentuose reikėjo nurodyti, kad dalį šių darbų atliko kita įmonė, ir jai už tai sumokėti. Vėliau pinigai būdavo išgryninami.
Statybos objektus apžiūrėjęs verslininkas įsitikino, kad bendrovė, su kuria buvo planuojama bendradarbiauti, iš tiesų jokių dujotiekio statybos darbų neatlieka.
Šios gudrybės buvo žinomos ir bendrovei „Vilšansta“ vadovavusiam nuteistajam Algiui Sergedai.
Teisme jis nurodė, kad V.Gasperavičius padėdavo bendrovei „Vilšansta“ daugumą medžiagų įsigyti 13–15 procentų pigiau, tačiau reikėjo veikti pagal jo nurodytą modelį – 25 procentai sumos, kuri buvo nurodyta fiktyvių bendrovių sąskaitose, turėjo likti šiose bendrovėse. Kitus pinigus būdavo galima išgryninti.
Teisiami įmonių vadovai neslėpė, kad neteisėtai išgryninti pinigai buvo naudojami neoficialiems darbininkų atlyginimams, už juos buvo perkamos gamybos priemonės.
