Žinia, kad Maskvos teismas praėjusią savaitę į laisvę paleido buvusį bankininką V.Romanovą ir greičiausiai neišduos jo Lietuvai, nuliūdino kaunietį V.Majauską, rašo „Lietuvos rytas“.
„Man taip norėjosi pažvelgti jam į akis ir paklausti: „Vladimirai, ar tu plėšikams nurodei mano butą ir kartu plėšei, ar tik slėpei pavogtą turtą?“ – kalbėjo po ilgų emigracijos metų į Lietuvą grįžęs buvęs sportininkas V.Majauskas.
Prisiminė tolimą praeitį
„Eisiu dirbti taksistu! Be to, esu dirbęs elektriku ir net sargu“, – garsiai pareiškė V.Romanovas 2012 metų vasarį, kai buvo sustabdyta Ūkio banko veikla.Matyt, nuo turtų ir šlovės sosto staiga nuverstam milijonieriui iš pasąmonės prasiveržė tolima praeitis.
Kol dar Maskvoje nesislapstė nuo kaltinimų iššvaisčius 50 milijonų litų Ūkio banko lėšų, V.Romanovas mėgdavo viešai pasakoti apie savo verslo pradžią.
Jis, kaip tarnavęs povandeniniame laive, buvo gavęs sovietų laikais išskirtinę teisę imtis individualaus verslo.
Būsimasis milijonierius namuose mezgė megztinius, sukiojo taksi vairą. Tais laikais taksistai uždirbdavo labai daug ir kartu su parduotuvių bei prekybos bazių vedėjais sudarė privilegijuotą sovietinės buržuazijos sluoksnį.
Tačiau „Lietuvos rytui“ pavyko apčiuopti pėdsakų, kad tuometis taksistas V.Romanovas pradinį kapitalą kaupė ne tik nusukdamas vieną kitą dešimtį kapeikų nuo keleivių.
Kaip prisimena policijos veteranai (dirbę ir sovietinėje milicijoje), 1981–1982 metais Kaune ypač įsisiautėjo butų plėšikai.
Schema buvo paprasta – nusikaltėlių žvalgai nužiūrėdavo turtingesnių gyventojų butus, vagys apiplėšdavo, turtą išveždavo, paslėpdavo ir pardavinėdavo gaujų parankiniais tapę taksistai.
Vienoje byloje, kurią iki šiol puikiai prisimena nukentėjusysis, buvo minima ir V.Romanovo pavardė.
Išsižiojo iš nuostabos
Dziudo ir sambo sporto meistras, buvęs Lietuvos čempionas 62 metų kaunietis V.Majauskas, ilgus metus dirbęs Didžiojoje Britanijoje, visą laiką atidžiai sekė V.Romanovo karjerą.
Jam buvo įdomu, kokį vaidmenį šis turtuolis atliko jo buto apiplėšimo istorijoje.
1983 metais įsidarbinęs apsaugininku (anuomet tai buvo vadinama nežinybine apsauga. – Red.) „Dirbtinio pluošto“ gamykloje, V.Majauskas net išsižiojo iš nuostabos susipažinęs su bendradarbiu – energingu smulkaus sudėjimo vyriškiu.
V.Majauskas jį buvo matęs daugiau kaip prieš metus, kai milicija jį pakvietė į butą atpažinti pavogtų daiktų.
Tai buvo tas pats buto šeimininkas. V.Romanovas anuomet ir sukiojo taksi vairą, ir puse etato dirbo „Dirbtiniame pluošte“. Maždaug po 15 metų jis tapo šios gamyklos savininku.
Scenoje pasirodė ir Daktarai
Po atostogų 1982-ųjų vasarą grįžęs į savo namus Girstupio gatvėje Kaune V.Majauskas apstulbo ir nuliūdo – butas buvo apiplėštas. Dingo neseniai vaikams pirkti kailiniai, žmonos papuošalai, drabužiai ir naujas suomiškas kilimas.
Labiausiai buvo gaila kilimo. Tik vyresni žmonės gali suprasti, ką sovietmečiu reiškė įsigyti kapitalistiniame pasaulyje pagamintą daiktą, – tam reikėjo ne tik daug pinigų, bet ir pažinčių prekybos bei valdžios sferose.
Prarastą turtą V.Majauskas įvertino maždaug 7 tūkstančiais rublių. Anuomet tai buvo dideli pinigai.
Kaunietis apie vagystę pranešė milicijai – tirti bylą ėmėsi anuomet Kaune gerai žinomas vyresnysis operatyvinis įgaliotinis majoras Viktoras Bykovas.
Netrukus gauja įkliuvo. Tai buvo bręstančios galingiausios per visą kriminalinę Lietuvos istoriją Daktarų gaujos „pirmoji kregždė“.
Tarp gaujos narių – Emilis Abarius, iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro pagrindinio parankinio Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, brolis.
Tuomet, ko gero, pirmąkart teisėsaugos akiratyje šmėstelėjo ir V.Romanovas – tiesa, nelabai ryškiai. Jis buvo įtariamas kaip nusikaltimo bendrininkas, slėpęs ir supirkinėjęs vogtus daiktus.
Nuo teismo išsisuko
Majoras V.Bykovas energingai ėmėsi darbo – greitai ne tik buvo sulaikyti gaujos nariai, bet ir rasti pavogti daiktai.
V.Majauskas sakė ir nudžiugęs, ir buvęs priblokštas.
„Pasirodo, pavogtas turtas buvo paslėptas Vladimiro, mano bendradarbio, bute.
Ten rastas ir mano kilimas, vaikų kailiniai, žmonos papuošalai“, – prisimena kaunietis.
Tačiau jo gėrybės tebuvo lašas jūroje – įvairiose vietose rasta paslėpto iš dešimties kauniečių priplėšto turto.
Labiausiai nukentėjo pogrindžio milijonieriumi vadinamas Kauno čigonų baronas Borisas Aleksandravičius – iš jo buto buvo išnešta 27 tūkst. rublių vertės turto (tai anuomet buvo milžiniška suma).
Dabar V.Romanovas Lietuvos teisėsaugos gniaužtų bando išvengti pabėgęs į Rusiją. O daugiau kaip prieš 30 metų taksistas V.Romanovas iš sovietinės teisėsaugos tinklo išsprūdo lengvai.
„Teismo salėje jo nebuvo. V.Bykovas man vėliau pasakojo, kad duodamas parodymus V.Romanovas tvirtino, kad jį, kaip taksistą, iškvietė kažkokie vyrai, pasakė, jog kraustosi į kitą butą, ir paprašė pasaugoti kelis daiktus.
Kitų jo kaltės įrodymų nebuvo, o gal jis papirko tardytoją ar prokurorą, taksistai anuomet pinigais buvo aptekę“, – pasakojo sovietmečiu butų vagių auka tapęs kaunietis.
Laikas išdildė prisiminimus
Nuo 1983 iki 1989 metų Vidaus reikalų ministerijos Kauno miesto Milicijos valdybos Kriminaliniam skyriui vadovavęs Jurijus Smirnovas iš tų laikų V.Romanovo pavardės neprisiminė, tačiau E.Abarius jam tais laikais buvo girdėtas.
„Vadovavau šimtų bylų tyrimui. Kas tuo metu buvo V.Romanovas? Visiškai nereikšmingas asmuo, jeigu jis tik epizodiškai figūravo byloje, į teismą nepateko, vargu ar pavyktų ką nors rasti net archyvuose“, – aiškino kriminalistas veteranas.
Butų plėšimo bylą, kurioje galbūt įtariamasis buvo ir V.Romanovas, tyręs majoras V.Bykovas jau senokai miręs.
Kauno Lenino rajono milicijos skyriuje (dabar – Kauno Centro policijos komisariatas. – Red.) atsakingas pareigas ėjęs Vasilijus Maslovas „Lietuvos rytui“ sakė gerai atsimenantis ir savo pavaldinį, ir uolų operatyvininką V.Bykovą ir tai, kad tuo laiku Kaune siautėjo butų plėšikai, kuriems talkino ir kai kurie taksistai. Bet V.Romanovo pavardės iš tų laikų jis neprisiminė.
Lapas užrašų knygelėje
Pagaliau žurnalistui pavyko rasti Kauno teisėsaugos veteraną, kuris V.Romanovo pavardę išsaugojo ne tik atmintyje, bet ir operatyvininko užrašuose.
Tiesa, prisiminimai, kaip ir užrašai, kiek migloti, todėl 9-ojo dešimtmečio pradžioje buvęs jaunas milicijos leitenantas dabar griežtai nenorėjo viešinti savo pavardės.
„Nebijau keršto ar teismo, bet nesu tikras, ar apie tą patį Romanovą kalbama.
Pavardė juk nereta, net ir lietuviškame Kaune. Aš dirbau V.Bykovo komandoje ir pamenu, kad apklausinėjau tada tokį pilietį Čekutį, kuris nusikaltėliams ieškodavo apiplėšti tinkamų butų.
Jis, kiek pamenu, ir V.Majausko butą parodė. Ir pasakė, kad daiktus išgabeno taksistas, o jie buvo paslėpti pas pilietį, pavarde Romanovas“, – tolimus prisiminimus bandė atgaivinti pakaunėje sodo namelyje dienas leidžiantis pensininkas.
Jis prisipažino ketinantis kada nors parašyti prisiminimų knygą, todėl saugo ir senų laikų kriminalines istorijas menančius juodraščius.
Žurnalisto paprašytas teisėsaugos veteranas kelias dienas rausėsi po savo senus užrašus, kol pavyko rasti lapelį, kuriame minima ir Romanovo pavardė.
„Pilietis Čekutis P. prisipažino parodęs Abariui butus LTSR 25-mečio gatvėje, Lenino prospekte, Girstupio gatvėse vogti daiktai duoti pil. V. (R?) Romanovui, nuvežti... Banaičio gatvė... Duomenys apie pil. Čekučio ir Abariaus teistumą – dar nėra.“
Ne visas raides dabar įskaito ir pats užrašų autorius. Tai juodraščiai raporto, kurį pašnekovas rengė savo viršininkui – kiek pamena, V.Majausko buto apiplėšimą tyrusiam majorui V.Bykovui.
Rašyta rusiškai – taip operatyvinius duomenis užsirašinėjo net lietuviai milicijos pareigūnai, nes dauguma aukštesniųjų viršininkų buvo rusai, jiems reikėdavo pateikti ataskaitas.
Nuoskaudos nejaučia
Buvęs milicininkas sakė gavęs ir netiesioginį patvirtinimą, jog butų plėšimo byloje minimas V.Romanovas ir dabartinis bėglys bankininkas – tas pats asmuo.
Praėjus keleriems metams po Nepriklausomybės atkūrimo pašnekovas gurkšnojo arbatą su buvusiu tarnybos draugu ir šis pasuko kalbą apie privatizavimą, paminėjo, jog Kauno gamyklas privatizuoja toks V.Romanovas, ir pavadino jį „baryga“.
„Čia tas pats, kurį buvome pričiupę, kai ieškojome iš čigonų barono ir kitų vogtų daiktų, kai Gogos brolį suėmėme“, – pasakęs anuomet kriminalisto kolega.
Nusikaltėlių pasaulio žargonu „baryga“ reiškia vogtų daiktų perpardavėją ir saugotoją.
„Barygas“ galima laikyti pinigų plovikų pradininkais – per jų rankas perėję daiktai tapdavo tarsi švarūs, nes tapdavo sunku įrodyti, kad jie vogti.
V.Majauskas sakė dabar nejaučiantis nuoskaudos V.Romanovui ir nelinkintis buvusiam turtuoliui bėgliui blogos kloties.
Jam tik būdavo juokinga, kai spaudoje skaitydavo milijonieriaus filosofinius postringavimus apie dvasines ir dorovines vertybes.
„Man taip ir norėjosi įsiterpti ir paklausti: „Volodia, na, kaipgi mano suomiškas kilimas tavo bute atsidūrė?“
Lydėjo nusikaltėlių pasaulio šešėlis
* H.Daktaro parankinio Gogos brolis vandensvydininkas Emilis Abarius, su kuriuo V.Romanovą galbūt siejo sena praeitis, teisėsaugininkams buvo įkliuvęs ir palyginti neseniai. Jis buvo sulaikytas 2005-aisiais – buvo įtariamas gabenęs kontrabandinį spiritą.
* V.Romanovo ir Kauno nusikaltėlių pasaulio, taip pat ir Daktarų gaujos keliai buvo susikirtę ne kartą.
* Įtariama, kad V.Romanovas netrukus po nepriklausomybės atkūrimo buvo prisidėjęs prie Kauno nusikaltėlių pasaulio autoriteto Andriaus Jankevičiaus-Pšidzės aferų.
* Milijonieriaus sūnus Romanas buvo susidėjęs su automobilių vagių gauja, kuriai vadovavo su Daktarų gauja sieti broliai Saulius ir Žydrūnas Čiapai.
* Bankininkui pavyko ištraukti atžalą iš gaujos ir išsiųsti į Ameriką. Broliai Čiapai sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, tapo liudininkais H.Daktaro byloje.
* V.Romanovas buvo pastebėtas puotaujantis Daktarų gaujos būstine vadintame restorane „Vilula“.
