Ar dirbate? Kiek uždirbate? Ar viską išleidžiate? Kur laikote pinigus? Ar dieną jūsų namuose kas nors būna?
Tokių klausimų telefonu išgirdusios klaipėdietės Aušros Guokienės atmintyje iškart atgijo pokalbis su sukčiais, kurie buvo apsimetę finansinių nusikaltimų tyrėjais, rašo „Lietuvos rytas“.
Moteris tada jau buvo pradėjusi diktuoti savo banko sąskaitų kodus ir tik per plauką išvengė didelių nuostolių.
Vyras liepė nekalbėti
A.Guokienė apstulbo, kai į jos butą paskambinusi moteris pradėjo klausinėti apie jos ir jos šeimos narių pajamas. Ją ypač sutrikdė klausimas, kaip tuos pinigus šeima leidžia ir kur laiko.
Skambintoja aptakiai numykė, kad klaipėdietė turėjo gauti laišką, kuriuo pranešama, jog jos šeima yra paskirta atsakinėti į visus statistikos rinkėjos klausimus.
Ją ypač apstulbino, kad skambinančioji nepaaiškino, kam jai reikia visa tai žinoti, ir tik pasakė, jog netrukus vėl paskambins.
Susisiekusi su savo vyru klaipėdietė išgirdo perspėjimą su niekuo nesikalbėti.
Skambučiai aplenkia laiškus
ES reikalavimu vykdoma pajamų ir gyvenimo sąlygų apklausa šį mėnesį sutrikdė ne vieną Lietuvos gyventoją.
Statistikos departamentas tikino, jog kiekvienų metų ketvirčio pradžioje jų išsiųsti laiškai kartais dar nebūna pasiekę adresato, tad žmogus nežino, kad jis išrinktas būti respondentu, o klausėjai jam jau skambina.
Lietuvoje, kurią terorizuoja telefoniniai sukčiai, žmonės kiekvieną neprisistačiusio žmogaus skambutį suvokia įtariai, ypač jei teiraujamasi apie pinigus.
Dauguma yra girdėję, kad skambinantis žmogus gali prisistatyti valstybės pareigūnu, nurodyti vardą ir pavardę, tačiau tai neapsaugo jo santaupų.
Pinigai nebebus mokami
„Iš tiesų mums skambina daug žmonių, nes abejoja, ar tikrai į juos kreipęsis Statistikos departamentas atlieka tokį tyrimą“, – sakė Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.
Šią savaitę jai skambino sunerimusi šeima iš Gargždų.
Statistikos departamentas šiuo metu tiria Lietuvos gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas. Pagal Europos Sąjungos reglamentą Lietuva esą įsipareigojusi kasmet atlikti tokį tyrimą.
B.Stolytė teigė, kad pagal galiojančius įstatymus gyventojai negali atsisakyti dalyvauti tyrime.
Tai esą juos įpareigoja dvidešimties metų senumo Vyriausybės nutarimas.
Ji ramino, kad kol kas nė vienas Lietuvos pilietis dėl to dar nebuvo nubaustas. Pilietis gali atsisakyti tik būti apklausiamas telefonu. „Dėl telefono nėra prievartos“, – sakė B.Stolytė.
Iki praėjusių metų kiekvienam apklaustajam už tai buvo mokami pinigai.
Kiekvieną mėnesį atsakius į klausimus buvo galima tikėtis 15 litų atlyginimo. Šiemet nutarta nebemokėti.
Klausė ne to, ko reikia
Per trejus metus tik kartą nepavyko rasti klausėjo, apie kurį teiravosi sunerimę Lietuvos gyventojai.
Be to, jis klausė ne to, ko turėjo teirautis Statistikos departamento klausėjai.
Tariamasi, kaip bendraus
Statistikos departamento Gyventojų surašymo ir apklausų organizavimo skyriaus viršininko pavaduotoja Aurelija Skrebienė pabrėžė, kad kiekvienam atrinktam namų ūkio respondentui siunčiamas laiškas, kuriame pranešama, jog pagal specialią programą šeima atrinkta į respondentus, oficialiai išdėstyta, kokiu tikslu rengiamas tyrimas, paaiškinama, kad jis oficialus, nurodytas klausėjo vardas bei pavardė ir telefonas, kuriuo galima pasiteirauti apie tyrimą.
Klausėjas su respondentu tariasi, kaip bendraus. Kai kurie respondentai nenori įsileisti į savo namus klausėjo, todėl bendrauja telefonu.
Ketvirčio pradžioje kartais pasitaiko, kad respondentas dar nebūna gavęs laiško.
Lietuvos pilietis turi teikti informaciją Statistikos departamentui, tad paprastai pavyksta susitarti gražiuoju.
„Visi žmonės. Tie, kurie nukentėję nuo sukčių, bijo“, – sakė A.Skrebienė.
Ji pabrėžė, jog klaipėdietė teisingai darė, kad suabejojo, bet jai esą reikėjo skambinti į Statistikos departamentą, o ne žurnalistams.
Anketos – be pavardžių
Lietuvoje yra 86 klausėjai, kurie klausinėja atsitiktine tvarka atrinktus respondentus – kiekvienam tyrimui nuo 3 iki 8 tūkstančių.
Klausėjai įdarbinti konkurso tvarka ir yra pasirašę, kad saugos gautus duomenis.
A.Skrebienė pabrėžė, kad jie pasitiki savo darbuotojais.
Anketos su atsakymais keletą metų saugomos to miesto biure. Ant anketos nenurodyta nei pavardė, nei adresas, todėl atsitiktinis sukčius vargu ar ja pasinaudotų. Respondento adresą ir jo pajamas žino tik apklausėjas.
Įvairiuose tyrimuose tikrai teiraujamasi, koks butas, kiek kambarių, darbotvarkės, įprastinio atlyginimo dydžio. O jei žmogus uždirba pusę milijono litų per metus? „Patikėkite, niekas nesako tokių pajamų“, – sakė A.Skrebienė.
Ji pabrėžė, kad to teirautis liepia Eurostatas – ES statistikos tarnyba.
Bijoma teikti teisingą informaciją
Regina Deveikytė
Statistikos departamento Gyvenimo lygio statistikos skyriaus vedėja
„Tie telefoniniai sukčiai padarė mums meškos paslaugą. Žmonės bijo teikti teisingą informaciją.
Bandydami kaip nors išvengti pokalbių telefonu su nepažįstamais žmonėmis apie pajamas, planuojame kitais metais leisti respondentams patiems pildyti anketas internete.
Tačiau jungtis teks per elektronines sąskaitas surinkus kodus ir tai gali sukelti dar daugiau nepasitikėjimo.
Visi tyrimai turi ES teisinį pagrindą. ES reglamentas įpareigoja šalis nares teikti informaciją apie gyventojų pajamas. Tai svarbu tiek situacijai ES įvertinti, tiek paramai paskirstyti.
Žmonės piktinasi, kad pašalpas gauna tie, kuriems jų nereikia.
Bet valdžia remiasi statistika. Jei tarnautojai turės tikslią statistiką, jie darys teisingesnius sprendimus.“
