Tai jau ne pirmoji S.Rachinšteino pagalbininkė, kurios kaltę bus bandoma įrodinėti atskirai.
Pagrindinei bylai dar nepasiekus teismo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai nusprendė atskirai tirti Janinos Stepanovos veiklą.
Byloje buvo duomenų, kad ligota ir sunkią galvos operaciją patyrusi J.Stepanova vadovavo vienai fiktyvių bendrovių ir panaudodama suklastotus dokumentus iš jos kasos imdavo pinigus.
Tačiau buvo nuspręsta, kad dėl prastos sveikatos būklės šios moters apklausti nepavyks.
Kai kurie šios istorijos veikėjai išvis nesulaukė teismo proceso. Kelioms fiktyvioms bendrovėms vadovavęs Vaclovas Nevedomskis mirė nelaisvėje, kol pareigūnai bylą dar tik ruošė teismui.
Liudytojų nebėra gyvų
Nebėra ir kai kurių liudytojų. Prokuroras Vytautas Kukaitis užsiminė, kad iš naujo nagrinėjant šią bylą reikėtų išsiaiškinti ir vieno svarbaus liudytojo mirties aplinkybes.
Prokuroras Vilniaus apygardos teismo (VAT) prašė paskelbti ir jau mirusio bankroto administratoriaus, atsakingo už bendrovės „Vanteras“ bankrotą, parodymus.
Kaltinime teigiama, jog „Vanteras“ buvo viena S.Rachinšteino įsteigtų fiktyvių bendrovių, kuriai kitos šio veikėjo įmonės mokėdavo pinigus už tariamai suteiktas paslaugas.
Vien už tariamus remonto darbus Vilniuje, Šeškinės gatvėje esančiame parduotuvių pastate, S.Rachinšteino įsteigta „Serneta“ „Vanterui“ sumokėjo beveik 614 tūkst. litų.
Ši bendrovė tariamai remontavo pastatus, esančius sostinės Panerių, L.Asanavičiūtės, A.J.Povilaičio gatvėse.
Pinigus dalindavo kasdien
Teisme bandoma įrodyti, kad viena suma buvo sumokėta realiai darbus atlikusiems statybininkams, o dar kita – fiktyvioms S.Rachinšteino įmonėms.
S.Rachinšteino įkurtos bendrovės viena su kita atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais. Kaltinimus patikslinęs prokuroras vardijo, kad po 10 tūkstančių litų buvo mokama kasdien.
Bendrovė „Serneta“ už tariamas paslaugas „Vilniaus vaivorykštei“ pinigus (beveik 428 tūkst. litų) dalimis esą mokėjo net 43 kartus.
Dėl suklastotų sąskaitų ir kvitų kaltinimai pareikšti šešiems S.Rachinšteino bendrininkams.
Dėl senaties byla nutraukta tik Arturui Beliajevui, kurį laiką vadovavusiam bendrovei „Vanteras“. Tačiau jis tebevaikšto į VAT posėdžius.
Kaltės nepripažįstantis A.Beliajevas siekia, kad būtų išteisintas kaip ir kiti jo bendražygiai. S.Rachinšteiną ir galimus jo pagalbininkus Vilniaus apylinkės teismas išteisino 2011 metų pabaigoje.
Primins senus parodymus
Prokuratūra šį sprendimą apskundė, tačiau VAT dešimtmečio aferų byla pajudėjo tik dabar.
Vakar prokuroras paskelbė jau patikslintus kaltinimus ir paprašė ne tik iš naujo apklausti visą jau išteisintą kompaniją, bet ir prokurorus, dalyvavusius jų apklausose ikiteisminio tyrimo metu.
Tikimasi, jog tuomet paaiškėtų, ką teisiamieji iš tiesų kalbėjo per pirmąsias apklausas.
Vėliau teisme jie neatsakinėjo į klausimus, tik skaitė iš anksto surašytus parodymus.
Prie bylos prašoma prijungti ir 2011 metų Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo S.Rachinšteinas įpareigotas valstybei sumokėti 3 milijonus litų, nes neįrodė, kad Kanadoje gyvenantis jo tėvas Fima Rachinšteinas į bendrovės „Serneta“ sąskaitą įnešė apie 15 milijonų litų.
Siųs kvietimą į Kanadą?
Kai LVAT paskelbė šį sprendimą, apylinkės teismas jau buvo išnagrinėjęs S.Rachinšteino ir jo bendrininkų bylą, todėl nebegalėjo įvertinti šių faktų.
Tokį prašymą išgirdę advokatai nusprendė, kad teisme reikėtų apklausti ir Kanadoje gyvenantį F.Rachinšteiną, nes šioje byloje jo pavardė anksčiau nebuvo minima.
„Jo kvietimas iš Kanados būtų nepateisinamas bylos delsimas. Manau, kad atsakymus į klausimus dėl šių pinigų kilmės teismas ras LVAT nutartyje“, – aiškino prokuroras V.Kukaitis.
Kai buvo nagrinėjama byla dėl „Sernetos“ sąskaitoje atsiradusių pinigų, Muitinės departamentas patvirtino, jog atvykdamas į Lietuvą Kanados pilietis F.Rachinšteinas grynųjų pinigų neįvežė, bent jau nepildė keleivių deklaracijų.
Advokatams – ultimatumas
Advokatai prašė ištirti ir visus dokumentus, kurie byloje atsirado prokurorui patikslinus kaltinimus. Tai – apie šimtą įvairių sąskaitų ir kvitų.
Ar šie prašymai bus patenkinti, VAT spręs kitame posėdyje, dėl kurio vėl iškilo problemų. Jei teismas atsižvelgtų į visų advokatų darbo grafiką, artimiausią posėdį būtų įmanoma surengti tik liepą, o rugpjūtį atostogauja dauguma teisėjų.
Todėl teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė ėmėsi griežtų priemonių – įspėjo teisiamuosius per savaitę susirasti mažiau užsiėmusius advokatus, kurie galėtų atvykti į kitą posėdį.
Jeigu S.Rachinšteinas ir trys jo bendrininkai to nepadarys, teismas jiems paskirs valstybės advokatus.
