Marijampolės pataisos namuose kalinti trijulė per kelis mėnesius iš keturiasdešimties lengvatikių išviliojo daugiau nei 100 tūkstančių litų.
Jų istorijomis patikėjo Klaipėdos, Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai.
Vakar sukčiai išklausė Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį, kuris jų, atrodo, nenuliūdino.
„Gal jau važiuojame?“ – teisėjai skaitant nuosprendį pareiškė iš Marijampolės pataisos namų atvežtas Rimas Blunskis, o už jo stovintys jaunieji pagalbininkai ėmė krizenti.
Atsisakė važiuoti į Vilnių
Vienu telefoninių sukčių grupuotės vadeivų laikomas R.Blunskis nuteistas kalėti 7 metus. Jis dar nėra atlikęs Klaipėdos ir Vilniaus rajono teismų paskirtų bausmių, todėl Marijampolės pataisos namuose liks dar devynerius metus.
Ilgiau teks kalėti ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmes Marijampolėje atliekantiems jo bendrininkams.
Subendrinus bausmes Sergejui Zakirjanovui iš viso teks kalėti 6 metus, o Simonui Daukšai – 8 metus. Šie nuteistieji nepanoro būti atvežti į teismą Vilniuje.
Kai kurie šių kalinių bendrininkai už telefoninį sukčiavimą nuteisti jau anksčiau, todėl šioje byloje buvo apklausti kaip liudytojai.
Kalinys keisdavo balsą
Devynių jaunuolių kompanija, kuri nuosprendį išklausė vakar, garbaus amžiaus aukas apgaudinėjo 2010 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Teisiamieji kategoriškai neigė, jog veikė kaip bendrininkų grupė, nes kai kurie vieni kitų nepažinojo. Teismas nusprendė kitaip – visi turėjo konkrečias užduotis ir dalijosi pinigus.
Paaiškėjo, kad garbaus amžiaus gyventojams skambindavo laisvės atėmimo bausmę atliekantys kaliniai.
R.Blunskis sugebėjo vaidinti ir į bėdą patekusį giminaitį, ir policininką.
Kai kurie pokalbiai su aukomis trukdavo net po valandą, o teismas jų klausėsi visus metus. Teisme buvo išklausyta net 400 sukčių ir jų aukų pokalbių.
Draugė diktuodavo vardus
Per kratas Marijampolės pataisos namuose buvo paimta daugybė telefonų ir keletas sąsiuvinių su telefonų numeriais.
Aukų numerius surasdavo ir R.Blunskiui telefonu padiktuodavo laisvėje buvusi jo draugė Žana Tolstych. Ji papildydavo ir kalinio telefono sąskaitas.
Sukčių grupuotei talkinusi mergina vienintelė išvengė laisvės atėmimo bausmės. Dvejus metus naktimis ji turės būti namuose ir per tą laiką susirasti darbą arba pradėti mokytis.
Telefonų knygose Ž.Tolstych ieškodavo žmonių senoviniais vardais. Juos rinkdami kaliniai tikėjosi, kad skambina pensininkams.
Dažniausiai taip ir atsitikdavo. Nemažai nukentėjusiųjų – 85–90 metų. Kai kurie jų jau nebevaikšto, todėl teisme buvo paskelbti jų anksčiau duoti parodymai.
Vaikų ir ligonių neapklausė
Dėl to teisėjai priekaištų turėjo nuolat replikas laidęs R.Blunskis. „Ar 90 metų senolę mums reikėjo su lova atvežti į teismą?“ – klausė teisėja Irma Randakevičienė.
Teismas nusprendė iš naujo neapklausti ir trijų 9–10 metų vaikų, kurie, išgąsdinti sukčių, jiems atidavė visas tėvų brangenybes.
Artimuosius ištikusiomis nelaimėmis patikėję pensininkai sukčiams atiduodavo nuo 2 iki 10 tūkstančių litų. Teisme paaiškėjo, kaip sukčių grupuotė juos pasidalindavo. Nustatyta, kad apie 60 procentų gautų pinigų atitekdavo kaliniams.
Savo dalį pasiimdavo ir „kojomis“ vadinami kalinių pagalbininkai. Tai – jaunuoliai, kurie eidavo pas aukas paimti telefonu sutartos sumos.
Nedidelė suma likdavo ir vadinamiesiems iždininkams, kurie gautus pinigus pervesdavo į kalinių sąskaitas.
Nukentėjusieji pateikė 100 102 litus ieškinių, kuriuos dalimis turės atlyginti nuteistieji.
Kada nukentėjusieji atgaus bent dalį pinigų, neaišku.
Per kratas pas kalinius pinigų nerasta, o jaunieji jų pagalbininkai dar nėra niekur dirbę.
