Naktį į ketvirtadienį kol kas nenustatytų užpuolikų taikiniu tapo uostamiestyje veikiančios įmonės „Askoldas“ bendraturčiai 53 metų Vladislavas Polegoška ir 59 metų Valerijus Fedorcovas, rašo „Lietuvos rytas“.
Abu jie – buvę jūrininkai.
Po susidūrimo – šūviai
Kruvinas išpuolis buvo surengtas kelyje Klaipėda–Palanga–Liepoja.
Praėjus vos pusvalandžiui po vidurnakčio nenustatytas automobilis 19 kilometrų nuo Klaipėdos, Gibišėlių gyvenvietės ribose, taranavo „Volvo XC 60“, kuriuo uostamiesčio link važiavo įmonės „Askoldas“ bendraturčiai V.Polegoška ir V.Fedorcovas.
Po susidūrimo iš nenustatyto automobilio išlipę du asmenys kelis kartus šovė į „Volvo“ vairavusį V.Fedorcovą ir su juo važiavusį V.Polegošką. Pastarasis mirė įvykio vietoje.
Sunkiai sužeistas V.Fedorcovas sugebėjo mobiliuoju telefonu susisiekti su policija.
Verslininkas vakar buvo gydomas Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje.
Prie jo palatos budėjo policijos pareigūnai.
Ketvirtadienį per pietus įvykio vietoje pareigūnai su metalo ieškikliais ieškojo pistoleto tūtelių.
Apžiūrėjus apgadintą verslininkų automobilį spėjama, kad jis važiavo antrąja eismo juosta. „Volvo“ iš šono galėjo blokuoti kita transporto priemonė – automobilis nuvažiavo nuo kelio į žaliąją skiriamąją juostą.
Toje vietoje vakar vis dar buvo matyti kraujo.
Manoma, kad žudikų automobilis taip pat užvažiavo ant žolės ir ten sustojo.
Verslininkai buvo sušaudyti tuo metu, kai iš Palangos oro uosto važiavo į Klaipėdą.
Tokių išpuolių nebuvo seniai
„Panašių įvykių, kai per susišaudymus žūsta žmonės, Klaipėdoje seniai nebuvo.
Pastarąjį kartą taip nutiko prieš dvylika metų, kai konfliktavo Žukauskų grupuotė ir jų priešininkai.
Neatmestina, kad šis nusikaltimas susijęs su užpultų verslininkų vykdoma ūkine-finansine veikla, su bylomis, kuriose jie yra ieškovai“, – vakar sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.
Darbuotojai sukrėsti
Jūrininkų įdarbinimu ir nuomojamų komercinių laivų valdymu užsiimančioje įmonėje „Askoldas“ dirba 13 darbuotojų.
Bendrovė įsikūrusi Klaipėdos centre, Naujojo Uosto gatvėje, daugiaaukščiame verslo centro „Vitė“ pastate.
Vakar rytą vadovų nesulaukę darbuotojai apie įvykusią tragediją po pietų sužinojo iš naujienų portalų. Jie sakė, kad yra sukrėsti, neįsivaizduojantys, kam neįtiko jų vadovai ir kas siekė su jais susidoroti.
„Askoldo“ ekonominė būklė vertinama kaip labai gera, skolų ji neturi. Tarp įmonės bendraturčių – trys žmonės: V.Polegoška, V.Fedorcovas ir jo žmona Natalija.
Pasiūlė išsiskirstyti
Pastaruoju metu „Askoldo“ savininkams gyvenimą buvo apkartinęs jų buvęs verslo partneris – šios įmonės finansininkas Terlanas Ibragimovas, su kuriuo jie įsteigė bendrovę „Aurora Shipping“. Jos vardu prieš ketverius metus buvo įsigytas laivas „Klaipėda“.
Pirkiniui iš „Swedbank“ gauta 3 mln. 150 tūkst. eurų paskola.
T.Ibragimovui priklausė 50 proc. bendrovės „Aurora Shipping“, kuri turėjo tą vieną laivą, akcijų.
Vėliau akcininkų santykiai pablogėjo – jie ėmė pyktis dėl bendro verslo, turto valdymo, kitų reikalų.
T.Ibragimovas partneriams siūlė proporcingai pasidalyti ne tik „Aurora Shipping“, bet ir kitų Lietuvoje ir užsienio šalyse registruotų bendrai valdomų įmonių akcijas ir išsiskirstyti.
Dėl akcijų bylinėjosi teisme
T.Ibragimovas įsižeidė, kai sužinojo, kad V.Fedorcovas ir V.Polegoška jam nežinant sudarė sutartį, kuria jis savąsias „Aurora Shipping“ akcijas neva perleidęs bendro verslo partneriams.
Pasipiktinęs tokia sutartimi klaipėdietis mėgino įrodyti, kad ji yra niekinė ir negaliojanti.
„Savo turto niekam nepardaviau, neperleidau ir neketinau to daryti, neprašiau tokiam sandoriui privalomo kreditoriaus „Swedbank“ sutikimo“, – aiškino „Aurora Shipping“ bendraturtis.
T.Ibragimovas kreipėsi į Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą prašydamas pusės jam priklausiusių „Aurora Shipping“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu pritaikant restituciją – esą nebuvo jo valios tokiems teisiniams santykiams.
Jokių pinigų už verslo partneriams perleistas akcijas negavęs ieškovas neatmetė tikimybės, kad jo parašas akcijų pirkimo ir pardavimo sutartyje galėjo būti suklastotas.
Buvo atleistas iš pareigų
Teismo nagrinėtoje byloje pažymėta, kad T.Ibragimovas ir pats sulaukė kaltinimų – maždaug tuo pat metu V.Fedorcovas ir V.Polegoška sužinojo, kad jis neva sukčiaudamas per dvejus metus iš kitos įmonės „Fongoo LLP“ sąskaitos nedidelėmis sumomis pasisavino beveik 2 mln. eurų.
Siekdami apsaugoti savo turtą „Askoldo“ vadovai sudarė ginčijamą sutartį su T.Ibragimovu dėl jam priklausančių „Aurora Shipping“ akcijų išpirkimo, nurodė policijai galimo sukčiavimo faktus.
T.Ibragimovas buvo atleistas iš „Askoldo“ vyriausiojo buhalterio pareigų, o jo ieškinys atmestas.
„Askoldo“ bendraturčius slegia ir daugiau civilinių bylų, kuriose jie yra ieškovai, o ne atsakovai. Jokiems su šios įmonės veikla susijusiems asmenims įtarimai nepareikšti.
Priminė laukinį kapitalizmą
Žinia apie plente pralietą dviejų „Askoldo“ bendraturčių kraują pribloškė jų kolegą, įmonės „Rupeksa“ vadovą, Lietuvos laivų įgulų formavimo (LLIF) asociacijos prezidentą Petrą Rupšį: „Prieš mėnesį verslo reikalais skrisdamas į Kopenhagą lėktuve sutikau V.Fedorcovą. Persimetėme keliais žodžiais, jis atrodė taip, kaip ir anksčiau, niekuo nesiskundė.“
Tai, kas įvyko, P.Rupšiui primena tuos laikus, kai pirmosios su jūrų verslu susijusios privačios įmonės aršiai konkuravo dėl vietos po saule: „Buvo sprogdinama jūrų krovinių ekspedijavimo įmonės „Maritina“, kuriai vadovavo verslininkas Olegas Klepovas, būstinė.
Namo laiptinėje tykojęs nežinia kieno pasamdytas žudikas paleido kulką į kitą verslininką – Biriųjų krovinių terminalo savininką Igorį Udovickį. Sunku patikėti, kad ritamės atgal – į laukinį kapitalizmą.“
„Askoldas“ – viena pirmųjų jūrininkų įdarbinimo įmonių, įsteigta buvusių jūrininkų V.Fedorcovo ir V.Polegoškos.
Abu šiuos vyrus P.Rupšys apibūdino kaip dalykiškus, šiltus žmones, aktyviai dalyvavusius LLIF asociacijos veikloje: „Kiek žinau, jų įmonės dirba sėkmingai, sąžiningai moka mokesčius valstybei. Apie šiuos vyrus negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio.“
Negailėjo gerų žodžių
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkui Petrui Bekėžai irgi ne kartą teko susitikti su V.Fedorcovu ir V.Polegoška: „Jie abu anksčiau dirbo laivyne.
V.Fedorcovas – ne tik verslininkas, bet ir diplomuotas jūrininkas, regis, tolimojo plaukiojimo kapitonas. Man jis paliko padoraus, pasitikėjimą keliančio verslininko įspūdį.
Jokios klastos ir suktybių jo veikloje neįžvelgiau. „Askoldas“ – viena iš trisdešimties Lietuvoje atestuotų jūrininkų įdarbinimo įmonių.“
Skundų iš jūrininkų negaudavo
Jūrininkų įdarbinimo verslo pradininkas „Askoldas“ už laimėjimus įvertintas tarptautinio jūrų verslo žurnalo „Jūra. More. Sea“ konkurso „Anatolijus“ nominacija.
Jūrininkų sąjungos paprašytas paremti klaipėdiečio kapitono Aleksandro Manguševo kūrybą V.Fedorcovas nesispyriojo – geranoriškai skyrė lėšų buvusio kolegos poezijos knygos „Šelmis vėjas“ leidybai.
Anksčiau „Askoldo“ savininkai skųsdavosi, kad ekonominė krizė žlugdo ir jų verslą.
Sumenkus krovinių rinkai, jie, kaip ir kiti komercinių laivų valdytojai, gaudavo mažiau pajamų, vėluodavo atsiskaityti su įgulomis.
Pastaruoju metu LJS vadovybė iš „Askoldo“ valdomų laivų jūrininkų skundų negaudavo.
P.Bekėžos žiniomis, keli įmonės laivai plaukiojo su Lietuvos vėliava.
Šeši „Askoldo“ valdomi laivai gabena įvairius krovinius į Baltijos ir Šiaurės jūrų uostus.
Anksčiau jie visi plaukiojo su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis.
