Nuošalų Dambravinos kaimą (Kazlų Rūdos savivaldybė) sukrėtė vidury dienos įvykdytas įžūlus nusikaltimas.
Į 83 metų Onutės sodybą antradienį per pietus atklydo penkis kartus už žmogžudystę, plėšimus ir vagystę teistas, pavojingu recidyvistu pripažintas 49 metų Valdas Januškevičius.
Pernai iš kalėjimo grįžęs vyras reikalavo pinigų, degtinės, švaistėsi peiliu.
Užpuolikas nesitikėjo, kad sunkiai vaikštanti pensininkė sugebės pabėgti, o kaimo vyrai surengs jo gaudynes.
Atėjūnas prašė pagalbos
Tądien Onutė buvo kieme, kai į jos sodybą, esančią prie pat vieškelio, dviračiu atvažiavo nepažįstamas vyriškis.
Jis paprašė pagalbos – mobiliojo telefono įkroviklio ir sutvarstyti kruviną ranką.
Pensininkė įkroviklio neturėjo, o ranką vyriškiui aptvarkė.
„Jis išėjo, tačiau pastebėjau, kad tebestovi ant kelio. Man kilo bloga nuojauta. Pamaniau, kad reikėtų eiti į kambarį ir užsirakinti, tačiau norėjau pabaigti darbą kieme.
Po kelių minučių vyras sugrįžo, griebė mane už pakarpos ir pradėjo tempti į vidų, prašė pinigų ir degtinės.
Aš pradėjau rėkti, todėl jis man stipriai užspaudė burną“, – pasakojo „Lietuvos rytui“ smulkaus sudėjimo pensininkė.
Senolė davė dešimt litų, tačiau plėšikas reikalavo daugiau. Jis gavo dar dešimtinę.
Tampydamas po kambarį garbaus amžiaus šeimininkę, recidyvistas ieškojo pinigų ir svaigalų, išvertė šaldytuvą ir spinteles.
Kai nusikaltėlis viename kambaryje atsidarė spintą, Onutė pasinaudojo proga.
„Kai tik jis priėjo prie spintos, aš ir moviau pro duris. Pagalvojau, kad reikėtų plėšiką užrakinti, nes jis mane žadėjo ir papjauti, ir padegti, peiliu sužeidė man ranką.
Šiaip lauko durys sunkiai rakinasi, tačiau šį kartą raktas sukosi lengvai.
Maniau, bėgsiu per pievą iki artimiausių kaimynų, tačiau bijojau, kad per kemsynę netoli tenubėgsiu, todėl rėkdama pasukau vieškeliu“, – prisimena pensininkė.
Šauksmą išgirdo kaimynai
Iki artimiausių jos kaimynų – du trys šimtai metrų. Onutė vaikšto pasiramsčiuodama lazdele, tačiau nuo užpuoliko pasileido bėgte.
„Jis mane pasivijo, ėmė tempti atgal į namus. Ačiū Dievui, kaimynai mane išgirdo ir išgelbėjo“, – susigraudino Onutė.
Už Onutę jaunesnė pensininkė Liuda buvo darže, kai pastebėjo vieškeliu bėgančią ir nesavu balsu šaukiančią kaimynę.
„Pamačiau, kad ją vejasi jaunas vyras. Jis tempė pargriuvusią Onutę atgal į jos sodybą.
Greitai išbėgau į vieškelį. Mane pamatęs vyras spruko namų link.
Onutė ištarė: „Banditas su dviračiu.“ Jos kaklas ir ranka buvo kruvini. Iš karto paskambinau į greitąją pagalbą ir policiją.
Atbėgo kaimynas Bronius ir mano vyras Romas.
Jie puolė vytis ano vyriškio, o Onutė jiems šaukė: „Nebėkite, jisai turi peilį, dar papjaus“, – pasakojo Liuda.
Po kelių akimirkų ji pamatė, kad per pievą, ne vieškeliu, dviračiu vinguriuoja kažkoks vyras.
„Aš jo veido nemačiau, bet pamaniau, kad čia jau kitas vyras. Onutės užpuolikas buvo apsirengęs kaip kelininkas – oranžiniu drabužiu, o šitas su dviračiu vilkėjo mėlynai. Po kiek laiko supratau, kad užpuolikas spėjo persirengti.
Aš net stebiuosi, kokia šaunuolė Onutė. Šitiek metų, o nesutriko ir net pabėgo užrakinusi plėšiką“, – stebėjosi Liuda.
Sekė paskui užpuoliką
Kiti nelaimės užkluptos Onutės kaimynai irgi neliko abejingi.
„Mūsų sodyba nuo vieškelio pusės visa apaugusi krūmais ir medžiais, kelio nematyti, tačiau garsas sklinda gerai.
Pirmiausia išgirdau riksmą. Paskui pamačiau prie griovio Onutę. Ji taip rėkė, pamaniau, kad gal negyvą žmogų aptiko griovyje.
Vyras nuskubėjo į pakalnę, paskui sugrįžo, sėdo į mašiną ir nusivijo Onutės užpuoliką.
Bronius jį bandė sustabdyti. Anas sako: „Tu ne policininkas, kad mane stabdytum.“ Ir nuvažiavo tolyn.
Mano vyras važiavo jam iš paskos, kol sulaukė policijos“, – pasakojo užpultosios pensininkės kaimynė Vilma.
Moteris teigė, kad įvykis ją gerokai išgąsdino. Ji apsiramino tik tuomet, kai sutuoktinis grįžo gyvas ir sveikas.
Plėšikas – buvęs kaimynas
Kazlų Rūdos policijos pareigūnų ekipažai atvyko po dešimties minučių.
Sulaikytas V.Januškevičius dėjosi nesuprantąs, ko prie jo kimba pareigūnai. Plėšikas teigė važiuojantis žvejoti, nors neturėjo meškerės.
Greitoji pagalba Onutę išgabeno į ligoninę. Rimtesnės pagalbos jai neprireikė – medikai sutvarstė perpjautą ranką.
Nusikaltėlio pavardę iš pareigūnų išgirdusi Onutė nustebo: „Jis seniau buvo mano kaimynas. Du maišus bulvių esu jam davusi.
Reikės tai jam priminti per akistatą. Dabar jo nepažinau, buvo visas purvinas, baisus.
Čia jau trečia mano akistata su mirtimi: anksčiau trenkė elektra, po to skendau Nemune ties Ramoniškiais, o dabar užpuolė plėšikas su peiliu.“
