Kaimo gelbėtojas. Toks Europos Sąjungos paramą skirstančioms tarnyboms mėgino pasirodyti skandalingasis verslininkas S.Rachinšteinas.
Šis veikėjas valdininkus jau buvo įtikinęs, kad merdinčiuose Vilniaus ir Trakų rajono kaimuose gamins baldus ir kurs naujas darbo vietas.
Tačiau darbo gavo ne kaimiečiai, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Parsivežė kalnus popierių
Teisėsaugininkų kabinetuose – pilni maišai dokumentų, jie surasti kovo mėnesį atlikus kratas S.Rachinšteino įkurtose bendrovėse.
„Maišus tempėme lyg po bulviakasio“, – juokavo kratas atlikę pareigūnai.
Ištyrus šiuos dokumentus gali paaiškėti ne tik naujų aferų planai, bet ir seniau įvykdyti finansiniai nusikaltimai.
„Kiekvienos buhalterės stalčiuje radome dokumentų, kurių užtektų surašyti po kaltinamąjį aktą“, – teigė FNTT pareigūnai.
Bet kaltinimai bus rašomi dar negreitai. Pareigūnai turės ištirti kiekvieną per kratas paimtą sąskaitą bei sutartį ir apklausti jas pasirašiusius asmenis.
Pagalbininkai tyli
Šiuose dokumentuose S.Rachinšteino pavardės ir parašų nėra, o apklausti jo pagalbininkus bus nelengva. Ypač po to, kai aferos sumanytoju laikomas milijonierius buvo išleistas į laisvę ir vėl gali kontroliuoti savo komandą.
Kad netrukdytų tyrimui, Vilniaus miesto apylinkės teismas S.Rachinšteiną buvo leidęs suimti dviem mėnesiams. Tačiau aferų meistru vadinamo veikėjo pagailėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Damanskienė duris į laisvę jam atvėrė po trijų savaičių.
Nuo pat šio tyrimo pradžios pareigūnai įsitikino, kad S.Rachinšteino pagalbininkai laikosi tylos įžadų.
Atsirado sunaikinti dokumentai
Kai Viešojo saugumo tarnybos pajėgų lydimi FNTT pareigūnai atvyko daryti kratų Vilniaus Savanorių prospekte įsikūrusiuose S.Rachinšteino bendrovių biuruose, juos pasitiko visiška tyla.
Kas yra užrakintose patalpose? Kur laikomi jų raktai? Į šiuos klausimus įmonių darbuotojai neatsakinėjo.
Iš pradžių kalbėti bandė tik dvi buhalterės. Viena jų prisistatė valytoja, o kita apsimetė, kad yra atleista iš darbo ir užėjo pasiteirauti, ką jai toliau daryti.
Trijų aukštų pastate Savanorių prospekte – daugybė patalpų. Neradę raktų, pareigūnai kelių kabinetų duris išlaužė. Ant vienų šarvuotų durų kabėjo užrašas „Labai pavojingos patalpos“.
Už šių durų taip pat buvo slepiami dokumentai.
Atsirado ir tie, kurie esą buvo sunaikinti. S.Rachinšteino bendrovių dokumentai neva buvo sudeginti ne kartą. Lyg tyčia tie, kuriuos reikėdavo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Bet kai kurių dokumentų kopijos kartais atsirasdavo, kai prireikdavo ką nors įrodyti teisme.
Viskas po vienu stogu
FNTT pareigūnai išsiaiškino, jog visos S.Rachinšteino bendrovės veikė po vienu stogu, nors ant durų nebuvo nė vienos jų iškabos.
Kad jų nesurastų antstoliai, mokesčių inspektoriai ar kitų tarnybų darbuotojai, „Nekilnojamojo turto valdymo“, „Sernetos“, „Grangero“ bei kitų bendrovių registracijos dokumentuose nurodomi skirtingi adresai. Vienu pastatu ruošėsi dalytis ir naujos turtuolio bendrovės, kurias jis įsigijo galbūt planuodamas pasisavinti ES paramos lėšas.
Pareigūnai atliko kratą buvusiame baldų gamybos ceche Trakų rajone, čia jau buvo suvežta dalis naujai veiklai skirtos įrangos.
Tyrėjams teko aiškintis, kurios patalpos ir įranga priklauso kuriai bendrovei, nes jų darbuotojai atkakliai tylėjo.
„Paprastai, kai atvažiuojame tikrinti, ar bendrovės vykdo veiklą, jų vadovai ima viską rodyti ir aiškinti. Ten buvo atvirkščiai“, – pasakojo FNTT pareigūnai.
Prašyti paramos nebereikėjo
Norėdamas įrodyti, kad kuria verslą kaime, S.Rachinšteinas artimų žmonių vardu nusipirko šešias bendroves ir planavo įsigyti dar keturias.
Šešėlinis milijonierius įmones įsigijo jau tuomet, kai jos buvo pasirašiusios sutartis ES paramai gauti, todėl pirkėjui nebereikėjo tvarkyti jokių dokumentų.
S.Rachinšteino nuosavybe tapusios bendrovės dalyvavo Kaimo plėtros programoje, už kurią atsakinga Žemės ūkio ministerija. Vienos bendrovės planavo gaminti baldus, kitos – tiekti tam reikalingą įrangą.
Šią aferą tiriantys pareigūnai turi įtarimų, jog paramą skirstančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai galėjo būti pateiktos suklastotos statybos darbų, įrangos pirkimo ir paskolų sutartys.
Įkliuvo ir padėjėjai
Dokumentus į Nacionalinę mokėjimo agentūrą nešdavo šių bendrovių direktoriai. Jais tapo S.Rachinšteino pasitikėjimą įgiję jų darbuotojai – inžinieriai, dizaineriai, kiti specialistai.
Prieš dešimtmetį S.Rachinšteino bendrovėms galėdavo vadovauti retai išsiblaivantys benamiai ir Rusijoje registruoti asmenys.
„Dabartiniai įmonių direktoriai gal ir nelabai išmanė apie jų veiklą, bet nuėję į agentūrą bent sudarydavo solidžių žmonių įspūdį“, – pasakojo aferas narpliojantys pareigūnai.
Įtarimų dėl ES pinigų pasisavinimo sulaukė šeši S.Rachinšteino pagalbininkai. FNTT surinko duomenų, jog ši grupuotė buvo nusitaikiusi į 10 milijonų litų paramą. Kol užklupo pareigūnai, jie spėjo gauti apie 3 milijonus litų.
S.Rachinšteinas laikomas grupuotės vadovu ir aferos sumanytoju.
„Esame įsitikinę, kad nė vienas litas nenutekėjo be jo žinios“, – kalbėjo pareigūnai.
Teisme – keisti bendrovių prašymai
* Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai kone kasdien nagrinėja S.Rachinšteinui neoficialiai priklausančių bendrovių ieškinius statybų bendrovėms, patalpų nuomininkams ir kitiems verslo partneriams.
* Bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ neseniai pareikštas prašymas nustebino Vilniaus apygardos teismo teisėją. Pastatus nuomojanti bendrovė pareikalavo iškeldinti parduotuvę „Rimi“ iš patalpų, kurios neegzistuoja.
* „Nekilnojamojo turto valdymo“ advokatas paaiškino, kad atskirų patalpų nebėra tik dėl to, kad parduotuvės šeimininkai išardė jas skiriančias pertvaras ir pasididino prie kasų esantį plotą, kurį esą būtų galima kam nors išnuomoti.
* Teismas nusprendė kol kas nenagrinėti keisto prašymo ir pasiūlė abiem bendrovėms susitaikyti.
