Išteisinamąjį nuosprendį išklausęs 35 metų R.Jankauskas grįžo į kalėjimą atlikti bausmės už kitą žmogžudystę. O 39 metų S.Šarapajevas ir dvejais metais jaunesnis jo brolis D.Šarapajevas neslėpė džiaugsmo – išlaisvinti teismo salėje jie pateko į artimųjų glėbį.
Klaipėdos apygardos teismo koridorių užtvindę išteisintųjų draugai juos ragino reikalauti iš valstybės kompensacijos. Sergejus kalinimo įstaigoje praleido dvejus, o Dmitrijus – pusantrų metų.
Trijulei – rūstūs kaltinimai
Anksčiau triskart teistą S.Šarapajevą sulaikė Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai, kai jis iš Norvegijos grįžo į Klaipėdą.
Vėliau pagal Europos arešto orderį toje pačiose šalyje suimtas Dmitrijus buvo išsiųstas į Lietuvą. Broliai Norvegijoje gyveno su šeimomis.
Šiems vyrams ir R.Jankauskui pateikti rūstūs kaltinimai – esą jie 2000 metų birželio 8-osios pavakare nužudė 28-metį A.Urmoną. Banko apsaugininkas buvo suvarpytas kulkomis prie savo namų Laukininkų gatvėje, kai grįžo automobiliu „Mercedes-Benz 230“ iš treniruotės.
Trijulę į bėdą įklampino klaipėdietis narkomanas Arūnas Česnulevičius.
Suimtas policijos jis teigė, kad ir pats prisidėjo prie kruvino išpuolio – sutikęs R.Jankauską ir Šarapajevus atvežti į Laukininkų gatvę, laukęs daugiabučio kieme, matęs, kaip jie miškelyje užkasė ginklą.
A.Urmono nužudymas sukėlė daug kalbų, nagrinėtos įvairios versijos. Buvo teisiami kiti asmenys, bet vėliau byla prieš juos nutraukta.
Iš pradžių – tik peršovė
Manyta, kad A.Urmonas nužudytas iš keršto – į auką buvo paleistos septynios kulkos iš dviejų nenustatyto modelio pistoletų ir nupjautavamzdžio. Žmonės matė tris nubėgančius gobtuvus užsimaukšlinusius vyrus.
Į teisėsaugos akiratį nepatekęs, neteistas A.Urmonas buvo siejamas su tais laikais Klaipėdoje siautėjusia Arbatinių grupuote. Nusikalstamo pasaulio atstovai jį pravardžiuodavo Prevenciniu arba Didžkiu.
Tuomečio Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos skyriaus apsaugos tarnyboje dirbęs aukštas, stambaus sudėjimo A.Urmonas anksčiau aktyviai sportavo – buvo Klaipėdos „Granito“, „Atlanto“, Gargždų „Bangos“ futbolo komandų žaidėjas.
1996 metų spalio 10-ąją Danės gatvėje, prie tuomečio Lietuvos telekomo pastato, susišaudžius grupei jaunuolių, nukentėjo ir A.Urmonas – jam į kojas ir krūtinę pataikyta tris kartus. Viena kulka liko neišimta.
Po susišaudymo į miesto ligonines buvo atvežti keturi sužeisti vyrai.
Kiti incidento dalyviai paspruko automobiliu „Volkswagen Jeta“.
Įvykio vietoje rasta pistoleto „Makarov“ tūtelių, vokiškas revolveris „Galverton“, iš kurio nebuvo šaudyta.
Sužeistieji atsitvėrė tylos siena – teigė nepažįstantys užpuolikų.
Kulkų kruša pasivijo vėliau
Pasveikęs A.Urmonas baigė futbolininko karjerą – sportavo tik savo malonumui. Žudikų paleistos kulkos jį pasivijo po dvejų metų.
Tą vakarą grįžtančio iš treniruotės vyro krepšyje gulėjo pistoletas „Beretta“, kurio nespėjo panaudoti, – kulkos perskrodė priekinį jo automobilio langą.
Tarp šaulių, kurie prie Lietuvos telekomo pastato švaistėsi ginklais, būta tais laikais miestą šiurpinusios Storinių gaujos atstovų. Iš pradžių manyta, kad jie galėjo įsidėmėti ir nužudyti A.Urmoną. Banko apsaugininko žūtis užminė mįslę kriminalistams – narpliotos įvairios šio nusikaltimo versijos.
Buvo sulaukęs grasinimų
Kita versija sieta su turtu – klaipėdietis Aleksandras Štukatūrovas įtarė, kad A.Urmonas pasisavino jo posūnio vardu iš Lietuvos taupomojo banko neteisėtai paimtą 130 tūkst. litų paskolą, įkeitęs butą Bangų gatvėje.
„Žadėjo grąžinti pinigus, bet kai pradėjau bylinėtis, buvau sumuštas – į butą įsiveržę trys nepažįstami vyrai man sulaužė šonkaulius. Sprukdami iš namų jie man dar pagrūmojo: „Baik su bankais“, – pasakojo A.Štukatūrovas.
Vėliau įtarimai prislėgė klaipėdiečius Valdemarą Macevičių ir Remigijų Mineikį – pajūryje siautėjusios Sigito Gaidjurgio gaujos narius.
Šie vyrai buvo teisiami, bet nepasirodžius dviem į Didžiąją Britaniją išvykusiems liudytojams byla dėl įkalčių stokos nutraukta.
Narkomanas nurodė žudikus
Prabilus A.Česnulevičiui, atsirado kita versija – A.Urmoną esą nužudė R.Jankauskas, pasitelkęs į pagalbą pažįstamus brolius Šarapajevus.
Manyta, jog ūmaus būdo R.Jankauskas, anksčiau apkultas A.Urmono, troško keršto. Prieš tai šis vyras prie naktinio baro „Kalifornija“ mirtinai sumušė buvusį kelių policininką Kęstutį Juknevičių.
Už tyčinį nužudymą 15 metų nuteistas R.Jankauskas ir jo pagalbininkais įvardyti broliai visą laiką neigė prisidėję prie žmogžudystės.
S.Šarapajevas teisme prisiminė A.Česnulevičių: „Per konfliktą šis žmogus peiliu smogė man į krūtinę.“
Kaltinimų kratėsi ir R.Jankauskas: „Niekas manęs nedaužė. Jeigu taip ir būtų buvę, kam žudyti? Tais metais buvau grįžęs iš kalėjimo.“
Pagrindinis liudininkas A.Česnulevičius savo parodymų teisme patvirtinti negalėjo – jis prieš porą metų mirė savo mirtimi.
Tiesė ranką Gaidjurginiams?
Įvertinęs ne tiktai šią, bet ir kitas su A.Urmono nužudymu susietas bylas teisėjas Dalius Jocys nesiryžo skelbti apkaltinamojo nuosprendžio.
„Po nusikaltimo praėjo daug metų, liudytojų parodymai dėl kaltinamųjų išvaizdos ir aprangos skyrėsi, nė vienas jų šių vyrų neatpažino kaip galimų žudikų“, – kalbėjo D.Jocys.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltinimas paremtas prielaidomis ir nepatikimais jau mirusio liudytojo parodymais. Gal šitaip kas nors anksčiau siekė gelbėti Gaidjurginius – V.Macevičių ir R.Mineikį?
Po žudynių pastebėję juos Laukininkų gatvėje ir vėliau atpažinę liudininkai vėliau pakeitė savo parodymus.
Nužudymo iš keršto versija nepaneigta – A.Urmonas konfliktavo ir su kitais asmenimis.
