„Vilniuje tokios žmogžudystės nebuvo jau daugybę metų. Sostinė, atrodo, jau buvo nusikračiusi senųjų mafiozų etiketės“, – sužinojęs apie I.Tiomkino nužudymą sakė kriminalinį pasaulį tyrinėjantis žurnalistas Dailius Dargis.
Knygų apie mafiją autorius portalui lrytas.lt pasakojo, kad pastaruoju metu Timocha vengė viešumos. Paskutinį kartą jis viešai buvo pasirodęs 2010 metų sausį, kai Vilniuje buvo laidojamas garsusis „Vilniaus brigados“ krikštatėvis – sava mirtimi miręs Georgijus Dekanidze, Boriso Dekanidzės tėvas.
Žurnalistas sakė, kad prieš mirtį I.Tiomkinas viename Vilniaus individualiųjų namų rajone statėsi įspūdingą namą, važinėjo prabangiais automobiliais.
„I.Tiomkiną mačiau maždaug prieš du mėnesius viename didžiausių sostines prekybos centrų. Tuo metu jis atrodė labai pasitikintis savimi. Jį lydėjo ypač graži mergina. Mafiozų gyvenimas baigiasi amžinu kalėjimu arba kulka pakaušyje šalia namų. Tai liudija ir Timochos baigtis“, – kalbėjo D.Dargis. Apie I.Tiomkino karjerą kriminaliniame pasaulyje ir verslus, kurių ėmėsi išėjęs iš kalėjimo, 2007 metais išsamiai aprašė žurnalo „Ekstra“ žurnalistas Audrius Lingys. Kodėl I.Tiomkinas buvo vienas įtakingiausių ir turtingiausių Lietuvos nusikaltėlių? Skaitykite toliau.
Pilietis Timocha
Apie vieną įtakingiausių „Vilniaus brigados“ vadeivų Igorį Tiomkiną, pravarde Timocha, jau prirašyta šūsnys straipsnių. Vilniaus mafijos kovinių grupuočių vadeiva ir dešinioji Boriso Dekanidzės ranka. 1993-iaisiais dingo iš Lietuvos, paskui kelerius metus Interpolas jį medžiojo po visą pasaulį. Pagaliau 1995 metais buvo sulaikytas Vokietijoje, perduotas Lietuvai ir čia nuteistas už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir turto prievartavimą.
2004-aisiais atgavo laisvę ir apsigyveno Vilniuje. Įsidarbino sporto klube „Polonija“ fizinio rengimo instruktoriumi. Antraeilės pareigos – vadybininkas vienoje Latvijos firmų. Išėjęs į laisvę Timocha iškart atsidūrė Lietuvos specialiųjų tarnybų taikiklyje. Atrodytų, ar šis kažkada buvęs mafijos autoritetas šiais laikais (2007-aisiais. – Red.) gali kelti grėsmę. Vargu. Jam greičiau reikėtų rūpintis, kaip pragyventi. Tačiau...
Pinigai, sutepti krauju
Išėjęs į laisvę Timocha beveik iš karto pasinėrė į prabangų gyvenimą. Važinėja prabangiu visureigiu „Toyota Land Cruiser“, naujutėliu limuzinu „Mercedes“ ir naujintėlaičiu japonišku motociklu. Tiesa, tiek viena, tiek kita transporto priemonė registruota ne I.Tiomkino, o vienos Latvijos firmos vardu. Už degalus, pilamus į automobilių bakus, taip pat mokama tos pačios firmos vardu. Iš kur Timocha, kuris pastaruosius daugiau kaip 10 metų praleido slapstydamasis nuo teisėsaugos ir sėdėdamas kalėjime, sukaupė tiek pinigų, taip ir liko paslaptis. Spėliojama, kad pradinis Timochos kapitalas sukrautas iš pradžių pigiai privatizavus, o paskui pelningai pardavus „Gintaro“ viešbutį. Savo dalį I.Tiomkinas gavo ir pardavęs bendrovės „Varoma“ akcijas. Galima tik stebėtis mafijos drausmingumu – kol Timocha atliko bausmę, laisvėje likę sėbrai nedrįso finansiškai skriausti savo vadeivos.
Panašiai savo kapitalą legalizavo ir kitas „Vilniaus brigados“ autoritetas – Georgijus Dekanidzė. Jis už keliolika milijonų JAV dolerių pardavė buvusį „Vilniaus“ viešbutį. Tačiau nei vienas, nei kitas nesiruošė gyventi iš dividendų.
Įdomi ir dar viena detalė – kai praėjusio dešimtmečio viduryje „Vilniaus brigados“ bosai vienas po kito atsidūrė už grotų, mafijos „verslininkai“, daugiausia žydų tautybės asmenys, skubiai dingo iš Lietuvos. Tačiau dabar matoma kita tendencija – jie po truputį grįžta. Vienas tokių, užsienyje laimės neradusių, – Feigelsonas. „Brigados“ klestėjimo laikais jis irgi buvo įtakinga figūra. Kaip ir daugelis mafijos narių, Feigelsonas mėgdavo vakaroti „Lietuvos“ viešbučio 22-ajame aukšte įsikūrusiame restorane.
Vienos tokios vakaronės metu Feigelsonas kibo į atlapus restorane buvusiam policijos pareigūnui. Konfliktui įsiliepsnojus, pareigūnas į pagalbą pasikvietė pastiprinimą.
Vis daugiau laiko Lietuvoje, o ne Vokietijoje praleidžia Arkadijus Jofė, pas kurį nuo Interpolo slapstėsi Timocha. Teisėsaugos pareigūnai šį reiškinį komentuoja taip: „Senosios kartos „verslininkai“, emigravę į užsienį, nepritapo. Ten viskas nauja, o Lietuvoje viskas sava ir pažįstama, nėra kalbos barjerų, puikiai žinomi įstatymai ir jų spragos.“
Grandioziniai planai
Atsidūręs laisvėje, I.Tiomkinas pradėjo kurti grandiozinius planus. Vieni pirmųjų jo planų buvo atidaryti pasaulyje garsaus kultūrizmo centro „Gold's Gym“ filialą Lietuvoje. „Gold's Gym“ veikla reklamuojama pirmiausia tuo, kad jame karjerą pradėjo JAV Kalifornijos valstijos gubernatorius ir kovinių filmų superžvaigždė Arnoldas Schwarzeneggeris bei kelis kartus pasaulio kultūrizmo čempionas, „Misteris „Olympia“ italas Lou Ferrigno. Laimei ar nelaimei, šio sumanymo įgyvendinti Timochai nepavyko.
Kita Timochos veiklos kryptis buvo atidaryti kibininę, tačiau ir šis verslo planas griuvo. Galop I.Tiomkinas pamėgino Kaune ir Rygoje įkurti lošimo namus. Ir vėl nesėkmė.
Tačiau Lietuvoje dar egzistuoja viena labai pelninga verslo niša – prekyba nekilnojamuoju turtu. Šioje rinkoje taip pat savos taisyklės ir bet kuris pašalietis į ją taip lengvai nebus įleistas. Geriausias to pavyzdys – liepsnojantys Vilniaus namai.
„Obščiakas“ Nr. 1
„Vilniaus brigados“ klestėjimo laikais apie bendrąją mafijos pinigų kasą, vadinamąjį „obščiaką“, arba „10 kapeikų“, sklido legendos. Buvo spėliojama, kad joje gali būti keli milijonai dolerių, skirtų mafijos nariams remti ir politikams bei teisėsaugininkams papirkti. Tačiau galingiausios Lietuvos gaujos „obščiako“, nors pati gauja ir buvo išsklaidyta, taip ir nerasta. Naivu tikėtis, kad kasa kažkur išgaravo.
2006-aisiais vienas sostinės bankų sulaukė keistų lankytojų. Vidutinio amžiaus vyro, moters ir aštuoniasdešimtmečio senuko. Senukas banko darbuotojai pareiškė norįs į savo sąskaitą padėti 480 tūkst. litų ir iškart juos padovanoti – pervesti į sąskaitą – savo sūnui. Gal šioje istorijoje ir nebūtų nieko keista – taip savo pradinius milijonus deklaruoja nemažai Lietuvoje žinomų ir gerbiamų (?) žmonių. Tik...
Senukas – tai Aleksejus Tiomkinas, o vargšas sūnelis, kurį jis nori paremti, – Timocha. Apie trečiąją banko lankytoją, atėjusią kartu su Tiomkinais, Mariną Golubevą, – truputį vėliau. Banko vadovai po tokio A.Tiomkino prašymo nedelsdami kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad ši ištirtų, iš kur karo veteranas sukaupė tokią sumą ir kodėl jis ją dovanoja sūnui. Abiejų Tiomkinų sąskaitos, kol vyko tyrimas, buvo užblokuotos. Tačiau tyrimą atlikę pareigūnai nieko nepešė.
A.Tiomkinas pateikė visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad šiuos pinigus jis uždirbo sąžiningai. Dalį pasiskolino, dalį gavo kaip pensiją iš Rusijos, nes jis – karo veteranas. (Beje, jo pateikti dokumentai liudija, kad per metus vien tik pensijos iš Rusijos jis gavo beveik 20 tūkst. litų.) Kaip ir reikėjo tikėtis, teisėsaugos pareigūnai nieko nusikalstamo šioje dovanojimo procedūroje nerado, ir šiais beveik puse milijono litų Timocha jau disponuoja visiškai legaliai.
