„Nesitikėjau tokios teismo baigties, tačiau niekada nemaniau, kad galiu atsidurti tokioje situacijoje“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo išteisinta moteris.
Ji neslėpė – laikas tardymo izoliatoriuje labai prailgo, tačiau gyvenimo sąlygomis ji nesiskundė, darbuotojai visą laiką elgėsi labai mandagiai ir maloniai.
59 metų D.Jurkevičienė žadėjo iškart ieškoti darbo ir ketina būti atsargesnė – netikėti vyrų kalbomis. Moteris lig šiol nepaliauja džiaugtis, kad pavyko likti gyvai.
Rasti pėdsakus prireikė laiko
D.Jurkevičienė buvo apkaltinta Stanislovo Balnio nužudymu. Vyriškio kūnas A.Strazdo gatvėje esančiame jo bute buvo rastas dar 2012 metų balandžio 27-osios vakarą. Negyvą žmogų aptiko užsukęs kaimynas.
Ekspertai nustatė, kad vyriškis mirė nuo vienintelio dūrio peiliu į krūtinę, mat buvo pažeista širdis.
Daugiau kaip pusmetį kriminalistams nesisekė surasti įtariamųjų, o išsiaiškinti nusikaltimą padėjo DNR tyrimai, kurie D.Jurkevičienei buvo atlikti prieš kelerius metus tiriant kitą bylą.
Pareigūnai sunkiu nusikaltimu įtariamą moterį aptiko netoli Kauno geležinkelio stoties esančiame apleistame vienos įmonės gamybos ceche, kurį pamėgę benamiai.
D.Jurkevičienė pasakojo čia gyvenusi 8 metus. Vieną patalpą ji sutvarkė ir padarė panašią į kambarį. Kaunietė pasakojo prižiūrėjusi ir tame pačiame ceche įrengtą dažasvydžio zoną.
Moteris aiškino nesislapsčiusi ir tikino nežinojusi, kad jos susitikimas su S.Balniu baigėsi tragiškai.
Suviliojo pigiu būstu
D.Jurkevičienė nepažinojo S.Balnio iki pat lemtingosios dienos, kai jį sutiko prie Vytauto prospekte esančios parduotuvės „Express Market“. Kaunietė greta parduotuvės pamatė pažįstamą Kristiną, pravarde Vištgaidis, kuri prasitarė, esą Staska pravardžiuojamas S.Balnys ieško patikimo žmogaus, galinčio prižiūrėti jo butą.
Kristina pasiteiravo draugės, ar ji nenorėtų išsinuomoti buto. D.Jurkevičienė iškart susidomėjo pasiūlymu, mat žiemą gyventi sename ceche šalta, porą kartų jos būstą buvo nuniokoję piktavaliai.
Susidomėjimą butu dar labiau padidino šeimininko pageidaujama nuomos kaina – vos 100 litų per mėnesį. D.Jurkevičienė sutarė iškart kartu su vyriškiu važiuoti apžiūrėti jo buto.
Nuvykus į S.Balnio butą buvo matyti išgertuvių ženklai – stovėjo pustuščiai gėrimų buteliai, mėtėsi maisto likučiai. Šeimininkas paprašė paruošti jam valgio, atvykėlei taip pat siūlė vaišintis maistu ir gėrimais.
D.Jurkevičienė teisme pasakojo pilstuko ir maisto atsisakiusi, tačiau išgėrusi puodelį alaus. Tuomet S.Balnys išėjo iš buto ir negrįžo maždaug 40 minučių. Išeidamas buto duris jis užrakino.
Grįžęs vyriškis atrodė gerokai įkaušęs, nusimovė kelnes ir esą pradėjo priekabiauti prie moters, tačiau ši atstūmė įkyruolį. Negyvas S.Balnys išties buvo surastas tik su apatinėmis kelnaitėmis.
„Jo tikslas buvo mane išprievartauti“, – tvirtai įsitikinusi teisiamoji.
Moteris turėjo teisę gintis
D.Jurkevičienė tikino mėginusi pasprukti, tačiau Staska ją pačiupo už plaukų, daužė galvą į stalą, laikė sugriebęs už rankų, kelis kartus smogė ranka.
Iš prakirsto antakio be paliovos tekėjo kraujas.
Kaunietė užsidarė tualete, o kai S.Balnys kiek nurimo, mėgino prasmukti pro lauko duris, tačiau šeimininkas vėl ją sulaikė.
Per grumtynes moteris pačiupo į kriauklę sudėtus stalo įrankius ir jais trenkė S.Balniui į krūtinę. Vyras vėl pradėjo baisiai plūstis, o pasinaudojusi proga moteris nėrė pro duris. Ji tvirtina girdėjusi, kad smurtautojas kurį laiką ją dar vijosi.
„Aš bėgau greičiau už strutį“, – kalbėjo D.Jurkevičienė. Kurį laiką ji išsigandusi lindėjo krūmuose, o vėliau grįžo namo.
Teismas paskelbė, kad kaunietės parodymai visada buvo nuoseklūs, daugumą jų patvirtino liudytojai. Liudytojai taip pat atskleidė, kad S.Balnys nuolat ieškojo pažinčių su moterimis, o viena kaunietė prisipažino patyrusi jo lytinę prievartą.
Už išžaginimą kaunietis kartą jau buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas nusprendė, kad D.Jurkevičienė neperžengė būtinosios ginties ribų.
