Pirmiausia sau, vėliau – tėvui, o jei kas liks – verslo partneriams. Tokių turto dalybų siekia skandalingas verslininkas S.Rachinšteinas, kurio įkurtai bendrovei „Serneta“ iškelta bankroto byla, rašo „Lietuvos rytas".
Atgauti pinigus iš šios bendrovės tikisi kelios statybos įmonės, prekybos tinklas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Tik atrodo, kad pirmiausia apsirūpins pats S.Rachinšteinas.
Prisiminė geradarį tėvą
Vilniaus apygardos teismui (VAT) pradėjus nagrinėti „Sernetos“ bankroto bylą, paaiškėjo keistų dalykų. Todėl teisėsaugos pareigūnams vėl teko prisiminti Kanadoje gyvenantį turtuolį S.Rachinšteino tėvą Fimą Rachinšteiną.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį nutarė atnaujinti procesą dėl paskolos, kurią F.Rachinšteinas esą suteikė „Sernetai“.
Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dar 2011 metais nustatė, kad F.Rachinšteinas bendrovei „Serneta“ nesuteikė 11 mln. litų paskolos, išgalvotą skolą jis nusprendė susigrąžinti.
Pasirašė tik už tėvą
Tėvas ir sūnus Rachinšteinai bandė užbėgti už akių jų milijonų kilmę tyrusiai Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Bylai dėl tariamos skolos dar nepasiekus LVAT, jie kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriam taip pat įrodinėjo, kad nuo 2000 iki 2003 metų F.Rachinšteinas bendrovei „Serneta“ nenustatytam terminui dalimis paskolino kiek daugiau nei 11 milijonų litų.
Beje, šios paskolų sutartys – vieni retų dokumentų, kuriuos pasirašė pats S.Rachinšteinas – įgaliotas Kanadoje gyvenančio F.Rachinšteino atstovas. Galimas S.Rachinšteino aferas tyrę pareigūnai vėliau nerado jokių dokumentų su šio veikėjo parašu.
Susigrąžinti pinigus F.Rachinšteinas esą panoro 2010 metų vasarą ir pareikalavo iš „Sernetos“ tai padaryti per mėnesį. Neatgavęs pinigų, kanadietis nusprendė sudaryti taikos sutartį su bendrove, kuriai realiai vadovavo jo sūnus.
Teisėja Donata Kravčenkienė 2011-ųjų pavasarį patvirtino „Sernetos“ ir jos šelpėjo F.Rachinšteino taikos sutartį, kurioje numatyta, kad bendrovė iki metų pabaigos kanadiečiui turi grąžinti skolą – 11 milijonų litų.
Pinigai keliaus į Rusiją?
„Sernetos“ bankroto bylą nagrinėjančiam VAT pateiktose bendrovės finansinėse ataskaitose apie šią skolą nėra net užsiminta, tačiau tos pačios sumos ėmė reikalauti Rusijoje registruota bendrovė „ProEnergo“.
Kaip šioje istorijoje atsirado „Sernetos“ verslo partneriams visai negirdėta įmonė? Paaiškėjo, kad prieš metus F.Rachinšteinas savo reikalavimą perleido Rusijoje gyvenančiai Jelenai Tikajevai, o ši – bendrovei „ProEnergo“.
Kilus įtarimų, kad fiktyviais sandoriais bandoma užvaldyti likusį bendrovės „Serneta“ turtą, Kauno statybų bendrovės „Tradicija“ bankroto administratorius kreipėsi į Kriminalinės policijos biurą. „Sernetos“ skola bankrutuojančiai „Tradicijai“ – 474 tūkstančiai litų.
Liko skolingas pats sau?
Realiai S.Rachinšteino valdoma bendrovė „Serneta“ liko skolinga ne tik jo tėvui.
Atgauti skolas iš jos bando ir bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei „Acumen“, kurių steigėju laikomas pats S.Rachinšteinas. Abi bendrovės bankrutuojančiai „Sernetai“ pareiškė ieškinius po 1,2 milijono litų.
Šių dviejų bendrovių reikalavimai vieni didžiausių, todėl joms pinigai turėtų būti grąžinti pirmiausia. Ar liks kas nors kitoms įmonėms, kurioms bankrutuojanti „Serneta“ skolinga per 1,5 milijono litų? Tokią sumą ir kreditorių sąrašą jau patvirtino Vilniaus apygardos teismas.
Reikalauja ir palūkanų
Tačiau pareigūnai pirmiausia turi išsiaiškinti, ar S.Rachinšteinas tikrai skolingas pats sau. Tokį prašymą Generalinei prokuratūrai pateikė bendrovė „Norfos mažmena“, iš „Sernetos“ bandanti atgauti 211 tūkstančių litų.
Teismui bandoma įrodyti, kad 2012 metais „Serneta“ iš „Nekilnojamojo turto valdymo“ metams pasiskolino ir negrąžino milijono litų.
VAT pradėjus nagrinėti „Sernetos“ bankroto bylą, bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalauja, kad jai būtų sumokėta beveik 1,2 milijono litų. Tiek skola išaugo suskaičiavus delspinigius ir palūkanas.
„Sernetai“ pinigus skolino ir „Acumen“. Teigiama, kad 2010 metų pradžioje „Acumen“ „Sernetai“ dalimis paskolino beveik 900 tūkstančių litų, kuriuos ji turėjo grąžinti iki 2013 metų sausio 1 dienos.
Skola nebuvo grąžinta, todėl procentus ir palūkanas suskaičiavusi „Acumen“ reikalauja, kad „Serneta“ sugrąžintų 1,2 milijono litų.
Už ką viena S.Rachinšteino įsteigta bendrovė įsiskolino kitoms, jų atstovai teismui nenurodė.
Parašai sukėlė įtarimų
Verslininkams, kuriems S.Rachinšteino įkurta „Serneta“ iš tiesų liko skolinga po kelis šimtus tūkstančių litų, kilo abejonių, ar šių bendrovių tarpusavio skolos iš viso egzistuoja.
Dėl galimo dokumento klastojimo ir bandymo užvaldyti svetimą turtą „Norfos mažmena“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Tuo metu, kai buvo pasirašytas skolą „Nekilnojamojo turto valdymui“ patvirtinantis vekselis, „Sernetos“ vadovai rusiškomis pavardėmis Lietuvoje negyveno ir įmonei realiai nevadovavo.
Pareigūnų prašoma išsiaiškinti, ar parašai ant šių dokumentų nėra suklastoti.
Praturtėjo per vieną dieną
Prokurorams įtarimų sukėlė ir bendrovės „Acumen“ suteikta paskola. Paaiškėjo, kad nuostolingai dirbusi „Acumen“ staiga praturtėjo per vieną dieną. Vien tam, kad visus pinigus paskolintų bendrovei „Serneta“?
Registrų centrui pateiktos bendrovės „Acumen“ finansinės ataskaitos rodo, kad 2008 ir 2009 metais ši bendrovė dirbo nuostolingai.
Paskutinę 2009-ųjų dieną šios bendrovės turtas siekė 3,8 milijono litų, o piniginės lėšos – tik 22,7 tūkstančio litų.
Po trijų poilsio dienų skurstanti bendrovė „Sernetai“ suteikė beveik 900 tūkstančių litų paskolą. Pinigai be jokio užstato buvo paskolinti trejiems metams.
„Acumen“ dokumentuose nėra jokių duomenų, kad per vieną darbo dieną ji būtų pardavusi savo turtą, gavusi pinigų iš kitų šaltinių ir valstybei sumokėjusi mokesčius.
Dėl įtartinų S.Rachinšteino bendrovių sandėrių Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Skolos vekselių pasirašymo aplinkybes aiškinasi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Tarp kreditorių, kuriems skolinga bendrovė „Serneta“, yra ir Vilniaus savivaldybė (10,7 tūkst. litų). Dar 30 tūkstančių litų iš bankrutuojančios bendrovės bando išsireikalauti Valstybinė mokesčių inspekcija.
Ji teismui yra pateikusi pretenziją ir dėl „Sernetos“ nesumokėtų 2 milijonų litų, tačiau bankroto administratorius bando įrodyti, kad šis reikalavimas nepagrįstas.
Žlunga garsiausia bendrovė
* Prieš 14 metų įsteigta „Serneta“ – viena pirmųjų ir geriausiai žinoma S.Rachinšteino įkurta bendrovė. Ilgą laiką vienintelis šios bendrovės akcininkas buvo Kanadoje gyvenantis F.Rachinšteinas.
* Dažnai keitėsi tik šios bendrovės direktoriai. Nemažai jų – Rusijoje gyvenantys asmenys.
* „Serneta“ užsiėmė prekybos centrų statyba ir nuoma, bet nuo jos ne kartą nukentėjo ir statybininkai, ir nuomininkai. Dėl to šios bendrovės atstovai su nuomininkais ne kartą aiškinosi teismuose.
* Nors „Sernetai“ anksčiau priklausė beveik šimtas pastatų, pastaraisiais metais dauguma jų buvo parduoti kitoms su S.Rachinšteinu siejamoms bendrovėms.
* „Sernetai“ ne kartą bandyta iškelti bankroto bylą, tačiau to pavykdavo išvengti teismams nurodžius vis kitokius duomenis apie bendrovės finansinę būklę.
* Teisininkai pastebėjo, jog pastaruosius porą metų „Sernetos“ veikla buvo palaikoma vien tam, kad buvusiems verslo partneriams galėtų teikti įvairius ieškinius, nes ant bankroto ribos atsidūrusi įmonė atleidžiama nuo teismo mokesčių.
* Bankroto byla „Sernetai“ iškelta praėjusių metų lapkritį. Šiai bendrovei pareikštų reikalavimų bendra suma siekė 17 milijonų litų, tačiau bankroto administratorius teismui pateikė trumpesnį kreditorių sąrašą, tikindamas, kad dalis ieškinių nepagrįsti.
