„Pamatysi, apie mane rašys laikraščiai, nors aš gyvensiu tik iki 33 metų“, – vaikystėje savo draugui Sauliui Derilovui mėgdavo kartoti R.Zamolskis.
Nors jo prognozės apie ankstyvą mirtį neišsipildė, pranašystė apie išgarsėjimą pasitvirtino su kaupu. Dabar apie buvusį pakaunės gyventoją rašo ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos laikraščiai.
Vedęs dviejų vaikų tėvas ir samdomas žudikas – taip pastaruosius metus gyveno ieškomiausias Lietuvos nusikaltėlis R.Zamolskis, pravarde Zamas, kurį šeštadienį Rusijos pareigūnai sulaikė Jekaterinburge.
Nei šeiminis gyvenimas, nei bandymas apsimesti stačiatikių šventiku nepakeitė R.Zamolskio pomėgio žudyti – susidėjęs su Rusijos gaujomis jis įvykdė mažiausiai dešimt užsakomųjų žmogžudysčių Sverdlovsko srityje, Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Bendradarbiaudami su Rusijos teisėsaugininkais Lietuvos pareigūnai 44 metų R.Zamolskio pėdsakus aptiko praėjusią vasarą.
Tuomet labai sunkiais nusikaltimais įtariamas Zamas gyveno Sverdlovsko srityje, Novouralsko mieste.
Išdavė pirštų atspaudai
R.Zamolskis turėjo netikrą Lietuvos piliečio pasą, taip pat Rusijos piliečio dokumentus, kuriuose buvo įrašyta Boltačiovo pavardė.
Prie žudiko namų buvo surengta pasala, tačiau grįžęs R.Zamolskis kažką įtarė ir net nestabtelėjęs nurūko savo automobiliu.
Po kiek laiko R.Zamolskio automobilis buvo rastas prie miško, o nusikaltėliui pavyko pasislėpti.
Atlikę kratą pareigūnai R.Zamolskio namuose aptiko ginklų arsenalą.
Patvirtinimo, kad ieškomas asmuo tikrai yra R.Zamolskis, Lietuvos kriminalinės policijos biuras sulaukė šių metų kovo 19 dieną, kai iš Interpolo buvo gautas atsakymas dėl pirštų atspaudų, paimtų ginkluoto apiplėšimo vietoje.
Iš penkiolikos atsiųstų pirštų atspaudų keturi buvo R.Zamolskio.
Sulaikomas priešinosi
Kad Gabiko pravardę Rusijoje turintis R.Zamolskis pasirodys Jekaterinburge, Rusijos teisėsaugininkams buvo žinoma iš anksto.
Jo sulaikymui buvo gerai pasirengta. R.Zamolskis į miestą atvyko vos vienai dienai. Jekaterinburge jis įsigijo automobilį, kurį vėliau planavo palikti ir iš miesto sprukti kita mašina.
Kai pareigūnai sustabdė automobilį, R.Zamolskis su žmona ir mažamečiu vaiku užsidarė jame. Tačiau po kiek laiko policininkams pavyko jį išvilioti į lauką.
Iš automobilio išlipęs R.Zamolskis pareigūnus puolė su peiliu. Tačiau jį iškart pakirto keli šūviai.
Sužeistas R.Zamolskis buvo nuvežtas į ligoninę ir operuojamas. Dabar jis gydomas vienoje laisvės atėmimo įstaigos ligoninėje.
Rusijoje R.Zamolskiui pateikti kaltinimai dėl kelių ginklų parduotuvių apiplėšimo, ginkluotų užpuolimų ir plėšimų bei keliolikos žmogžudysčių.
Prie miestiečių nepritapo
1970 metais gimęs R.Zamolskis su motina, tėvu ir dviem vyresniais broliais Arvydu ir Ričardu gyveno Kauno rajone, Ramučiuose.
R.Zamolskis lankė Ramučių pradinę mokyklą. Baigęs tris klases vaikas buvo perkeltas į Karmėlavos vidurinę mokyklą, tačiau joje neišbuvo ir dvejų metų.
Penktoje klasėje jis pradėjo lankyti tuometę Kauno 29-ąją vidurinę mokyklą, bet septintoje klasėje vėl grįžo mokytis į Karmėlavą.
Kaip „Lietuvos rytui“ yra pasakojusi buvusi R.Zamolskio mokytoja Sigita Žuklijienė, ramus, tylus Romas nepritapo prie išdykusių miestiečių, todėl draugų Kaune nesusirado.
Bendraamžius nuo R.Zamolskio atbaidydavo ir nuo jo sklindantis kvapas – berniukas nelaikė šlapimo.
Mokėsi gyventi miške
Karmėlavos mokykloje R.Zamolskis atkuto, susirado draugų.
Kaip teigė buvę Zamo bendramoksliai, R.Zamolskis nepasižymėjo gabumais mokslui, bet ir nebuvo beraštis, kai reikėdavo išsitaisyti pažymį, Romas vos ne atmintinai išmokdavo nurodytą skyrių.
R.Zamolskis iš bendraamžių mažai kuo išsiskirdavo, kartu su visais bėgdavo iš pamokų, negailėdavo draugams duoti nusirašyti.
Mėgstamiausia jo pamoka buvo kūno kultūra. Atletiško sudėjimo, ištvermingas aukštaūgis paauglys kelis kartus atstovavo Karmėlavos mokyklai per įvairias varžybas.
R.Zamolskis taip pat domėjosi karatė, mokėsi šaudyti iš savadarbių ginklų, ugdė fizinę ištvermę. Namuose jis kilnodavo štangas, mėtydavo į taikinį peilius, o miškuose, lyg žinodamas, kad jam ateityje tai pravers, mokėsi išgyvenimo įgūdžių – gerdavo vandenį iš balos, iš kai kurių medžių šaknų išsivirdavo viralo.
Agresija prasiveržė paauglystėje
Mokydamasis mokykloje R.Zamolskis kartu su savo draugu S.Derilovu Ramučių kultūros centre vesdavo diskotekas.
Vieną kartą R.Zamolskio agresija prasiveržė visa jėga. Į šokius atvykusį Romą užpuolė keli vaikinai, reikalaudami grąžinti skolą.
R.Zamolskis su jais išsiaiškino greitai – pakėlęs vieną nuo žemės, išmetė jį per langą, o pats paėmęs lango šukę visą vakarą vaikščiojo su ja po salę ir vos ne kiekvieną sutiktą grasino papjauti.
Vėliau jis išdaužė ir kitus kultūros namų langus.
R.Zamolskį paauglystėje pažinoję žmonės teigė, jog Romas į konfliktus pirmas nesiveldavo, bet jei kas nors peržengdavo jo įsivaizduojamas padorumo ribas, atsakydavo taip, kad jį užkabinęs žmogus tai prisimindavo ilgam.
Klasės draugai iki šiol prisimena muštynes, per kurias R.Zamolskis smarkiai sužeidė jį užkabinusį peštuką.
Nepaisydamas to, kad avi futbolo batelius, Romas iš visų jėgų spyrė priešininkui į veidą. Batelių metaliniai dygliai sudraskė vaikinui veidą, jis apsipylė krauju.
Draugai įsiminė ir dar vieną Zamo iššūkį.
Norėdamas parodyti savo drąsą, R.Zamolskis atsigulė ant ištisinės judraus kelio juostos ir nors pro jį švilpė automobiliai, ramiai išgulėjo kelias minutes.
Autoritetas – brolis
Kai R.Zamolskis mokėsi septintoje klasėje, mirė jo tėvas. Nuo to laiko pagrindiniu paauglio autoritetu tapo su teisėsauga nemalonumų turėjęs jo brolis Arvydas.
R.Zamolskis mėgdavo draugams pasakoti apie brolio nuotykius ir visada pabrėždavo, kad brolis yra geras, o milicininkai – blogi.
Savo brolį jis irgi lygino su matytų kovinių filmų herojais, pasakodavo, kad norėtų būti toks pat stiprus kaip Arvydas.
R.Zamolskis labai išgyveno, kai brolis per muštynes prie baro mirtinai sumušė žmogų ir už tai atsidūrė už grotų, tačiau ir tada jis jo nesmerkė, atvirkščiai, keikė teisėsaugininkus, kurie jam asocijavosi su gyvenimo laisvėje pabaiga.
Atlikęs bausmę A.Zamolskis išėjo į laisvę, tačiau netrukus žuvo per avariją.
Buvo geras aktorius
Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį R.Zamolskis pateko 1989 metais. Iki 1992 metų pabaigos jį pareigūnai buvo įtarę dėl ne vienos vagystės, tačiau už grotų vyrui sėsti neteko.
Buvo įtariama, kad jis serga psichikos liga, todėl kiekvienais metais šiek tiek laiko praleisdavo Naujosios Vilnios, Utenos arba Černiachovsko (Kaliningrado sritis) psichiatrijos ligoninėse, kur jam buvo diagnozuota šizofrenija.
Dėl šios ligos 1996 metais R.Zamolskiui dar kartą pavyko išvengti bausmės.
Vietoj kalinimo įstaigos jis buvo išsiųstas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kur buvo laikomas griežto stebėjimo sąlygomis, o 2000 metais perkeltas į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę, bet iš jos 2001 metų sausio 19-osios vakarą pabėgo pritaikęs durų rankeną.
Kad R.Zamolskis galėjo simuliuoti ligą, vakar prabilo ir buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
Tą patį prieš kelerius metus „Lietuvos rytui“ teigė jo vaikystės draugas S.Derilovas: „Aš su Romu bendravau nuo vaikystės, kartu mokėmės vidurinėje, vėliau profesinėje mokyklose. Iki 18 metų mes vienas be kito nė žingsnio nežengdavome.
Manau, kad Romas galėjo simuliuoti ligą, nes buvo labai valingas, nesunkiai galėdavo apsimesti.“
Aukų sąraše – ir moterys
1993 metų sausio 1 dieną nužudytas kaunietis Darius Bakanauskas buvo pirmoji, bet ne paskutinė R.Zamolskio auka.
Gyvendamas Kaune Zamas globojo prostitučių firmą, kuriai vadovavo jo pusseserė Daiva Ilekytė.
1994 metais buvo nužudyta prostitute šioje firmoje dirbusi Loreta Žiedelytė.
Ji buvo apsvaiginta vaistais ir pasmaugta. Nusikaltėliai planavo užvaldyti jos butą.
1994 metų spalio 16 dieną žudiko auka tapo 69 metų Adelė Startienė.
Šį nusikaltimą R.Zamolskis įvykdė kartu su savo sugyventine dviejų vaikų motina Alma Štupiene, pussesere D.Ilekyte ir jos sugyventiniu Artūru Avalasevičiumi.
A.Štupienė įmotei į gėrimą įpylė migdomųjų vaistų, o kai moteris užmigo, R.Zamolskis su A.Avalasevičiumi ją pasmaugė.
Nusikaltimo motyvas – moters turėtas butas Savanorių prospekte. Jį žudikai planavo parduoti, o gautus pinigus pasidalinti.
Sulaikius žmogžudysčių bendrininkus R.Zamolskis pasidarė itin atsargus.
Jis buvo prasitaręs, kad neketina pasiduoti gyvas, todėl visada nešiojosi ginklą ir aiškino, jog prieš mirtį nužudys kelis policininkus bei įkaitus, kuriuos planavo paimti.
Jo planas nepavyko. 1994 metų gruodžio 2 dieną R.Zamolskis pateko į policijos pasalą. Jis bandė priešintis, bet buvo sulaikytas šešių pareigūnų.
Po pabėgimo – nauji išpuoliai
2001 metų sausio 19-osios vakarą iš Žiegždrių pabėgęs R.Zamolskis apie save priminė po trijų mėnesių – balandžio 17-osios vakarą Vilniuje, prie „Maximos“ bazės, jis, psichikos liga sergantis Virginijus Savickis ir dar vienas nusikaltėlis užpuolė tuomečio Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorius ir pagrobė 70 tūkstančių litų.
Per apiplėšimą buvo sužeistas inkasatorius Arvydas Zemenskas. Nors vyrui buvo šauta į galvą, jis liko gyvas.
Tų pačių metų balandžio 17-osios pavakarę R.Zamolskis, V.Savickis ir Mindaugas Čepulis buvo pastebėti Vilniuje, prie Nacionalinio operos ir baleto teatro.
Policijos pareigūnai Viktoras Urbelionis ir Nikolajus Trubelevičius bandė patikrinti trijulės dokumentus, tačiau vietoj jų sulaukė šūvių.
Pareigūnai buvo sužeisti, o R.Zamolskis su V.Savickiu paspruko automobiliu, įkaitu paėmę verslininką Vidą Česnavičių. Šiam vėliau pavyko pabėgti nuo nusikaltėlių.
Liepos 25-osios rytą R.Zamolskis su V.Savickiu įvykdė dar vieną žiaurų nusikaltimą. Kaune jie įsibrovė į bendrovei „Lita-West“ priklausančią metalo supirktuvę ir nušovė joje dirbusius Sigitą Marozą bei Egidijų Nikitiną.
Rugpjūčio 4 dieną nusikaltėliai vėl siautėjo Kaune.
Jie įsibrovė į vieną butą, bet suveikus signalizacijai buvo priversti sprukti. Bėgdami jie įsiveržė į pirmą pasitaikiusį butą ir nušovė šeimininkų sūnų 21 metų Arną Teišerskį.
R.Zamolskis su V.Savickiu rugsėjo 28-osios pavakarę bandė iš vaikų atimti motorolerį ir peršovė du į pagalbą vaikams atskubėjusius policininkus.
Bendrininkas buvo nušautas
Pastarąjį kartą su R.Zamolskiu Lietuvos pareigūnai akis į akį buvo susidūrę 2001 metų spalio 8-ąją Panevėžyje.
R.Zamolskis su V.Savickiu buvo pastebėti važiuojantys taksi. Kai pareigūnai pabandė juos sulaikyti, įvyko susišaudymas.
Nors ir sužeistas, R.Zamolskis pabėgo, o V.Savickis paėmė įkaitais 13-metį Aleksandrą Špilevojų ir pensininkę Bronislavą Varnytę.
Apie 15 valandų trukusi įkaitų drama baigėsi 26 metų V.Savickio mirtimi.
Sulaukta daugybės pranešimų
Iš Panevėžio pasprukęs R.Zamolskis tą pačią dieną pasiekė Vilnių, po to pėsčiomis patraukė Kauno link.
Nustatyta, kad spalio 8-ąją jis apsistojo Lentvaryje pas vieną teisėsaugai žinomą asmenį ir ten tūnojo kelias paras.
Vėliau jis buvo pastebėtas netoli Ramučių, kur gyveno jo brolis ir motina, bet atvykę „Aro“ pareigūnai ieškomiausio nusikaltėlio pas artimuosius nerado.
Sužeistas ir be pinigų kišenėse R.Zamolskis įsibrovė į verslininkų namus Narėpų kaime ir iš namo pagrobė karabiną su optiniu taikikliu bei keletą daiktų.
Įtariama, kad po šio apiplėšimo R.Zamolskis kurį laiką gyveno Kaune, vėliau persikraustė į Šiaulius, o 2002 metų kovo 28 dieną pasirodė Palangoje – apiplėšė ir peršovė 20-metį bendrovės „Sanitex“ vairuotoją.
Įvykdęs šį nusikaltimą, R.Zamolskis grįžo į Šiaulius ir toliau gyveno nuomojamame bute, iš kurio be pėdsakų dingo 2002 metų balandžio mėnesį.
Paspruko į Kaliningradą
2002 metais Zamas pabėgo į Kaliningradą.
Čia susipažino su vietinės gaujos, kuri apiplėšinėjo inkasatorius, vadeiva Jurijumi Jelpanovu, kilusiu iš Sverdlovsko srities.
Kai nusikaltėliams ant kulnų pradėjo lipti pareigūnai, J.Jelpanovas su R.Zamolskiu pabėgo į Uralą ir toliau tęsė savo nusikalstamą veiklą.
J.Jelpanovas 2011 metais buvo sulaikytas ir po dvejų metų nuteistas keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme.
Sulaikius J.Jelpanovą, R.Zamolskis susipažino su verslininku Michailu Kloka ir įsiliejo į jo suburtą organizuotą nusikalstamą grupuotę.
M.Kloka, kaip ir R.Zamolskis, buvo sulaikytas Jekaterinburgo mieste.
Lietuvos generalinė prokuratūra prašys Rusijos išduoti R.Zamolskį.
Tačiau jei prašymas ir bus patenkintas, prognozuoti, kada garsiausias nusikaltėlis sugrįš į gimtinę, sunku, nes Rusija pati ketina jį teisti už šioje šalyje įvykdytus nusikaltimus.
Bėglys tarsi prasmego į žemę
Stanislovas Poliakas
Buvęs ilgametis Panevėžio policijos vadovas
„Tai, kad R.Zamolskis galų gale pagautas, – tikrai gera naujiena. Prisipažinsiu, maniau, kad šio bėglio jau seniai nebėra gyvo, o jo mirtimi pasirūpino arba savi, arba svetimi.
Vis pagalvodavau apie jį, nes šio bandito nusikaltimų tikrai neįmanoma pamiršti. Pasvarstydavau, kad jeigu per stebuklą jis dar gyvas, tikrai vieną kartą bus sulaikytas, nes niekada nebesustos ir toliau darys nusikaltimus. O tai reiškia, kad kada nors kur nors įklius.
Būtų per švelnu pasakyti, kad jo nemėgo organizuoti nusikaltėliai. R.Zamolskis buvo vienas tų, kurį vaikėsi ir policija, ir nusikaltėliai.
Nemanau, kad jis bus grąžintas į Lietuvą, jei Rusijoje padarė daug nusikaltimų. Tačiau tikiuosi, kad mūsų šalies tyrėjams bus leista jį apklausti.
Tuomet ir paaiškės, kaip Panevėžyje 2001 metais sužeistam ir kraujuojančiam R.Zamolskiui pavyko pasprukti, nors į jo paieškas buvo mestos didžiulės pajėgos.
Mes sekėme kruvinais jo pėdsakais, išieškojome kiekvieną kampelį, kiekvieną šulinėlį.
Po to kasdien sulaukdavome dešimčių gyventojų skambučių. Žmonės aiškino tai Biržuose, tai Rokiškyje matę panašios išvaizdos asmenį. Tikrindavome kiekvieną pranešimą. Atlikome milžinišką darbą, bet atrodė, kad R.Zamolskis tarsi į žemę prasmego. Manau, kad jam padėjo kažkas iš artimų žmonių.“
Pasižymėjo gudrumu ir įžūlumu
Vytautas Grigaravičius
Buvęs policijos generalinis komisaras
„Ne, R.Zamolskis nebuvo psichikos ligonis. Tai buvo jo gynybos taktika.
Buvo laikas, kai buvo madinga pulti į medikų glėbį ir imituojant proto, psichikos ligas pasislėpti nuo gresiančio atpildo, nuo teisėsaugos.
Aš visuomet tikėjausi, kad jeigu yra gyvas, R.Zamolskis bus sulaikytas.
Tokius žmones, ypač Rusijoje, jeigu jis vykdė užsakomąsias žmogžudystes, paprastai pačius pašalina, kad teisėsaugos tyrimas nevyktų sėkmingai.
Tad R.Zamolskiui grėsė toks pat likimas.
R.Zamolskis išsiskyrė gudrumu ir įžūlumu. Vien tai, kad jis sugebėjo būti neaptiktas, o Panevėžyje jam pavyko prasmukti pro policijos užtvarus, rodo jo intelektą ir galimybes.
Policija darė viską, kad sulaikytų pavojingą nusikaltėlį, labai aktyvi buvo ir visuomenė – pareigūnai nuolat gaudavo pranešimų apie pastebėtus įtartinus ir panašius į R.Zamolskį asmenis. Vienas vyras guodėsi buvęs sulaikytas trečią kartą, nes yra panašus į R.Zamolskį.“
Simpatiškas paauglys virto pabaisa
Vytautas Blauzdžiūnas
Ramučių miestelio gyventojas
„Pažinojau Romą, kai jis dar buvo visai mažas. Jis buvo mandagus, vietos gyventojams šunybių nekrėsdavo. Negirdėjau, kad būtų ką nors pavogęs ar apiplėšęs.
Tiesa, vaikinas mokėjo pakovoti už save – jei kas nors iš draugų prie jo lįsdavo, kaipmat gaudavo į kaulus. Būdavo, per kivirčus jis pavaišindavo bendraamžius spyriais į minkštą vietą.
Kartą jo suimti atėjo du policijos pareigūnai. Romas paprašė leisti jam persirengti. Policininkai sutiko. Kol jie laukė virtuvėje, Romas iššoko per langą ir pabėgo.
Man iki šiol sunku patikėti, kad paslaugus ir simpatiškas paauglys galėjo virsti siaubą keliančiu žudiku.
Pamatęs jį klausdavau, kur eina. Atsakydavo, kad padeda vyresniajam broliui Ričardui statyti namą.
Ričardas prieš kelis dešimtmečius statėsi būstą toje pačioje gyvenvietėje.
Negi Romas užaugęs galėjo taip smarkiai pasikeisti? Nepaisydamas visko, kas apie jį rašoma, aš nebūčiau jo išvaręs, jei jis pas mane būtų atėjęs prašyti pagalbos. Ir nebūčiau įskundęs.“
