Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, tuo metu 19 metų amžiaus moteris, savo vardu Vilniuje įgijusi daugiau kaip 530 tūkst. litų vertės butą, nurodė, kad lėšas turtui įgyti pasiskolino. Didžiausią sumos dalį – 345 tūkst. litų – moteris teigė pasiskolinusi iš motinos, kuri neva buvo paėmusi paskolą iš vienos Estijos bendrovės.
Tyrimo metu pareigūnai surinko pakankamai duomenų įrodančių, kad paskolos sutartis dėl 100 tūkst. eurų yra suklastota. Šiuos kaltinimus vėliau patvirtino ir teismas.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui teisme pavyko įrodyti, kad kaltinamoji nuosavybės teise turėjo ir turi didesnės nei 500 minimalią gyvenimo lygių vertės turtą žinodama, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Tai yra vienas iš pirmųjų teismo nuosprendžių po to, kai 2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Plenarinėje sesijoje priėmė nutartį, kuria išaiškino neseniai Lietuvoje įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso taikymo ypatumus. Baudžiamoji atsakomybė dabar numatyta tam asmeniui, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
