Rambyno kalno papėdėje įsikūrusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Bardinų užkarda yra išskirtinė. Prieš septynerius metus čia buvo įrengta pirmoji Lietuvoje sienos stebėjimo sistema, kuri sudavė rimtą smūgį kontrabandininkams.
Nedideliame kabinete Bardinų užkardos pastato šiaurinėje dalyje sėdi dvi jaunos pasienietės. Patalpą apšviečia ne saulė, bet dešimtis monitorių. Didelių ekranų tiek daug, kad sudėti vienas ant kito atrodo lyg langas.
Viename iš monitorių šmėkšteli įžūlios pilkosios varnos sparnas. Pasienietė palenkia kameros valdymo rankenėlę ir atsisuka vaizdą į paukštį. Varna išgirdo judantį objektyvą, todėl pasimuistė ir atsuko dešiniąją akį lyg norėdama atidžiau pažiūrėti į kamerą.
Laukinis paukštis tupi ant vieno iš pasieniečių bokšto ir maivosi prieš vaizdo kamerą, kuri dieną ir naktį gali stebėti Nemuno vagą, žyminčią sieną su Rusija. Skaitmeninė akis tokia žvitri, kad Lietuvos pasieniečiai pamato net žmogystas, judančias kitoje Nemuno pusėje.
Bardinų užkardoje dirbančios pasienietės nuolat stebi vaizdus, kuriuos perduoda dešimt tokių bokštų.
Vaizdo stebėjimo kameros yra susietos su detektoriais, kurie susmaigstyti į žemę palei visą Nemuno pakrantę. Net jei koks gyvis sugebėtų nepastebėtas perplaukti srauniąją upę, tai galiausiai vis tiek pakliūtų į pasieniečių globą – detektoriai užfiksuotų judesius, ant bokštų sumontuotos vaizdo kameros automatiškai atsisuktų į tą vietą, o pasieniečiai gautų pranešimą su pažeidėjo koordinatėmis.
„Kirsti sieną nepastebėtam beveik neįmanoma“, – sako Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Laimonas Pocius.
Dabar tokia sistema veikia visame Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Bokštai su vaizdo kameromis ir judesio detektoriai jau įrengiami prie Baltarusijos sienos. Todėl organizuotos nusikalstamos grupuotės priverstos ieškoti naujų būdų gabenti nelegalias prekes ir investuoti į technologijas.
Pagėgiai pasikeitė
Apie nuožmią pasieniečių kovą su kontrabandininkais Pagėgiuose primena tik kryželiai, kurie nusėjo visą Nemuno pakrantę. Jų yra visur: pelkėse, šalikelėse prie užmirštų šunkelių, miškuose, žmonių nelankomose palaukėse. Kryželiai primena tas vietas, kuriose žuvo arba buvo nukauti kontrabandininkai.
Tokia pasienio pareigūnų kova už Lietuvos ekonomiką vyko prieš devynerius metus.
„Tuo metu Pagėgiai visai kitaip atrodė. Visi kalbėjo tik apie kontrabandą, nes tai buvo labai svarbus reiškinys. Vieni gabeno, kiti – pirko, treti – užsidirbdavo iš kontrabandininkų.
Vaikai nelankydavo pamokų, nes naktimis nešdavo dėžes arba stebėdavo kelius. Restoranuose nebūdavo kur atsisėsti, nes vakarais švęsdavo šitie žmonės. Gatvėmis važinėdavo labai prabangūs automobiliai, nežinia, iš kokių pinigų pirkti“, – kalbėjo Pagėgių rinktinės pareigūnas L.Pocius.
Tačiau dabar padėtis visiškai kitokia. Maždaug 2007–2008 metais pareigūnams pavyko pasiekti persilaužimą ir sutramdyti nusikaltėlius.
Išsklaidė gaujas
Viena sėkmės priežasčių – Pagėgių rinktinėje buvo padidintas kriminalinės žvalgybos pareigūnų etatų skaičius, todėl viena po kitos buvo išsklaidytos beveik visos tame krašte veikusios organizuotos nusikalstamos grupės.
Už grotų sėsdavo ir dėžių nešikai, ir organizatoriai.
Pavyzdžiui, per 2008–2011 metus teismui buvo perduoti 433 asmenys, siejami su kontrabandos verslu. Per tą patį laikotarpį teismui buvo perduota 61 byla dėl nelegalių prekių apyvartos.
Tuo pat metu pasieniečiai daug dėmesio skyrė darbui su visuomene. Intensyviai bendravo su jaunuoliais ir vyresniais gyventojais, bandė išaiškinti, kad dalyvavimas kontrabandoje yra nusikaltimas, didelė rizika, o nelegalių cigarečių pirkimas kerta per kiekvieno piliečio kišenę.
Tačiau svarbiausia Pagėgių rinktinės sėkmės priežastis – moderni sienos stebėjimo sistema, kuri dabar apima visą Rusijos ir Lietuvos pasienį.
Karas Pagėgiuose baigtas
Pirmoji tokia sistema 2007 metais buvo įrengta Bardinų užkardoje. Sėkmė buvo akivaizdi – kontrabandos gabenimo atvejų per pirmuosius metus sumažėjo nuo 87 iki 15.
Kai 2010 metais tokia sistema buvo įdiegta Viešvilės užkardoje, kontrabandos srautas sumažėjo nuo 36 bandymo gabenti krovinius iki vieno.
Pasieniečiai laimėjo mūšius visame Rusijos pasienyje.
2005 metais, kai Pagėgiuose skraidė kulkos ir automobiliai „Subaru“, pareigūnai sulaikė apie 2 mln. 500 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių. 2012 metais, kai sieną su Rusija užtvėrė modernios technologijos, buvo sulaikyta 19 kartų mažiau – vos 132 tūkst. pakelių.
Kiekvienais metais Pagėgių rinktinės kriminalistai pradeda vis mažiau ikiteisminių tyrimų, vis mažiau asmenų perduodama teismui, gerokai sumažėjo sienos pažeidimų ir sulaikomų pažeidėjų.
„Dabar jau galime tvirtinti, kad kontrabandos čia beveik nebėra“, – sako Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas L.Pocius.
Pagėgių nusikaltėliai buvo sutramdyti, vaikai sugrįžo į mokyklas, praturtėję bedarbiai sėdo už grotų, o likusieji stebimi kriminalinės žvalgybos pareigūnų.
Dabar mūšiai už mūsų šalies ekonomiką vyksta Pietryčių Lietuvoje.
Nekenčia pasieniečių
Jeigu pravažiuotumėte per Eišiškių miestelį (Šalčininkų r.), tai pamatytumėte keistą reiškinį. Tuščiose gatvėse stovi garbaus amžiaus vyrai arba vaikai – jie nieko neveikia, tik žiūri į pravažiuojančius automobilius. Jeigu gatvėmis pasisukinėtumėte dešimt minučių, galbūt pajustumėte, kad jus seka kitas automobilis.
Panašiai elgiamasi ir kituose Šalčininkų rajono kaimuose. Pastebėję atvykėlį, vietos gyventojai stengiasi nustatyti, ar jis yra pasienio pareigūnas, tykantis kontrabandininkų. Jeigu taip, įspėja apie tai nusikaltėlius.
Šiuose kraštuose pasieniečiai vadinami blogaisiais žmonėmis. Tie pareigūnai kovoja su kontrabanda, o ši yra svarbus vietinių pragyvenimo šaltinis.
„Net tyrimai rodo, kad čia žmonės beveik nerūko legalių cigarečių, dauguma perka kontrabandines. Mūsų darbo sąlygos čia yra ypatingos“, – sako patyręs kriminalistas, Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vadas Bronislavas Počobutas.
Pasienio su Baltarusija gyventojų socialinė padėtis yra prasta, didelis nedarbo lygis, todėl kontrabandininkai pakenčiami ir net gerbiami, o pareigūnai – nekenčiami. Miesteliuose ir kaimuose cigarečių „taškų“ tiek daug, kad parduotuvėje įsigijęs legalų pakelį būsite palydėtas pašaipia šypsena.
Rodos, kad šioje teritorijoje nusikaltėliams talkina net pati gamta – miškingos lygumos suteikia galimybę nepastebėtam privažiuoti prie sienos, o į Baltarusijos teritoriją įsirėžusi Dieveniškių kilpa yra puiki vieta nelegalių prekių slėptuvėms.
Todėl kova su kontrabandininkais Baltarusijos pasienyje primena tą, kuri prieš devynerius metus vyko Pagėgiuose.
Mūšiai – prie Baltarusijos sienos
Nusikaltėlių takai driekiasi Pietryčių Lietuvos miškais, pelkėmis ir pievomis. Prie sienos su Baltarusija skraido išprotėję kontrabandininkų vairuotojai, narai plukdo plaustus su cigarečių dėžėmis, automobiliuose įrengiamos slėptuvės, o brūzgynuose – nelegalių prekių sandėliai.
Čia, kaip ir kažkada Pagėgiuose, nusikaltėlių slapukai seka pasieniečių automobilius, praneša apie pareigūnų judėjimą ir pamainų pasikeitimą. Įžūlesni nusikaltėliai bando papirkti pasieniečius arba net prie tarnybinių automobilių prikabinti GPS siųstuvus, kad žinotų apie pareigūnų maršrutus.
„Jie nuolat ieško būdų, kaip gabenti kontrabandą, užsidirbti lengvų pinigų ir išvengti atsakomybės. Jeigu mes imamės kokios nors priemonės, uždarome kokį nors ruožą, tai jie labai greitai sureaguoja ir prisitaiko. Taip bus tol, kol apsimokės vežti kontrabandą“, – sako Vilniaus rinktinės vado pavaduotojas Edvardas Černiauskas.
Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios didžiausi kontrabandos srautai keliauja per sieną su Baltarusija – labiau apsimoka.
Populiariausios baltarusiškos cigaretės yra perpus pigesnės nei rusiškos. Kaliningrado srityje pakelis cigarečių kainuoja apie 3 litus, o Baltarusijoje – apie pusantro lito. Šešėlinėje rinkoje vienas pakelis parduodamas maždaug už penkis litus.
Kita priežastis – visa panemunė stebima modernia sienos stebėjimo sistema, todėl gabenti krovinius labai sudėtinga ir brangu, o Pietryčių Lietuvoje tokia apsauga dar tik rengiama.
Per 2008–2012 metus į sienos su Rusija apsaugą buvo investuota 25 mln. litų, o su Baltarusija – 9 mln. litų.
Prieš dvejus metus prie sienos su Rusija buvo sulaikyta apie 12 proc. visų į Lietuvą bandomų įvežti kontrabandinių cigarečių. O Baltarusijos pasienyje – net 81 proc. Pernai iš Kaliningrado srities buvo bandoma įvežti apie 19 proc. nelegalių cigarečių, o per sieną su Baltarusija – apie 73 proc.
Kontrabandininkai – organizuoti
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad prie sienos su Baltarusija beveik neliko pavienių gyventojų, kurie per sieną neštų kelias dėžes cigarečių – šešėlinę rinką dabar kontroliuoja organizuoti nusikaltėliai.
Standartinę kontrabandininkų grupę sudaro nuo 5 iki 15 žmonių. Dažniausiai tai vietiniai gyventojai, tačiau pastebima tendencija, kad prie sienos su Baltarusija veržiasi ir tie kontrabandininkai, kurie anksčiau gabeno cigaretes iš Kaliningrado.
Tokios gaujos yra palyginti nedidelės, užsiima tik nelegalių prekių gabenimu, todėl negali būti lyginamos su tokiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis kaip Vilniaus brigada ar Kauno Daktarai.
Kontrabandininkų grupei vadovauja organizatorius, kurio užduotis – sugalvoti nusikaltimo planą, pasamdyti žmones, užmegzti ryšius su nusikaltėliais Baltarusijoje, surasti rinką, kurioje būtų galima parduoti cigaretes.
Didesnėse kontrabandininkų grupėse veikia ir vadinamieji vykdytojai. Tai patyrę kontrabandininkai, atsakingi už nusikaltimo plano įgyvendinimą. Tai jie parenka kontrabandos gabenimo vietas, taktiką, paskirsto užduotis kitiems grupės nariams, perka techniką.
Nusikaltėlių hierarchijos dugne – juodadarbiai, kurie labiausiai rizikuoja, tačiau gauna mažiausią pelno dalį. Tai – vairuotojai arba nešikai, kurie nelegaliai kerta sieną ir sprunka nuo pareigūnų. Taip pat vadinamieji slapukai, kurie stebi pasienio postus, praneša apie pareigūnų judėjimą, padėtį keliuose, kuriais važiuos krovinys.
Už vieną pergabentą krovinį tokie žmonės gauna apie 100 litų, o pelnas nuo standartinio krovinio (apie 10 cigarečių dėžių) yra apie 8 tūkst. litų.
„Visi jie yra bedarbiai, neturi jokio turto, todėl baudomis jų nepagąsdinsi. Jie ir imasi tokių dalykų“, – sako Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Vidmantas Alijošaitis.
Kontroliuoja Vilniaus grupuotės
Pasieniečių kriminalistai teigia, kad Lietuvoje veikia apie 50 nedidelių kontrabandininkų grupių. Nors jos yra savarankiškos, tačiau labai dažnai patenka į pavojingų ir įtakingų organizuotų nusikalstamų grupuočių tinklą.
„Smulkiosios kontrabandininkų grupės turi mokėti duoklę didžiųjų miestų grupuotėms už apsaugą. Tie, kurie nemoka arba neturi vadinamojo „stogo“, gali turėti visokių problemų“, – sako patyręs kriminalistas, Vilniaus rinktinės vado pavaduotojas E.Černiauskas.
Didelių organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai atiminėja krovinius iš smulkių kontrabandininkų, kurie nemoka duoklės arba nėra globojami šešėlinio pasaulio autoritetų.
Pavyzdžiui, pasieniečiai ne kartą užfiksavo atvejų, kai įtakingi Vilniaus nusikaltėliai su baltarusiais susitaria, kad šie į cigarečių dėžes įdėtų GPS siųstuvą – taip vilniečiai matydavo, kur juda krovinys, o suradę jį atimdavo.
Sostinės policijos pareigūnai, kurie kovoja su organizuotu nusikalstamumu, pastaruoju metu pastebi tendenciją, kad didieji nusikalstami susivienijimai pradėjo smarkiai investuoti į kontrabandos verslą, nes už cigarečių gabenimą taikoma mažesnė atsakomybė nei už narkotikų.
Nusikaltėlių investicijos – naujas pasienio pareigūnų rūpestis. Kontrabandininkai bando pažaboti tokias technologijas, kurių nepastebi net moderni sienos stebėjimo sistema.
Padėjo kariškiai
Kai pasienio kriminalistai atliko kratą Šilutės rajono gyventojo 31 metų Andriaus Pakščio bute, rado bepiločių lėktuvų modelių ir kompiuterių įrangos, skirtos nuotoliniu būdu valdomų modelių gamybai.
Šio aviakonstruktoriaus pėdomis kriminalistai sekė beveik metus.
2013 metų gegužę Pagėgių savivaldybės Plaušvarių kaimo ribose pareigūnai rado sudužusį apie dviejų metrų ilgio bepilotį lėktuvą, prie kurio buvo prikabinta 16 blokų rusiškų cigarečių.
Tai – pirmasis pasieniečiams žinomas atvejis, kai kontrabandą buvo bandoma gabenti oru. Buvo pradėtas tyrimas.
Pasieniečiams padėjo net Karinės oro pajėgos. Kariškių radarai nustatė, kad bepiločiai orlaiviai Lietuvos ir Rusijos sieną kirto mažiausiai keturis kartus.
„Toks lėktuvas gali skristi pustrečio kilometro aukštyje, todėl mūsų turima technika negali jo aptikti“, – pasakojo Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas L.Pocius.
Aviakonstruktorius buvo sulaikytas šių metų gegužę, kai iš Rusijos pusės bandė permesti 6 dėžes kontrabandinių cigarečių. Jį sulaikė rusų pasieniečiai, kuriems informaciją perdavė Lietuvos kriminalistai.
Rusijos pareigūnus nustebino savadarbis lėktuvas – jis turėjo benzininį variklį ir 6 metrų ilgio sparnus. Galėjo panešti net 10 kilogramų krovinį ir tiksliai numesti sutartoje vietoje. Todėl bepilotis lėktuvas buvo perduotas Kaliningrado universitetui, kur jį tyrinėjo vietiniai inžinieriai.
Technologijos tobulėja
Kriminalistai jau išsiaiškino, kaip vyksta kontrabandos gabenimas oru. Tam užtenka apie 2 tūkst. litų kainuojančio lėktuvo modelio ir dviejų žmonių, galinčių jį valdyti.
Paaiškėjo, kad šilutiškis A.Pakštys legaliai kirsdavo Lietuvos ir Rusijos sieną. Kaliningrado srityje jis susitikdavo su rusu, kuris parduodavo pigias cigaretes.
Susikrovęs dėžes į automobilį, lietuvis važiuodavo prie Nemuno pakrantės Rusijos pusėje ir laukdavo atskrendančio bepiločio lėktuvo.
Tuo metu Lietuvos pusėje modelį į dangų pakeldavo bendrininkas – 23 metų vaikinas, kuris taip pat buvo sulaikytas.
Lėktuvas kirsdavo sieną maždaug 2,5 kilometro aukštyje. Kai modelis pakibdavo virš Rusijos pakrantės, valdymą perimdavo ten laukęs A.Pakštys.
Nutupdęs lėktuvą jis prikabindavo krovinį. Cigarečių blokai buvo supakuoti taip, kad metami iš labai didelio aukščio nesuirtų.
A.Pakštys vėl pakeldavo lėktuvą į dangų. Lietuvos pusėje valdymą perimdavo bendrininkas, kuris modelį nuskraidindavo apie 10 kilometrų į mūsų šalies gilumą, atkabindavo krovinį ir apsukdavo lėktuvą atgal į Rusiją.
Tą kartą, kai kontrabandininkus sulaikė rusų pasieniečiai, jiems pavyko per sieną permesti 1,5 tūkst. pakelių cigarečių.
Per apklausą aviakonstruktorius A.Pakštys prisipažino, kad tokius reisus darė tris kartus. Tačiau tikino nežinantis, kam priklauso 2013 metų gegužę sudužęs lėktuvas. Kitaip tariant, kontrabandą oru gabeno ne vienas auksarankis.
Konstruktoriai - nusikaltėlių įrankis?
Bandymų kirsti sieną pasitelkus šiuolaikines technologijas buvo ir anksčiau. 2008 metais pasieniečiai sulaikė nuotoliniu būdu valdomą motorinę valtį, taip pat plaustą, kuris turėjo GPS siųstuvą.
Portalo lrytas.lt šaltinis, susijęs su kriminaline žvalgyba, sakė, kad tokie aviakonstruktoriai kaip A.Pakštys gali būti organizuotų nusikalstamų grupuočių įrankiais. Nusikaltėliai investuoja į naujas technologijas ir ieško būdų kontrabandai gabenti, todėl bando tokius auksarankius įkalbėti, kad jiems talkintų.
Pavyzdžiui, A.Pakščio sukonstruotas bepilotis lėktuvas kainuoja apie 2 tūkst. litų, o krovinys, kurį bandė permesti, vertas dešimt kartų daugiau. Tokios investicijos atsiperka jau po pirmojo sėkmingo kontrabandos gabenimo, o riziką prisiima ne organizuoti nusikaltėliai, bet pats aviakonstruktorius.
Kol kas bandymai kirsti sieną oru buvo pastebėti tik prie sienos su Rusija. Tačiau per artimiausius metus Lietuvos ir Baltarusijos pasienį taip pat stebės moderni sistema, ir nusikaltėliai vėl ieškos naujų būdų jai įveikti.
Ar gali būti, kad bepiločiai lėktuvai taps naujaisiais kontrabandos gabenimo simboliais, kokiais kažkada buvo automobiliai „Subaru“?
„Kol kas dar labai anksti kalbėti apie naują tendenciją. Mes žinome keturis tokius atvejus, bet jų gali būti ir daugiau. Reikia pripažinti, kad mes stebime situaciją, sekame įvykius ir renkame informaciją.
Kai radome pirmąjį bepilotį lėktuvą, jis galėjo pakelti apie 7 kilogramus. Paskutinis atvejis rodo, kad dabar jau gali panešti apie 10 kilogramų. Akivaizdu, kad modeliai tobulėja, ir kontrabandininkai bando ieškoti naujų būdų. Mes esame pasiruošę su tuo kovoti“, – patikino Pagėgių rinktinės pareigūnas L.Pocius.
