Generalinė prokuratūra pirmadienį ryte informavo, kad Vilniaus apygardos teismui pirmadienį perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjus prieš Lietuvos Respubliką pateikti mūsų šalies piliečiui R.L.
Daugiau bylos detalių prokuratūra paskelbė pirmadienį po pietų surengtoje spaudos konferencijoje. Joje pranešta, kad per Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdytą ilgalaikę žvalgybos operaciją sulaikyti du Lietuvos piliečiai. Vieno iš jų atžvilgiu byla jau perduota teismui.
Antrojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vis dar tęsiamas, tačiau netrukus taip pat bus baigtas.
Slapta fotografavo dokumentus
„Kaltinimai šnipinėjimu pareikšti Lietuvos piliečiui, kuris yra kaltinamas šnipinėjęs prieš Lietuvos Respubliką, vykdydamas Baltarusijos specialiųjų tarnybų užduotis“, - spaudos konferencijoje sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Įtariamasis yra suimtas, jo tapatybė neatskleidžiama. Pasak prokuratūros atstovo, jis yra vidutinio amžiaus vyras, dirbantis valstybinėje įmonėje, skrydžių valdymo srityje.
Komentuodamas ikiteisminio tyrimo eigą Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis papasakojo, kad teismui perduotoje baudžiamojoje byloje be kitų duomenų, kuriais įrodinėjama kaltinamojo nusikalstama veika, yra ir duomenys, leidžiantys įtarti, kad R. L., tuo metu dirbęs valstybės įmonėje „Oro navigacija“, savo kabinete slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus.
Kaip įtariama, vėliau ši vaizdo medžiaga buvo perduota minėtai užsienio valstybės institucijai. Vyras baltarusiams perdavinėdavo informaciją apie Lietuvos civilinę ir karinę aviaciją, lėktuvų skrydžius ir panašiai.
„Ta informacija nebūtinai turi būti įslaptinta, bet ją surinkus po kruopelytę, ji gali būti labai svarbi užsienio žvalgybai“, - Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina.
Šių asmenų veikla buvo susidomėta daugmaž prieš trejus metus, tačiau jie sulaikyti ir ikiteisminis tyrimas pradėtas tik prieš šiek tiek daugiau kaip devynis mėnesius.
Sėkmė - po kruopštaus institucijų darbo
Antras įtariamasis irgi užsiėmė panašia veikla, tačiau, kaip teigė D.Raulušaitis, ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti specialiai, taktikos sumetimais.
„Šis tyrimas pareikalavo itin glaudaus mūsų institucijų darbo, itin kruopštaus darbo koordinavimo ir pasitikėjimo vieni kitais“, - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Vilniaus apygardos teismui perduotą baudžiamąją bylą sudaro 7 tomai, joje surinkta daugiau kaip 1300 įvairių dokumentų, taip pat 26 laikmenos su audio ir video medžiaga, įrodančia įtariamojo kaltę. G.Grina taip pat pabrėžė, kad tam tikrų, kartais net ir neįslaptintų, duomenų visuma apie Lietuvos karinius dalinius ir strateginius objektus, nuolat juos atnaujinant ir sisteminant, tampa itin reikšminga ir jautria informacija, kuri gali būti bet kada panaudota siekiant pakenkti valstybės nacionaliniam saugumui ir stabilumui.
Todėl demaskavus šią šnipinėjimo veiklą vykdžiusius asmenis buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Generaline prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuru bei imtasi visų galimų, tačiau neviešinamų, priemonių, kad šios nusikalstamos veikos metu surinkti duomenys netektų grėsmę keliančio aktualumo.
Už šnipinėjimą Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų.
Kas šnipinėja Lietuvoje?
Rugsėjį Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė, kad pastaruoju metu fiksuoja suintensyvėjusią žvalgybinę veiklą, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.
VSD vadovo G. Grinos teigimu, šnipinėjimo grėsmė atsirado ne staiga, o tiesiog tik šiuo metu tapo aktuali.
„Čia grėsmė neatsirado staiga, ji visą laiką buvo, tiesiog tai nebuvo labai aktualizuota, nes žvalgyba, kontržvalgyba – paprastai į viešumą nekeliami dalykai. (...) Mūsų objektai yra ne asmenys, ne nusikaltėliai. Mūsų objektai yra valstybės“, – prieš keletą savaičių žiniasklaidai sakė G.Grina.
VSD teigimu, 2004–2014 metais dėl atskleisto šnipinėjimo iš Lietuvos buvo išsiųsti 11 užsienio valstybių žvalgybos pareigūnų.
Kaip nurodė departamentas, Lietuvoje šnipinėja užsienio valstybių žvalgybos tarnybos, vykdančios valstybių vadovų ir jų įgaliotų pareigūnų užduotis. Žvalgybos tarnyboms nurodoma išgauti įslaptintą bei kitą svarbi informaciją apie konkrečias Lietuvos politikos ir ekonomikos sritis, šalies dalyvavimą tarptautiniuose procesuose.
Be informacijos rinkimo, užsienio žvalgybos tarnybos taip pat siekia paveikti Lietuvos valstybinių institucijų sprendimus bei daryti įtaką viešajai nuomonei.
Aktyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos tarnybos. Prieš Lietuvos interesus taip pat veikia Baltarusijos ir kelių kitų valstybių žvalgybos tarnybos. Rusija siekia rinkti informaciją apie Lietuvą ir jos subjektus, kurią vėliau galėtų panaudoti priimdama politinius ir ekonominius sprendimus.
Baltarusija ir kitos valstybės labiau domisi informacija, tiesiogiai susijusia su jomis: šių šalių politinės opozicijos veikla, ryšiais Lietuvoje ir panašiai.
Skandalas Estijoje
Didelis šnipinėjimo skandalas buvo kilęs 2008 m. Estijoje. Paaiškėjo, kad buvęs Estijos gynybos ministerijos padalinio, atsakingo už įslaptinto informacijos apsaugą, vadovas Hermanas Simmas 13 metų slaptai bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Jis perdavė Rusijos žvalgybai daugybę slaptų dokumentų apie NATO saugumo politiką, šifruotas ryšių sistemas, su Rusija susijusią žvalgybos informaciją.
H.Simmas taip pat nurodydavo Rusijos žvalgybos tarnyboms savo kolegas, kurie buvo pažeidžiami. Be to, svarbus pareigūnas jautė nuoskaudas valstybei dėl to, kad buvo atleistas iš Estijos policijos vadovo pareigų.
Taip pat jis bijojo būti šantažuojamas, nes praeityje bendradarbiavo su SSRS KGB. Rusijos žvalgybos tarnybos puikiai žinojo H.Simmo biografijos detales, charakterio savybes bei silpnybes ir tuo pasinaudojo.
