Prokuroras atsikvėpė: jo brolis ištrauktas už ausų

Ar galima vadovauti organizuotai aferistų grupuotei, pasisavinti milijonus litų, o įkliuvus būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės? Galima, jeigu esi aukšto Generalinės prokuratūros pareigūno brolis, o bylą tyrė jo kolega.

Daugiau nuotraukų (1)

Arvydas Lekavičius („Lietuvos rytas“)

Nov 21, 2014, 6:01 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 11:37 PM

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Irmantas Mikelionis gali susidaužti taurėmis šampano su savo broliu verslininku Rimvydu.

Šešerius metus vilkinę 3 milijonų litų grobstymu įtariamo R.Mikelionio baudžiamąją bylą prokurorai galiausiai ją tyliai pabaigė.

Didžiulę žalą valstybei padariusios R.Mikelionio vadovaujamos organizuotos grupuotės veikla buvo išskaidyta į atskirus smulkius epizodus, jos dalyviai teismo įsakymais nubausti simbolinėmis baudomis, o prokuroro brolis visai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Sprendimą nutraukti 3 milijonus litų pasisavinusio ir 300 tūkstančių litų mokesčių valstybei nesumokėjusio R.Mikelionio bylą priėmė Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Gylys.

Iš pradžių – kuklios sumos

Į pareigūnų akiratį vilnietis R.Mikelionis pateko dar 2008 metais, kai buvo sulaikytas žinomas sostinės aferistas Tomas Demenius. Šis veikėjas buvo įkūręs keletą fiktyvių bendrovių ir sėkmingai veikiančioms įmonėms siūlė už neva atliktas paslaugas išgryninti pinigus ir sumažinti mokesčius valstybei.

Vienas pagrindinių šio aferisto bendrininkų buvo R.Mikelionis.

Pirmuosius nelegalius sandorius vyrai atliko dar 2004 metais, kai R.Mikelionis vadovavo bendrovei „Ogmios“ centrui.

Tačiau tuomet sukčiavimo mastas buvo palyginti kuklus – „Ogmios“ centras su T.Demeniumi siejamoms bendrovėms „Kurditis“ ir „Agat“ už nebūtas paslaugas pervesdavo nedideles sumas – apie 10–20 tūkstančių litų.

Po to šie pinigai bankomatuose būdavo išgryninami, o aferistai juos pasidalydavo.

Steigė bendroves ir užsienyje

Visai kitokį mastą afera įgavo, kai R.Mikelionis pradėjo vadovauti bendrovei „Muresta“.

Įtariama, kad sukčiai iš anksto kruopščiai ruošėsi, kaip pasisavinti pinigus.

Nusikalstamai veiklai buvo pasirinktas vadinamasis karuselinio sukčiavimo modelis – kai pinigai už nebūtas paslaugas keliauja per kelias valstybes.

Buvo įkurta ne tik fiktyvių įmonių, kurioms už fiktyvias paslaugas R.Mikelionis turėjo pervesti pinigus, bet ir dar kelios jokios veiklos nevykdančios bendrovės. Jos turėjo padėti nuslėpti daromą nusikaltimą. Viena jų specialiai įsteigta Latvijoje.

Parašas – už 100 litų

Pirmuosius didesnius pinigus įmonės „Muresta“ vadovas R.Mikelionis už fiktyvius darbus turėjo pervesti T.Demeniaus kontroliuojamai bendrovei „Stogų dengimas“.

T.Demenius, norėdamas sumėtyti pėdas, šios bendrovės direktoriumi paskyrė nuolatinio darbo neturintį Ruslaną Mostovojų, kuris sutiko už 100 litų pasirašyti bet kokius dokumentus.

T.Demenius nusivežė R.Mostovojų į „Sodros“ būstinę ir ten sutvarkė visus įdarbinimo reikalus.

Pirma R.Mostovojus buvo nupraustas ir aprengtas kostiumu.

Pinigai apsuko ratą

2005 metų spalį „Murestos“ vadovas R.Mikelionis ir fiktyvus „Stogų dengimo“ vadovas R.Mostovojus pasirašė pirmąją statybos rangos sutartį.

Pagal ją, nenurodytame statybos objekte „Stogų dengimas“ turėjo atlikti 65 tūkstančių litų vertės darbų.

Nors sutartyje yra abiejų direktorių parašai, vienas kito jie net nematė – manoma, kad visus dokumentus surinko T.Demenius – R.Mikelioniui liko tik pasirašyti.

Po kelių savaičių R.Mikelionis pasirašė nebūtų darbų perdavimo ir priėmimo aktą – patvirtino, kad „Stogų dengimas“ viską atliko tinkamai.

2005 metų lapkričio 9-ąją sutartyje numatyti pinigai buvo pervesti į „Stogų dengimo“ sąskaitą.

Tą pačią dieną fiktyvus šios bendrovės direktorius R.Mostovojus, vykdydamas T.Demeniaus nurodymą, gautus pinigus konvertavo į eurus į pervedė į Latvijos bendrovės „Buvpartneri“ sąskaitą.

Ši jokios veiklos nevykdanti Latvijos įmonė taip pat buvo įkurta T.Demeniaus iniciatyva vien tik todėl, kad būtų sumėtytos pėdos.

Iš Latvijos pinigai grįžo į Vilnių – į specialiai pinigams plauti skirtą bendrovę „Putinas“. Tuomet pinigai buvo išgryninti bankomatuose.

Manoma, kad apie 10 procentų pervestos sumos pasiėmė T.Demenius su savo pagalbininkais, o likusieji – perduoti į rankas R.Mikelioniui.

Įtraukė daugiau bendrovių

Vėliau analogiškos operacijos pakartotos dar apie 50 kartų, o iš viso iš „Murestos“ buvo pervesta apie 3 milijonus litų.

Didžiulės sumos buvo pervedamos ne tik į bendrovę „Stogų dengimas“.

Daug sandorių buvo atlikta ir su T.Demeniaus kontroliuojamomis bendrovėmis „Bilanta“ bei „Viroda“.

T.Demenius pastarosios įmonės fiktyvią direktorę I.Kurmę surado Rygoje.

Tyrėjų apklausta I.Kurmė patvirtino, kad vykdžiusi tik T.Demeniaus nurodymus ir net nežiūrėdama pasirašinėjo tai, ką šis veikėjas jai pakišdavo.

R.Mikelionis tuo metu taip pat pasidarė atsargesnis. Jis stengdavosi pats kuo mažiau pasirašyti fiktyvių dokumentų – dažnai tai darydavo kiti „Murestos“ darbuotojai – K.Krasnickas ir R.Umbrasas.

Tačiau tyrėjų apklausti jie pareiškė nieko nežinoję apie fiktyvius sandėrius ir automatiškai pasirašydavo tai, ką pateikdavo jų vadovas R.Mikelionis.

Į šaukimus nereagavo

Šį nelegalų grupuotės verslą sustabdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai.

Sekdami vieną pridėtinės vertės mokesčių (PVM) grobstytoją, jie išsiaiškino, kad jis susijęs ir su T.Demeniumi.

Tačiau iš pradžių dar buvo nežinomas šio veikėjo veiklos mastas ir jo bendrininkavimas su tuomet Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju dirbusio I.Mikelionio broliu.

Pareigūnai išsiuntė T.Demeniui šaukimus atvykti į apklausą FNTT, tačiau aferistas į juos nekreipė jokio dėmesio.

Matydami, kad vyriškis vengia bendradarbiauti su pareigūnais, FNTT tyrėjai jį sulaikė.

T.Demenius buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Tuomet ir paaiškėjo, kad vienas jo daromų nusikaltimų bendrininkų – R.Mikelionis.

Tačiau tada manyta, kad prokuroro brolis – tik epizodinis veikėjas T.Demeniaus ir kitų 36 PVM grobstytojų veikloje.

Tyrėjas rinko faktus

Paaiškėjus, kad vienas įtariamųjų – aukšto prokuroro brolis, ikiteisminiu tyrimu susidomėjo Generalinė prokuratūra.

Jos prokurorai buvo kelis kartus paėmę bylą patikrinti.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga nuolat keliavo iš vienos prokuratūros į kitą.

O grupuotę demaskavęs FNTT Vilniaus apygardos skyriaus tyrėjas Edgaras Leškevičius kantriai rinko įtariamųjų kaltės įrodymus.

Kai buvo atlikta dokumentų revizija ir kiti tardymo ir operatyviniai veiksmai, paaiškėjo, kad R.Mikelionio vaidmuo grobstant pinigus – ne antraeilis, kaip manyta iki tol, o vienas pagrindinių grupuotėje.

Byla karjeros nesužlugdė

Tuo metu, kai ėmė aiškėti šie faktai, įtariamojo R.Mikelionio brolis Irmantas padarė stulbinamą karjerą.

Nors šis pareigūnas beviltiškai pralaimėjo atrankos konkursą užimti vieną pagrindinių Generalinėje prokuratūroje – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo vietą, būtent jį generalinis prokuroras Darius Valys paskyrė į šį postą.

Prieš konkursą I.Mikelionis savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje buvo nurodęs, kad iš brolio bendrovės „Murestos prekyba“ už dideles sumas savo statomam namui pirko įvairių statybos medžiagų.

Tačiau kad broliui iškelta baudžiamoji byla ir dėl to gali kilti interesų konfliktas, prokuroras nenurodė.

Ketino pareikšti įtarimus

I.Mikelionio paskyrimas į vieną pagrindinių Generalinės prokuratūros postų, tyrėjo E.Leškevičiaus neišgąsdino.

Jis nutarė iškviesti R.Mikelionį į apklausą ir pareikšti naujų – daug sunkesnių įtarimų.

Pagal juos verslininkui jau grėstų įkalinimas iki 10 metų.

Bet R.Mikelionis įvairiais būdais išsisukinėjo nuo apklausos.

Verslininkas vilkino laiką ir savo tikslą pasiekė – Generalinės prokuratūros vadovai iš FNTT tyrėjo ir tyrimą kuruojančios Vilniaus apylinkės prokuratūros bylą perėmė į savo rankas.

Saldainio ir botago principas

Iš pradžių tyrėjas bandė dėl to priekaištauti, tačiau greitai buvo pastatytas į vietą.

Maža to, E.Leškevičiui leista suprasti, kad jei bandys ieškoti teisybės, jam pačiam bus iškelta baudžiamoji byla.

Pretekstu tam tapo E.Leškevičiaus netyčia padaryta techninė klaida.

Paaiškėjo, kad tyrėjas buvo parašęs teikimą klausytis vieno Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro telefono pokalbių.

Šį klausymą vėliau palaimino bylą kuruojantis prokuroras bei teisėjas.

Nors tyrėjas tvirtino, kad prokuroro telefono numeris pakliuvo per klaidą, tai ikiteisminį tyrimą atliekančių Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnų neįtikino – jie išsiuntė E.Leškevičiui kvietimą į apklausas.

Tačiau kompromisą pavyko rasti. Manoma, kad mainais už tai, kad E.Leškevičius nekeltų triukšmo, jo atžvilgiu ne tik buvo nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto klausymosi – pareigūnas buvo netikėtai paaukštintas ir iš eilinio tyrėjo tapo FNTT Vilniaus apygardos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininku.

Byla buvo išskaidyta

R.Mikelionio byla Generalinėje prokuratūroje buvo perduota tirti Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui M.Gyliui.

Ji buvo išskaidyta į kelis atskirus ikiteisminius tyrimus, tačiau nė vienas jų nebuvo perduotas teismui.

Daugelis įtariamųjų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nubausti simbolinėmis piniginėmis baudomis, o R.Mikelionis visai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kodėl išgaravo sunkus nusikaltimas?

Romualdas Mikliušas

Advokatas

„Įstatymai vienareikšmiškai neleidžia atleisti įtariamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai yra padarytas sunkus nusikaltimus.

Tas faktas, kad įmonės vadovas per daugybę kartų fiktyvioms įmonėms pervedė kelis milijonus litų, rodo, jog buvo padarytas būtent sunkus nusikaltimas. Tad sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės priėmęs prokuroras turėjo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į lengvesnes.

Tačiau tuomet reikėjo pagrįsti visas pinigų pervedimo operacijas už fiktyvias paslaugas ir įrodyti, kad jos buvo teisėtos.“

Kodėl susidomėta seniai įvykusia medžiokle?

* Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo I.Mikelionio pavardė neseniai nuskambėjo mįslingoje istorijoje.

* Jis panaikino Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo.

* Šis tyrimas buvo pradėtas dėl medžioklės, kuri 2011-ųjų rudenį vyko Joniškio rajone ir kurioje dalyvavo nė vieno šūvio nepaleidęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

* Jis jau buvo užmiršęs prieš trejus metus vykusią medžioklę, tačiau šiemet liepos 10-ąją į jį kreipėsi Druskininkų policijos pareigūnai. Jie pateikė Šiaulių apylinkės teismo nutartį atlikti politiko legaliai laikomo graižtvinio šautuvo „Mannlicher“ poėmį.

* Tik iš atvykusių pareigūnų Druskininkų meras sužinojo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo.

* Politikas įtaria, kad teisėsaugos pareigūnų rankomis prieš artėjančius mero rinkimus su juo bando susidoroti konkurentai.

* I.Mikelionis „Lietuvos rytui“ neseniai sakė negalįs pasakyti, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjus net pustrečių metų po medžioklės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.