„Ši ypač sudėtinga byla pareikalavo didelių sąnaudų“, – taip aferų bylos kelią Vilniaus apygardos teisme (VAT) vakar apibūdino prokuroras Vytautas Kukaitis.
Jam teko pripažinti, kad S.Rachinšteino ir jo pagalbininkų nebegalima bausti dėl dokumentų klastojimo – šiam nusikaltimui jau suėjo senatis.
Kaltinimų jau sumažėjo
Prokuroras teismui siūlė kartą jau išteisintai kompanijai skirti bausmes už sukčiavimą.
Už šį nusikaltimą iki senaties liko mažiau nei mėnuo – ji sueis gruodžio 31-ąją.
Už sukčiavimą įstatymai numato laisvės atėmimą, todėl prokuroras nebevardijo, kuriam išteisintajam kokią bausmę reikėtų skirti.
Apeliacinį skundą VAT pateikęs V.Kukaitis buvo siūlęs S.Rachinšteinui penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Skundą VAT prokuroras pateikė 2012 metų sausio 12-ąją, bet VAT bylos nesuspėjo išnagrinėti iki šiol.
Bylą tiria dešimt metų
Teisėsaugos pareigūnų užkluptos aštuonios paslaptingos bendrovės savo veiklą nutraukė 2004 metų gruodį.
Kiek žalos jos padarė valstybei, finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai baigė skaičiuoti 2010 metais ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Dvejus metus sudėtingą finansinę bylą nagrinėjęs teismas išteisino S.Rachinšteiną ir septynis jo bendražygius.
Prokuratūros skundo sulaukęs Vilniaus apygardos teismas (VAT) šią bylą nagrinėja jau dvejus metus ir 11 mėnesių.
Laiko tyčia nevilkino
Prokuroras teigė, kad nei iš bylą tyrusių pareigūnų, nei iš teismų nepateisinamo delsimo nebuvo: „Procesas buvo labai sudėtingas, kaltinamieji nuolat sirgo, o teisme buvo daug emocijų.“
Ši byla taip vadinama ne tik dėl rekordiškai ilgo nagrinėjimo. Prieš dešimtmetį tokia mokesčių grobstymo sistema, kuria kaltinamas S.Rachinšteinas ir jo bendražygiai, buvo labai sudėtinga. O tuo metu nebuvo jokių sekimo priemonių, todėl ją išsiaiškinti pareigūnai galėjo tik tirdami dokumentus.
V.Kukaitis teigė, kad aštuonių su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių dokumentai buvo sutvarkyti nepriekaištingai.
Dirbo išgalvoti statybininkai
Į bendrovės „Serneta“ sąskaitą S.Rachinšteinas įnešdavo pinigų, kurie tą pačią dieną būdavo sumokėti bendrovei „Vanteras“.
Ši įmonė už statybos ir remonto darbus iš karto atsiskaitydavo su „Technolinku“, „Gastrocentru“ bei kitomis bendrovėmis.
Prokuroras neabejoja, kad šios bendrovės nieko nestatė ir neremontavo, nes jos realiai neegzistavo.
Tai teisme pripažino jas įsteigęs ir dokumentus su parašais pardavinėjęs ne kartą teistas veikėjas Eltonas Kulijevas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2000–2004 metais S.Rachinšteinas į „Sernetos“ sąskaitą įnešė 15,7 milijono litų. Jis kaltinamas tuo, kad sukčiaudamas per savo įkurtas bendroves pasisavino 1,6 milijono litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Pinigai – tik dokumentuose
Nors pats verslininkas tai neigė, ikiteisminio tyrimo metu „Sernetos“ buhalterė Genė Petkuvienė buvo patvirtinusi, kad S.Rachinšteinas į kasą įnešdavo labai dideles pinigų sumas.
„Pats pinigų įnešimo faktas nėra nusikaltimas. Net sunku paaiškinti, kodėl duodamas parodymus S.Rachninšteinas neigė tokius veiksmus“, – sakė V.Kukaitis.
Su verslininku siejamų bendrovių dokumentuose buvo užfiksuota, jog už įvairius darbus jos viena kitai sumokėdavo didžiules sumas grynųjų pinigų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buhalterės prisipažino, kad realiai niekam pinigų nemokėdavo.
Siūlė nubausti visus
Tuo įsitikinęs ir prokuroras. Tyrimo metu paaiškėjo, kad „Serneta“ bendrovei „Lavanija“ per 20 kartų grynaisiais pinigais sumokėjo per 3 milijonus litų.
„2002 metais tai buvo milžiniškos sumos. Kaip jas buvo galima kasdien mokėti neegzistuojantiems asmenims?
Tiek grynųjų pinigų iš banko neįmanoma paimti net dabar“, – svarstė V.Kukaitis.
Prokuroro teigimu, aštuoni teisiamieji veikė kaip organizuota grupuotė, o jiems vadovavo ir užduotis skirstė S.Rachinšteinas.
„Kiekvienas atliko dešimtis arba net šimtus veiksmų, o PVM grobstymo bylose visi grupės nariai laikomi nusikaltimo vykdytojais“, – visą kompaniją nuteisti už sukčiavimą siūlė V.Kukaitis.
