Du laisvės mėnesiai. Per tiek laiko 47 metų milijonierius S.Rachinšteinas pareigūnams gali pranešti, kad jau yra pasiruošęs keliauti į pataisos namus.
Ten jam teks praleisti pustrečių metų. Tokį nuosprendį Vilniaus apygardos teismas (VAT) paskelbė likus vienai dienai iki Naujųjų metų sutikimo ir vienai dienai iki senaties.
VAT nuosprendis dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam teismui, tačiau jis įsiteisėjo nuo paskelbimo dienos.
Pareigūnams neprisistatęs S.Rachinšteinas bet kada gali būti suimtas.
Suskubo grąžinti skolų
S.Rachinšteiną ir septynis jo pagalbininkus VAT spėjo nuteisti už sukčiavimą. Už dokumentų klastojimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jų teisti nebegalima – šiems nusikaltimams suėjo senatis.
Išklausyti nuosprendžio S.Rachinšteinas neatvyko, tačiau, „Lietuvos ryto“ žiniomis, jau kitą dieną suskubo grąžinti skolas kai kuriems verslo partneriams.
Iš gausios kompanijos S.Rachinšteino pagalbininkų nuosprendį išklausė tik jo apsaugininkai Artūras Beliajevas ir Andžejus Račiūnas.
Melagingus finansinius dokumentus pasirašinėjęs ištikimas S.Rachinšteino bendražygis A.Beliajevas už grotų turės praleisti metus ir aštuonis mėnesius.
A.Račiūnas dėl senaties bausmės išvengė.
S.Rachinšteino įkurtoms bendrovėms vadovavęs ir daugiausia dokumentų pasirašęs Anatolijus Matiažas už grotų turės praleisti dvejus metus.
Laisvės atėmimo bausmės skirtos ir finansininkėms: Genei Petkuvienei – dveji metai, Birutei Panavienei – metai ir aštuoni mėnesiai, Daliai Varanavičienei – pusantrų metų.
Teismo skirtą pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę visiškai yra atlikęs tik Narimantas Šimelis. Teisėsaugos akiratyje atsidūręs benamis tiek laiko išbuvo suimtas.
Sekliai neturėjo priemonių
Su bendražygiais fiktyvių įmonių tinklą įkūręs S.Rachinšteinas išvengė 1,6 milijono litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o pinigus pasisavino.
Sudėtinga afera buvo sumanyta daugiau nei prieš dešimtmetį, kai finansinius nusikaltimus tiriančių pareigūnų galimybės dar buvo labai ribotos.
Tuomet jie dar negalėjo sekti įtariamųjų, klausytis jų pokalbių, gauti tikslių bankų sąskaitų išrašų.
„Lietuvos rytas“ atskleidžia, kaip pareigūnai išnarpliojo šią aferą ir susekė paslaptingąjį S.Rachinšteiną.
Pavardė – lyg burtažodis
Prieš dešimtmetį nekilnojamojo turto prekyba ir nuoma vertęsis S.Rachinšteinas Vilniuje jautėsi visagalis.
VAT buvo pagarsinti vieno jo pagalbininkų Gintaro Urbono parodymai.
Jis prisiminė, jog ekonominės policijos pareigūnai prieš apklausas pasitikslindavo: „Ką liepė sakyti tavo bosas?“ S.Rachinšteinas savo pagalbininkams visada liepdavo tylėti.
Tačiau jo pavardė veikė lyg burtažodis. G.Urbonui, kuris buvo žinomas kaip S.Rachinšteino žmogus, pavykdavo greitai sutvarkyti visus reikalus ir įsigyti prekių su nuolaidomis.
S.Rachinšteino pavardė buvo gerai žinoma, tačiau jis pats liko paslaptingas.
Teismuose ne vienas liudytojas prisiminė ilgą laiką nežinojęs, kaip atrodo S.Rachinšteinas.
Iš jo patalpas interneto salonui nuomojęsis, o vėliau darbo pasiūlymo sulaukęs G.Urbonas ilgą laiką manė, kad bendrauja ne su S.Rachinšteinu, o su A.Matiažu, nes ant nuomos sutarčių buvo jo pavardė.
Sudomino benamiai vadovai
Teisėsaugos pareigūnai S.Rachinšteino įmonių grandinę užtiko atsitiktinai.
2005 metais finansinių nusikaltimų tyrėjai tikrino vieną įmonę ir per kratas aptiko sutartis su įtartinomis bendrovėmis.
Jas pradėję tikrinti pareigūnai pasigedo bendrovės „Vilniaus vaivorykštė“ dokumentų, kurie turėjo pagrįsti, iš kur ši bendrovė gavo 400 tūkstančių litų.
Tuomet paaiškėjo, kad su S.Rachinšteinu siejamoms bendrovėms vadovavo su statybų verslu nieko bendra neturintys asocialūs asmenys.
Bendrovei „Vanteras“ vadovavęs Vaclovas Nevedomskis gyveno remontuojamos parduotuvės „Širvinta“ patalpose.
Niekur nesislėpę benamiai direktoriai V.Nevedomskis ir N.Šimelis ir buvo sulaikyti pirmiausia.
N.Šimelis pirmasis papasakojo apie tai, kaip S.Rachinšteinas jį įdarbino direktoriumi ir sumokėdavo už kiekvieną padėtą parašą.
Prokurorų darbą apsunkino tai, kad V.Nevedomskis mirė taip ir nespėjęs duoti parodymų. Jis savo parašais buvo patvirtinęs daugybę sandėrių, kurių vertė – keli milijonai litų.
Vadovas gyveno užsienyje
Kai pareigūnams įkliuvo fiktyvūs direktoriai, S.Rachinšteino Lietuvoje nebuvo. Sugrąžintas į Lietuvą jis sulaukė įtarimų, bet areštinės išvengė.
Jam leista gyventi laisvėje už 50 tūkstančių litų užstatą.
Šią sumą sumokėjęs S.Rachinšteinas lankėsi visuose teismų posėdžiuose, tačiau į prokuroro ir teisėjų klausimus neatsakinėjo. Jis, kaip ir kiti kaltinamieji, skaitydavo iš anksto surašytus parodymus.
Nei S.Rachinšteinas, nei jo bendrininkai teisme stengdavosi nerodyti emocijų.
„Visi teisiamieji – intelektualūs, išsilavinę, sumanūs žmonės, atitinkamas ir jų elgesys“, – sakė prokuroras Vytautas Kukaitis.
Kaip atrodo pusė milijono?
Nors S.Rachinšteino įkurtų bendrovių direktoriais tapo net prie šiukšlių konteinerių besitrinantys girtuokliai, jis labiausiai pasitikėjo savo patėviu A.Matiažu.
Ant kratų metu surastų dokumentų jo parašų buvo daugiausia. Būtent jis pasirašė beveik ant visų milijoninių sandėrių.
Tačiau patikimas S.Rachinšteino pagalbininkas vos nepaslydo VAT jau baigiant nagrinėti bylą. Vartydamas dokumentus su savo parašais A.Matiažas prasitarė, kad sąskaitas jis pasirašė, bet pinigų negavo.
Visuose dokumentuose nurodyta, kad S.Rachinšteino bendrovės viena su kita atsiskaitydavo grynaisiais pinigais.
Vienos operacijos metu buvo mokama po 500–700 tūkstančių litų, tačiau A.Matiažas nesugebėjo apibūdinti, kaip atrodė ir kaip buvo supakuoti iš rankų į rankas perduodami pusė milijono litų.
Milijonų kilmės neatskleidė
Pinigai fiktyvioms įmonėms buvo mokami iš bendrovės „Serneta“ kasos. Nustatyta, kad 2000–2004 metais S.Rachinšteinas į bendrovės „Serneta“ sąskaitą padėjo 15,7 milijono litų.
Jis visą laiką tvirtino, kad tai Kanadoje gyvenančio jo tėvo Fimos Rachinšteino pinigai.
Pareigūnai iš tiesų surado paskolų sutartis. Jose nurodyta, kad Kanadoje gyvenantis F.Rachinšteinas savo įkurtai bendrovei „Serneta“ mokėjo dideles pinigų sumas, o sutartis už savo tėvą pasirašė jo įgaliotas S.Rachinšteinas.
Vilniaus apygardos ir Lietuvos administraciniai teismai dar 2008 metais nusprendė, kad Kanadoje gyvenantis F.Rachinšteinas „Sernetai“ negalėjo suteikti milijoninių paskolų, ir jo sūnų nubaudė už mokesčių slėpimą.
Kartą nubaustas, o dabar už grotų pasiųstas S.Rachinšteinas liko šešėlinis milijonierius – nustatyti milijonų kilmės taip ir nepavyko.
Nespėjo paslėpti dokumentų
Paaiškėjo, jog S.Rachinšteinas su bendražygiais savo įmonių dokumentus slėpė jau 2005 metais.
Dėl to byloje atsidūrė daugybė kopijų, kurios buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir paimtos per kratas.
Kaltinimus pateikęs prokuroras V.Kukaitis tvirtino, kad viską iki smulkmenų apgalvodavę bendražygiai padarė tik vieną klaidą – nespėjo paslėpti visų dokumentų.
Jie ir atsidūrė ant prokurorų stalo. Šios kompanijos veiklą tyręs V.Kukaitis peržiūrėjo per 22 tūkstančius dokumentų, kurie netilpo net kabinete, juos teko išsidėlioti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros salėje.
Teisme prokuroras nurodė kiekvieno dokumento numerius, ant jų esančius vardus, pavardes.
„Šįkart buvo suklastotas dokumentų turinys. Juose esantys bendrovių pavadinimai, vardai, pavardės yra tikri ir realūs. Sunkiausia buvo atskleisti turinio melagingumą. Tokios operacijos iš tiesų nevyko“, – aiškino V.Kukaitis.
Iš dokumentų reikėjo nustatyti ir kiekvieno kaltinamojo vaidmenį.
„Tokiose bylose sunkiausia tarp daugybės dokumentų surasti priežastinį ryšį. To ir pritrūko bylą nagrinėjant apylinkės teisme“, – pasakojo V.Kukaitis.
Įrodymais nepatikėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas visą kompaniją išteisino.
Valstybė atgaus pinigus
Patikslintus kaltinimus ištyręs VAT buvo griežtesnis – pripažino, jog visi aštuoni kaltinamieji veikė skirtingos sudėties organizuotose grupėse, o jiems vadovavo S.Rachinšteinas.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teigė, jog realią laisvės atėmimo bausmę S.Rachinšteinui teismas skyrė atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimų mechanizmas buvo sudėtingas, jie buvo daromi ilgą laiką.
„Teismo nuosprendis rodo, kad teisingumas šioje byloje įvykdytas. Nusikaltimo mastas buvo didesnis nei dešimt milijonų litų, o pasisavinta 1,6 milijono litų PVM.
Visi pinigai apriboti ikiteisminio tyrimo metu, todėl įsiteisėjus šiam nuosprendžiui valstybei turėtų atitekti du milijonai litų“, – aiškino V.Kukaitis.
Dešimtmečio aferų byla pakeitė ir Lietuvos teisės sistemą.
Konstitucinis teismas (KT) leido prokurorams tikslinti kaltinimus apeliacinės instancijos teisme.
Į KT teko kreiptis dėl to, kad prokuroras pirmą kartą ryžosi visai išteisintiems asmenims pakeisti kaltinimus aukštesnės instancijos teisme.
„Šioje sudėtingoje byloje kaip šachmatininkas turėjau numatyti strategiją ir taktiką.
Kreipimasis į KT iš bylos nagrinėjimo atėmė beveik metus laiko, bet buvo naudingas visai Lietuvos teisėsaugai.
KT pažymėjo, kad teisme valstybei atstovaujantis prokuroras gali būti aktyvus viso proceso metu“, – kalbėjo V.Kukaitis.
Aferų byla: skaičiai ir faktai
* S.Rachinšteino ir jo bendrininkų byla buvo tiriama ir teismuose nagrinėjama dešimt metų. Kol ji pasiekė teismą, mirė trys su šia afera susiję asmenys.
* Siekdami įrodyti S.Rachinšteino kaltę pareigūnai ištyrė daugiau kaip 22 tūkstančius įvairių dokumentų – darbo sutarčių, kvitų ir sąskaitų faktūrų.
* Trejus metus šią bylą nagrinėjęs VAT surengė 54 teismo posėdžius. Aštuonis kartą jau išteisintus asmenis iš viso gynė 18 advokatų.
* Teismo posėdžius fiksavo 15 sekretorių, posėdžiuose prireikė 7 vertėjų pagalbos.
* Teismo nuosprendis surašytas 327 lapuose.
Tėvas tyli, sūnus triukšmauja
* Teisėsaugai jau neblogai pažįstamas ir S.Rachinšteino sūnus 24 metų Erikas (nuotr.).
* Prabangiu gyvenimu ir naujais automobiliais besimėgaujantis jaunuolis triukšmingai leidžia laiką naktiniuose klubuose, tačiau pramogos ne kartą baigėsi konfliktais.
* Pernai rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas iš jaunuolio dvejiems metams atėmė vairuotojo pažymėjimą ir skyrė 2000 litų baudą.
* Tokia bauda jam skirta po linksmybių Klaipėdoje. Su draugais pašėlti uostamiestyje E.Rachinšteinas išsiruošė kovo mėnesį, kai jo tėvas buvo suimtas už ES lėšų grobstymą.
* Prie naktinio klubo „Dr.Who“ kompanija atvažiavo prabangiu sportiniu „Mercedes-Benz“ automobiliu, sustojo ant šaligatvio, prie pat klubo durų.
* Klubo apsaugininkai E.Rachinšteiną įsiminė dėl anksčiau kilusių konfliktų ir vilniečių į vidų neįleido. Negana to, iškvietė policiją ir pranešė, kad E.Rachinšteinas automobilį vairavo neblaivus.
* Milijonieriaus sūnus teisme tai kategoriškai neigė, bet vaizdo kameros užfiksavo, kad jis išlipo pro vairuotojo dureles.
* Pareigūnai E.Rachinšteiną išsivežė į policijos komisariatą, čia jam buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,86 promilės alkoholio.
* 2013-ųjų rugsėjį jis prakirto antakį konkurse „Mis Lietuva“ Mis publikos titulą pelniusiai Elitai Citovičiūtei.
* Po kelių savaičių jaunuolis sužalojo dar vieno baro lankytoją, o birželį sukėlė muštynes Vilniaus naktiniame klube „Pantera“. Jų metu vienam baro lankytojui buvo sulaužytas žandikaulis. Šį įvykį užfiksavo policija, tačiau E.Rachinšteino pavardė iš suvestinių dingo.
Fokusai buvo ištraukti į dienos šviesą
* Aferų meistro S.Rachinšteino fokusus „Lietuvos rytas“ pradėjo fiksuoti 2009 metais. Nuo to laiko iki pirmojo teismo nuosprendžio apie šį veikėją dienraštyje pasirodė 60 publikacijų.
* Žurnalistai S.Rachinšteinu ėmė domėtis tuomet, kai paaiškėjo jo gudrybės nuomojant ir statant prekybos centrus. Įrengti pastatus baigiantiems statybininkams verslininkas nurodydavo mažesnį plotą, o nuomininkams – didesnį.
* Iš jo patalpas nuomojosi didieji prekybos centrai „Norfa“, „Iki“ „Rimi“, tačiau visi sulaukė daugybės nepagrįstų, kartais net absurdiškų ieškinių.
* Ilgą laiką teismuose S.Rachinšteinas skindavo tik pergales. Dėl keistų teismų sprendimų ant bankroto ribos atsidūrė ne viena statybų bendrovė.
* Tik praėjusiais metais S.Rachinšteinas sulaukė smūgio iš Apeliacinio teismo.
* Jis negavo daugiau nei 7 milijonų litų, kuriuos iš bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ jam buvo priteisęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius.
* Šis teisėjas buvo itin palankus aferų meistrui S.Rachinšteinui ir nutarė, kad jam priklauso ir Rusijoje įsigyti žemės sklypai, ir už pirkinį sumokėti pinigai.
* „Lietuvos rytas“ ne kartą bandė išjudinti ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kurios pareigūnai kantriai stebėdavo, kaip ant Vilniaus pastatų kyla nelegalūs antstatai, ir vis pratęsdavo terminus, skirtus šiems statiniams nugriauti.
* Po kiekvienos publikacijos apie aferų meistro gudrybes į redakciją kreipiasi vis daugiau nuo jo nukentėjusių žmonių.
Sukčiams svarbi ir solidi išvaizda
* Psichologai, „Lietuvos ryto“ klausti nuomonės apie tokius aferistus kaip S.Rachinšteinas, teigė, kad jiems sėkmę pirmiausia garantuoja pasitikėjimas savimi ir nepriekaištinga išvaizda.
* Su šypsena niekšingus dalykus darantys žmonės paprastai nesukelia įtarimų. Jie lyginami su vagimis, kurie užtikrintai ir nieko nebijodami rakina svetimo buto duris.
* Įgyti kitų pasitikėjimą padeda ir išvaizda. Psichologų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės autoritetu yra linkę laikyti vyresnio amžiaus ir solidžiai besirengiantį, pasiturintį, neglebaus sudėjimo vyrą.
* Pasitikėti juo bus dar lengviau, jei kiti kalbės, kad jis – sėkmės lydimas verslininkas, daugelio įmonių steigėjas.
* Pasitikėti aferistais verčia ir troškimas gyventi geriau. Todėl imama pasitikėti tais, kurie žada greitai tuos troškimus patenkinti: duoti didelį užsakymą, parūpinti greitų pinigų.
* Psichologai pastebėjo, kad toks įvaizdis daro poveikį ir pareigūnams. Jiems atrodo, kad solidus verslininkas, solidžiai atrodo, užtikrintai kalba, vadinasi, teisus.
* Toks įspūdis dar labiau sustiprėja, jei viršininkas ir kolegos kalba, kad visa neigiama informacija apie šį žmogų – piktų konkurentų sąmokslas.
