Buvusio Seimo nario Vito Matuzo bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme (VAT) teko aiškintis ir menininkams, kurie šį politiką yra matę tiktai per televiziją.
Teisėjus sudomino fondui „Paramos iniciatyvos“ vadovavusio Edmondo Babensko veikla.
Byloje teigiama, kad šį fondą 2009 metų pavasarį iš tiesų įkūrė V.Matuzas, o vėliau iš jo galimai pasisavino paramai skirtus 58 tūkstančius litų.
Vadovavo kelioms įstaigoms
Fondas buvo registruotas E.Babensko vardu, nes būdamas Seimo narys V.Matuzas negalėjo užsiimti jokia kita veikla.
E.Babenskas tuo metu vadovavo kelioms įstaigoms, kurių viena – socialinius projektus mokyklose rengianti viešoji įstaiga „Drąsinkime ateitį“. Po tuo pačiu stogu Vilniuje, Ankštojoje gatvėje, veikė ir E.Babensko įkurta įstaiga „Perkusijos festivaliai“.
Pareigūnai išsiaiškino, jog renginius moksleiviams, paskaitas ir koncertus organizavo su tokia veikla nieko bendra neturintys menininkai ir kompiuterių specialistai. Jų pavardės buvo nurodytos šių įstaigų dokumentuose.
Nori atgauti skolą? Meluok!
Kartu su žmona į teismą iškviestas skulptorius ir fotografas Kunotas Vildžiūnas pasakojo, kad tikrovės neatitinkančius dokumentus pasirašė norėdamas atgauti skolą iš E.Babensko.
Skulptorius du kartus gamino statulėles, skirtas projekto „Drąsinkime ateitį“ nugalėtojams. Pirmą kartą E.Babenskas jam už darbą sumokėjo, o antrąkart menininkas gavo tik avansą.
Vilniaus Jeruzalės meno centrui vadovaujantis K.Vildžiūnas atgauti 3000 litų iš šio verslininko bandė keletą metų. Tada E.Babenskas pasiūlė išeitį. K.Vildžiūno ir jo žmonos Lauros Vildžiūnienės jis paprašė pasirašyti keletą sutarčių.
Už tariamai surengtus renginius verslininkas pažadėjo pervesti pinigų L.Vildžiūnienės vadovaujamai viešajai įstaigai Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodui, nes ši įstaiga yra atleista nuo pridėtinės vertės mokesčio.
Vesti seminarų nereikėjo
Gautus pinigus reikėjo grąžinti atgal E.Babenskui, bet nedidelė dalis likdavo menininkų šeimai priklausančios įstaigos sąskaitoje.
Kol skulptorius atgavo 3000 litų, į skulptūrų sodo sąskaitą buvo pervesta 44 tūkst. litų.
L.Vildžiūnienė šiomis sutartimis įsipareigojo pravesti 10 paskaitų ir seminarų, tačiau nebuvo pakviesta nė į vieną.
Skulptūrų sodo vadovė teigė nenorėjusi aklai pasirašinėti sutarčių. „Ieškojau informacijos internete ir sužinojau, kad projekto „Drąsinkime ateitį“ renginiai tikrai vyko. Jais domėjausi ir nuėjusi į šių įstaigų biurą“, – teisme pasakojo L.Vildžiūnienė.
Uždarbį tekdavo grąžinti
Lektoriais, dekoracijų meistrais bei renginių vedėjais E.Babenskui buvo nesunku įdarbinti ir kompiuterių specialistus, nes jis vadovavo informacinių technologijų bendrovei „Lithill ID“.
Šioje bendrovėje dirbęs ir kartais Seimo viešbutyje kompiuterius remontuodavęs Žygimantas Degutis pasirašė sąskaitas, pagal kurias jam buvo sumokėta už renginių organizavimą ir dekoracijų ruošimą. Tam jis turėjo gauti verslo liudijimus.
Už verslo liudijimus sumokėjęs E.Babenskas į darbuotojo sąskaitą pervedė apie 40 tūkst.litų.
Ž.Degutis juos nedelsdamas turėdavo paimti iš bankomato ir atiduoti darbdaviui arba pervesti į jo sąskaitą.
Vilnietis teigė, kad už šias paslaugas jo sąskaitoje kaskart likdavo apie 100 litų. Už nelegalią veiklą jau nubaustas Ž.Degutis teigė iškart nesupratęs, kad daro ką nors nelegalaus.
Kitas buvęs „Lithill ID“ darbuotojas Aidas Bartulis nebuvo toks patiklus. 10 tūkst. litų į savo sąskaitą sulaukęs ir juos darbdaviui atidavęs vilnietis šio žaidimo tęsti nepanoro. Teisme jis tikino, kad iš išgrynintos sumos jo sąskaitoje neliko nieko.
