Per dvylika šių metų dienų dėl netikrų eurų Lietuvoje jau pradėti 58 ikiteisminiai tyrimai. Vien pirmadienį šalyje nustatyti 22 atvejai, kai rasti galimai suklastoti eurai.
Padirbtų pinigų aptinkama ne tiktai prekybos vietose, bet ir bankomatuose.
„Rastos suklastotos kupiūros, palyginti su Lietuvoje esančių tikrų eurų kiekiu, yra tik lašas jūroje. Tikimybė, kad gausite netikrą kupiūrą, labai menka“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ raminti gyventojus bandė Kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Audrius Valeika.
– Kasdien surandama netikrų eurų. Ar Lietuvoje yra jų fabrikėlis, ar klastotės atkeliauja iš kitų šalių? – paklausėme A.Valeikos.
– Neturime duomenų, kad eurai būtų klastojami Lietuvoje. Jau esame nustatę regionus, iš kurių atvežami netikri pinigai.
– Kokios tai šalys?
– Kol kas negalime konkretizuoti, nes tai pakenktų tyrimui. Tegul įtariamieji nežino, ką mes apie juos žinome.
– Galima suprasti, kad yra kažkokia organizuota nusikalstama grupuotė, kuri padirbtus eurus veža į Lietuvą?
– Sakykime, kad gal ir taip. Dalis netikrų pinigų tikrai yra pagaminta ne Lietuvoje, jie čia atvežti ir platinami.
Kaip jau sakiau, žinome daugmaž konkretų regioną, iš kur jie atkeliauja, nors galime ir suklysti, nes akivaizdžių įrodymų dar neturime.
– Ar suklastoti pinigai į Lietuvą buvo įvežti dar iki euro įvedimo ir laukta, kol pasikeis valiuta?
– Gali būti įvairiai. Manome, kad dalis klastočių į Lietuvą pateko dar iki euro įvedimo – jų turintys asmenys laukė, kol galės atsiskaityti.
Bet žinome, kad ir dabar klastotės gabenamos į Lietuvą.
– Ką daryti žmogui, jei jis įtaria, kad kupiūra yra padirbta, – nešti į banką ar tiesiai į policiją?
– Į banką. Čia patikrins, ar banknotas tikrai suklastotas.
Nereikia jaudintis, kad būsite apkaltintas netikrų pinigų platinimu.
Jei pinigai bus netikri, taip, atvyks policija, kupiūra bus paimta, žmogus bus apklaustas kaip liudytojas, bet baudžiamoji atsakomybė jam negrės.
Nebent surinksime duomenis, kad žmogus tikrai žinojo, jog kupiūra yra padirbta, bet nenorėdamas patirti nuostolių jis bandė ją platinti. Tai jau nusikaltimas.
– Jei žmogus, gavęs 50 eurų banknotą ir įtariantis, kad jis gali būti netikras, vis tiek eina, pavyzdžiui, į turgų ir bando jį išleisti, ar jis jau daro nusikaltimą?
– Tokiu atveju gresia baudžiamoji atsakomybė. 50 eurų Lietuvoje jau nemaža suma, todėl, suprantama, noras atsikratyti tokios klastotės tikrai gali kilti, nes žmogų jau kažkas apgavo. Tačiau toks elgesys jau bus vertinamas kaip nusikalstama veika.
– Kokio nominalo suklastotų kupiūrų aptinkama dažniausiai?
– Daugiausia – 20 ir 50 eurų. Klastojamos ir šimtinės, tačiau daug rečiau.
Esame ir mes gavę porą šimtinių, kurios yra galimai suklastotos. Sakau galimai, nes ne visos kupiūros, kurios yra paimtos, jau yra ištirtos.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad iš vieno policijos komisariato į Kriminalistinių tyrimų centrą atsiuntė keturias kupiūras – ištyrus paaiškėjo, kad dvi iš jų nėra suklastotos. Tai normalios eurų kupiūros, tik susidėvėjusios.
Kai kurios būna ilgai naudojamos, kartais pasitaiko, kad žmonės jas išskalbia, jos paveikiamos chemiškai.
Atrodo jos įtartinai, o patikrinus paaiškėja, kad tai tikros kupiūros, nors žmonės jas atnešė kaip galimai netikras.
Džiaugiamės, kad žmonės apie tokias kupiūras praneša ir kad spauda rašo. Tik taip galima užkardyti nusikalstamas veikas.
Kai žmonės atidesni, pinigų klastojimas neplinta. O jei jis neplinta, įtariamieji neturi materialinės naudos ir patys nebeplatina netikrų pinigų.
– Jau ne vienas netikras eurų banknotas surastas bankomatuose. Žmonės bijo, kad atėję pasiimti pinigų gali gauti suklastotą kupiūrą.
– Tikrai nereikia baimintis bankomatų. Kai žmogus įneša grynuosius, bankomatas tikrina, ar jie nėra suklastoti.
Jei bankomato sistema nustato, kad kupiūra gali būti padirbta, ji asmeniui negrąžinama. Ji patenka į bankomatą, bet į atskirą stalčiuką, ir ten guli, kol ją paima inkasatoriai.
Įtartina kupiūra tikrai nebus išduota kitam asmeniui. Tas pat yra ir dėl sugadintų banknotų – jei bankomatas jų neatpažįsta, jų paprasčiau neduos.
Suvenyrinį banknotą įbruko kaimynas
* Pirmadienį Lietuvoje nustatyti 22 atvejai, kai rasti galimai suklastoti eurai.
* Vilniuje užfiksuoti keturi tokie atvejai. Kareivių gatvėje esančioje parduotuvėje vyras pateikė galimai padirbtą 20 eurų kupiūrą, į Europos aikštėje esantį banką galimai padirbtą 50 eurų kupiūrą atnešė vyras ir moteris.
* Dar viena 50 eurų vertės kupiūra, kuri gali būti padirbta, rasta Savanorių prospekte esančiame prekybos centre kasoje perskaičiuojant pinigus.
* Į banką Sodų gatvėje 62 metų moteris atnešė patikrinti suvenyrinio tipo 200 eurų vertės kupiūrą. Ji teigė, kad pernai gruodį Vilniuje jai namuose Šv.Stepono gatvėje tokią kupiūrą padavė pinigus pasmulkinęs kaimynas.
* Kaune per pirmadienį užfiksuota dešimt atvejų, kai buvo aptikti galimai padirbti eurai. Septyni iš šių atvejų – Partizanų gatvėje, kur penkios 50 eurų kupiūros, kurios gali būti padirbtos, rastos inkasuojant spaudos kioską, o dar dvi – inkasuojant bankomatą.
* Dar trys įtartinos 50 eurų kupiūros rastos inkasavimo įmonėje Kuršių gatvėje perskaičiuojant iš bendrovės atvežtus pinigus. 20 eurų kupiūra, kuri gali būti suklastota, rasta Islandijos plente esančio prekybos centro informacijos skyriuje perskaičiuojant pinigus.
* Kauno rajone esančiame Babtų miestelyje 23 metų vaikinas parduotuvėje pateikė galimai padirbtą 50 eurų banknotą, o Šakiuose į banką atnešta 5 eurų kupiūra, kuri, kaip įtariama, gali būti netikra.
Platina daugiau kaip dešimtmetį
* Pirmasis pranešimas apie suklastotus eurus sausio 4-ąją atskriejo iš Jonavos. Šio miesto gyventojas klastočių gavo už parduodamą žaidimų kompiuterį „X-Box“. Jis paėmė aštuonis 20 eurų vertės banknotus.
* Apgavystė paaiškėjo vėliau, kai pardavėjas pats mėgino atsiskaityti gautais banknotais. Tik tada pastebėta, kad jie su tuo pačiu numeriu.
* Tą pačią dieną dar vienas jonaviškis taip pat pardavė žaidimų kompiuterį ir gavo net 14 suklastotų 20 eurų vertės banknotų. Tyrėjai spėja, kad šie įvykiai susiję.
* „Jie pagaminti neblogai, tačiau nėra idealūs. Padėjus šalia tikro banknoto nesunku pastebėti skirtumus“, – kalbėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas Donatas Karalukas. Pasak jo, nuo tikrų juos skiria banknotų popierius, hologramos.
* Pirmąkart šios partijos klastotės Lietuvoje pasirodė pernai gegužę – jų aptikta Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Iš viso paimta 120 klastočių.
* Europoje jos pradėtos platinti dar 2003 metais ir aptikta daugiau kaip 2 mln. tokių banknotų. Daugiausia klastočių rasta Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.
* Pareigūnai kiek nustebo, kad iš pradžių pasirodė 20 eurų vertės klastotės, mat gerokai dažniau nusikaltėliai bando klastoti 50 ir 100 eurų vertės banknotus.
* Ilgai laukti nereikėjo – jau po kelių dienų pradėjo plaukti pranešimai apie 50 eurų banknotus, kurie gali būti netikri. Daugiausia tokių atvejų nustatyta Kaune ir Jonavoje. Šie 50 eurų banknotai gali būti vieno gamintojo, tačiau jų numeriai skirtingi.
* Manoma, kad banknotai pagaminti ne Lietuvoje. Gamybai naudotas rašalinis spausdintuvas, o kokybė labai gera.
