Penktadienį Vilniaus apygardos teismui atvertus šnipinėjimo bylą, R.Lipskis sakė kaltės nepripažįstantis, prašė bylą nagrinėti atvirame posėdyje. To prašė ir kaltinamojo gynėja Snaiguolė Mažeikienė.
Tuo metu uždaro posėdžio prašęs prokuroras Redas Savickas tvirtino, kad bylą nagrinėjant atvirai bus paviešinta informacija, kurios išdavimu Baltarusijai ir kaltinamas R.Lipskis.
R.Lipskis tvirtino, jog baltarusiui jo perduota informacija, schemos, nebuvo slaptos, „jas galima rasti bet kur internete“. Jis tvirtino, kad byla tėra specialiųjų tarnybų viešųjų ryšių akcija.
Trijų teisėjų kolegija nusprendė bylą nagrinėti atvirai, išskyrus trijų asmenų liudijimą.
Lietuvos generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas pernai lapkričio 10 dieną pranešė, kad R.Lipskiui pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai. Nagrinėti teismui perduoti septyni bylos tomai, juose yra 1,3 tūkst. dokumentų ir 26 laikmenos su įvairiais vaizdo bei garso įrašais.
Prokuroras tvirtino, kad R.Lipskis dirbdamas įmonėje „Oro navigacija“ ir vykdydamas Baltarusijos žvalgybos užduotis savo darbo vietoje 2012 metų spalį nufotografavo penkiuose segtuvuose esančius objektus su techniniais duomenimis apie bendrovės statomus objektus, Vilniaus oro uosto apšvietimo projektus.
Netoli Vilniaus oro uosto esančiame prekybos centre R.Lipskis tą pačią dieną susitiko su Baltarusijos KGB agentu Sergejumi Kurulenka ir jam perdavė skaitmeninio fotoaparato kortelę.
Po kurio laiko tame pačiame prekybos centre jis baltarusiui žodžiu perdavė informaciją apie Lietuvos karinių oro pajėgų bazę Zokniuose. Baltarusį domino objektų išdėstymas, naujų objektų įrengimo planai, patekimo į Zoknių oro uostą sąlygos.
R.Lipskis teigė Šiauliuose nieko nešnipinėjęs. „Aš Šiauliuose nebuvau dvidešimt metų, tik vieną sykį buvau pusantros valandos“, - teigė kaltinamasis. Tąkart su juo Šiauliuose buvo dar trys įmonės "Oro navigacija" darbuotojai. Juos visus prašoma apklausti teisme.
R.Lipskis prašė teisme apžiūrėti ir jo nufotografuotų segtuvų originalus. "Tuomet teismas galės įsitikinti, kad ten nėra nieko slapto. Šioje įmonėje aš per 30 metų dirbu elektriku ir galėsiu viską paaiškinti", - sakė šnipinėjimu kaltinamas vilnietis.
Jis tikino, jog jo kabinete esančių segtuvų dešimt metų niekas nesaugojo, o valstybės paslaptimi jie tapo tik dabar. "Prisipažįstu, kad fotografavau šitas schemas, bet mano kaltės čia nėra.
Tos schemos buvo nufotografuotos, kad atsikabintų tas KGB agentas“, - kalbėjo R.Lipskis. Jis pridūrė pats nė karto neskambinęs Baltarusijos agentui, visą laiką sulaukdavęs jo skambučių. R.Lipskis priekaištavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnams, kad žinodami, jog prie jo kabinasi Baltarusijos žvalgybininkas, nesiėmė jokių veiksmų, tik juos sekė.
Įtariama, kad Baltarusijai rinkta ir perduota informacija apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius jose, teigiama pranešime spaudai.
Įtariamasis sulaikytas prieš metus, jam gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
Pasak Valstybės saugumo vadovo Gediminos Grinos, visa žvalgybos operacija truko daugiau kaip trejus metus. Jis nekomentavo, kiek medžiagos įtariamasis spėjo perduoti Baltarusijai, argumentuodamas, jog „mes negalime leisti žinoti, ką mes žinome“.
Pareigūnų teigimu, tikėtina, kad Baltarusija gauta informacija dalijosi ir su Rusija.
Dėl šnipinėjimo Baltarusijai dar bus teisiamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jo ir R.Lipskio atvejai nesusiję.
Prokurorai atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo, kai gruodžio pabaigoje dėl įtarimų šnipinėjimu buvo sulaikytas Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose karys ir dar vienas asmuo.
