Sovietiniais laikais buvęs desantininkas, vėliau kariavęs Afganistane, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę kurį laiką dirbęs greitojo reagavimo „Aras“ rinktinėje V.Veršulis buvo gerai žinomas Anykščiuose – čia turėjo autoservisą, transporto įmonę, žirgyną, bet jam norėjosi išsiveržti į platesnes erdves.
2008 metais jis pasiūlė Agurkinių vadui Sauliui Velečkai „verslo planą“ – užsienyje grobti narkotikus iš narkotikų prekeivių. Grupuotės lyderiui toks planas buvo priimtinas, jis davė naujokui avansą operacijos pradžiai.
Į posėdžių salę kaukėtų apsaugininkų atlydėtas V.Veršulis skundėsi prasta klausa – teisėjui vis tekdavo kartoti klausimus, o atsakymai buvo labai lakoniški ir nekonkretūs.
„Pasakokite, ką žinote šioje byloje. Per dvidešimt apklausų prikalbėjote du tomus, o dabar išeina, kad aš turiu už jus kalbėti“, – mažakalbį ragino teisėjas Remigijus Preikšaitis.
Viena iš narkotikų perėmimo operacijų vyko Las Palmase, Gran Kanarijos saloje, 2011 metų pavasarį . Čia iš vienos jachtos, kuri atplaukė iš Brazilijos, buvo pagrobta 176 kilogramai aukštos kokybės kokaino. Kvaišalus perėmė iš laivo ir iš uosto teritorijos išvežė V.Veršulis.
„Žinojau jachtos pavadinimą, reikėjo narkotikus išvilioti apgaule. Ten buvome su Dmitrijumi Romanovičiumi. Gal savaitę važinėjome po uostus, ieškojome to laivo. Pagaliau suradome. Kapitonas patikėjo mūsų perspėjimais, kad vyksta sulaikymai dėl narkotikų, ir atidavė krovinį“, – teisme pasakojo V.Veršulis.
Kvaišalai buvo sukrauti į jo automobilį. Tolimesnis planas – išgabenti juos į Olandiją, o vėliau – į Angliją.
Jis gavo 10 tūkst. eurų namui Olandijoje išsinuomoti. Į šią slėptuvę kvaišalai, supakuoti į briketus ir apvynioti specialia plėvele bei izoliacine juosta, buvo atgabenti nedidelėmis partijomis. Vėliau dar mažesnėmis porcijomis jie keliavo į Angliją.
Gaujos nariai bendraudavo elektroniniu paštu, kurio adresas buvo nuolat keičiamas, o perskaitytas žinutes iškart ištrindavo: „Nežinau, kas kitame gale rašinėjo, bet iš jų kolektyvo.“
V.Veršulis pripažino už šitą sėkmingą operaciją gavęs 100 tūkst. eurų. Uždarbiu buvo pasidalyta grįžus į Lietuvą.
Jis bandė ir pats ieškoti kvaišalų pirkėjų – buvo išvykęs į Londoną susitikti su vienu rusu, bet šis neatvyko. O Paryžiuje padėjo Norbertui Tučkui 20 kilogramų kokaino briketuose perkrauti iš vilkiko į automobilį.
Dešimt kilogramų kokaino iš visos siuntos V.Veršulis buvo paslėpęs nuo kompanijos.
„Buvau užkasęs. Bet kai sužinojau, kad jie (kiti grupuotės nariai) sulaikomi, išmečiau į kanalą“, – po šio V.Veršulio paaiškinimo kaltinamieji ėmė garsiai kvatoti.
Už Kanaruose pagrobtus ir parduotus kvaišalus Agurkiniai susikrovė pasakiškus pelnus. Tuomet jie Brazilijoje nusipirko 45 kilogramus kokaino ir pakrovė jau į savo jachtą, kuri 2013 pradžioje pajudėjo Ispanijos krantų link. Tačiau netrukus grupuotės narius vieną po kito sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Pas V.Veršulį atsidurdavo ir Agurkinių ginklai – esą dėl to, kad jis buvo medžiotojas ir gerai juos išmanė.
Karabinus, Kalašnikovo automatus jis apžiūrėdavo ir išbandydavo savo šaudykloje Anykščiuose.
Čia atvažiuodavo ir S.Velečka. „Jis treniravosi, nes reikėjo šauti į žmogų. Bet nešovė, nes buvo sulaikytas“, – aiškino V.Veršulis.
Posėdyje aiškintasi, koks V.Veršulio vaidmuo kauniečio Vidmanto Sadausko nužudymo istorijoje 2009 metų kovo pradžioje. Tragedijos dieną nužudytasis ketino vežti savo dukrą į mokyklą.
„Sadausko nepažinojau. Kad jis nužudytas, išgirdau per radiją. Kelis kartus važiavau prie mokyklos, buvo nurodyta, kur turiu stovėti. O tą dieną man buvo nurodyta nuvažiuoti į Baltų gatvę, ten įsėdo D.Romanovičius. Jis persirengė mašinoje, sudėjo drabužius į rankinę ir liepė išmesti. Sustojau prie konteinerio ir išmečiau. Ginklą pasilikau“, – pasakojo V.Veršulis.
Pistoletą „Makarov“ su duslintuvu jis paslėpė savo autoservise Anykščiuose. O paskui su savo drauge Ingrida Stonyte išvažiavo į Ispaniją, iš čia keltu persikėlė į Las Palmasą.
Tik esą vėliau Kanaruose apie tą nužudymą jis kalbėjęs su D.Romanovičiumi ir sužinojęs, kad šis už tai gavęs 20 tūkst. eurų.
Į teisėjo klausimą, kieno nurodymu buvo nužudytas V.Sadauskas, valstybės saugomas vyras atsakė: „Manau, Velečkos, svetimų žmonių jie neįtraukdavo.“
V.Veršulis prisiminė prieš Kanarų istoriją iš V.Velečkos pasiskolinęs 30 tūkst. eurų. Tikėjosi nusipirkti „žolės“ ir užsidirbęs grąžinti pinigus. Bet prekių negavo, o pinigai ištirpo. Gaujos vadas skolą vėliau išskaičiavo iš jo pinigų po kokaino ir heroino operacijų.
