Už mirusiojo atminimo paniekinimą ir šmeižtą didžiausia numatoma bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų.
L.Plešnienei taip pat gali tekti sumokėti nukentėjusiems jų patirtą neturtinę žalą.
V.Naruševičienės tėvai Tatjana ir Stasys Stankūnai jų dukterį apšmeižusiai L.Plėšnienei yra pateikę 20 tūkst. litų civilinį ieškinį, L.Stankūnaitė – 100 tūkst. litų.
Atlyginti nuostolius prašys ir A.Ūso artimieji. Prašė pašalinti vyndėmę
L.Plėšnienę į teisiamųjų suolą nuvedė jos laki fantazija.
2012 metais, išvadavus L.Stankūnaitės dukrą iš jos laikinosios globėjos Neringos Venckienės namų, vienoje televizijos laidoje L.Plėšnienė teigė, kad 2009 metų rudenį ji pati akis į akį susidūrė su Kedžių ir Venckų išgalvotos pedofilijos istorijos kūrėjais.
Esą vieną dieną, iš anksto nepranešę ir neužsiregistravę, į jos privatų kabinetą įžengė „keista šeima“ – vyras, dvi moterys ir mergaitė. L.Plešnienė juos vėliau atpažino, kaip A.Ūsą, L.Stankūnaitę, V.Naruševičienę ir jos dukrą.
Pasak gydytojos, kompanija elgėsi labai įžūliai, o vyras, prie abiejų moterų ir vaiko, išsitraukė savo lyties organą ir pareikalavo nuo jo pašalinti dėmę, kuri, L.Plėšnienės teigimu, buvo „didelė, maždaug per vidurį penio ir užėmė maždaug trečdalį priekinio paviršiaus, gal kokius 10 centimetrų“.
Ji šalinti dėmę atsisakė, todėl V.Naruševičienė ją aprėkė, nors vėliau paprašė apžiūrėti ir savo dukrą. Apžiūrai esą pasipriešino pati mergaitė.
Įsiminė Garliavos pavadinimą
Gydytoja atvykėlių pavardžių neužsirašė, įsiminė tik vieną, kad klientai buvo iš Garliavos.
L.Plėšnienės teigimu, tai jai pasakė L.Stankūnaitė, nors onkologės nurodytu laikotarpiu L.Stankūnaitė iš Kedžio namų jau buvo seniai išsikrausčiusi, o V.Naruševičienė ir A.Ūsas šiame Kauno rajono miestelyje niekada negyveno.
Po gydytojos pasakojimo, N.Venckienė bei jos gerbėjai pradėjo dar garsiau klykti, kad pedofilija tikrai buvo, bet mistinis pedofilų klanas nori užgniaužti tiesą ir susidoroti su mergaitės gynėjais.
L.Plėšnienės žodžiais susidomėjo ir prokurorai. Onkologė buvo iškviesta į prokuratūra apklausai, kur jos visas įsitikinimas ir ryžtas išgaravo.
Kategoriškumas išgaravo
Tiek prokuratūroje, tiek vėliau Vilniaus apylinkės teisme, kuriame buvo nagrinėjama A.Ūso byla, gydytoja nebetvirtino, kad tikrai matė Garliavos istorijos veikėjus ir tvirtino, kad pas ėję atėję žmonės buvo panašūs į juos, bet ji gali ir apsirikti.
Teismui išteisinus A.Ūsą, L.Plėšnienei buvo iškelta byla dėl melagingų parodymų davimo. Vėliau ji buvo nutraukta, bet onkologės atžvilgiu pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas – dėl šmeižto.
Atliekant jį buvo apklaustos abi A.Ūso žmonos, jo mama, tėvas, kurie teigė nematę jokios dėmės ant A.Ūso lyties organo. Apklausta L.Stankūnaitė tvirtino, kad niekada nesilankė pas L.Plėšnienę ir jos pavardę sužinojo tik šiai išlindus į viešumą.
Apie jokias vyndėmes ar jų šalinimą neužsimenama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizėje, kuri buvo atlikta po A.Ūso mirties 2010 metų birželio 13-ąją.
Joje surašyti visi randai, apgamai, mėlynės, sumušimai, aprašyta net žymė, atsiradusi nuo tą patį rytą suleisto vitamino C, tačiau nėra nė mažiausios užuominos apie dėmes ar randus ant intymios vietos.
Pašnekovę pasiūlė Landsbergiai?
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ir interviu su L.Plėšniene rengusi žurnalistė Rūta Janutienė.
„Ji kalbėdama su manimi buvo tokia įsitikinusi tuo, ką sako, kad man nekėlė abejonių, jog tai gali būti netiesa“, – „Lietuvos rytui“ sakė R.Janutienė.
Pasikalbėti su onkologe jai tuo metu pasiūlė viena iš laidos redaktorių, kuri aktyviai bendraudavo su Klonio gatvėje sėdėjusiais menininkais, tarp jų ir Vytauto Landsbergio sūnumi.
„Manau, kad L.Plėšnienę, kaip pašnekovę, pasiūlė kažkas iš V.Landsbergio aplinkos“, – svarstė liudytoja tapusi žurnalistė.
