Žeimiuose gyvenanti Dalia Mockienė sako, kad dėl kaimyno elgesio gyvena pragare, ir nė viena institucija, į kurios duris moteris beldėsi, jos problemų neišsprendė. Arba spręsti net nebandė.
„Visi šią bėdą žino – kaimynai, policija, seniūnija, kreipiausi ir į gamtosaugininkus. Tačiau situacija ne tik kad nesikeičia, bet dar labiau aštrėja“, – sakė D.Mockienė.
Moteris svarsto – jei kaimynas sudegintų jos namus arba nužudytų, tik tada, matyt, į jos kaimyno elgesį dėmesį atkreiptų visi. Ir tradiciškai kiltų diskusijos – ar nebuvo galima įvykiams užbėgti už akių?
„Bet kol nėra nelaimės – problema nesprendžiama. Tokie jau tie mūsų įstatymai“, – kalbėjo D.Mockienė.
Tačiau Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Damulienė sako, kad gynybos būdų yra. Tačiau kodėl šiais būdais, gindama viešąjį interesą, iki šiol nepasinaudojo Žeimių miestelio seniūnija, nežinia.
Rūpesčiai – po vyro mirties
D.Mockienės rūpesčiai prasidėjo mirus vyrui. 2008 metais tragiškai žuvus sutuoktiniui, moterį užgriuvo kaimyno „dėmesys“.
„Jis keistas buvo ir anksčiau. Bet, matyt, kol gyvas buvo vyras, prisibijojo. Kai likau viena, situacija tapo visai nevaldoma“, – sakė D.Mockienė.
Vienas rimčiausių signalų apie keistą kaimyną buvo dar tada, kai gyvas buvo D.Mocienės vyras. Tąsyk kaimynų namuose nutiko nelaimė – griuvo ir susižeidė keistojo kaimyno tėvas.
„Kol atvyks greitoji, kaimynai nešė jį į namus, tačiau sūnus užstojo kelią, ir sužeisto tėvo įnešti neleido. Liepė jį nešti į tvartą, nes išpurvins namus. Tada mano vyras kelią pastojusį kaimyną tiesiog nustūmė ir sužeistą žmogų įnešė į namus. Tačiau kol atvyko medikai, žmogus mirė.
Praėjus keliems metams po to tragiškai žuvo ir mano vyras – nuskendo kiemo prūde. Dabar galvoju, gal kaimynas man po vyro mirties ėmė keršyti dėl to, kad jis, nešdamas sužeistą žmogų, jį pastūmė? Kitų versijų neturiu. Nors žmonės Žeimiuose kalba, kad jis mane įsimylėjo“, – kalbėjo D.Mockienė.
Tiesa, dėl abiejų šių mirčių – kaimyno tėvo ir D.Mockienės sutuoktinio, miestelyje sklido įvairių kalbų. Abiejų jų žūties aplinkybės buvo keistos ir neaiškios.
„Tačiau tai – jau seni įvykiai, ir niekas to nesužinosime“, – sakė D.Mockienė.
Į kiemą meta šiukšles
Netrukus po laidotuvių moterį užgriuvo kitos problemos. Kaimynas ėmė laužyti jos kieme augančius medžius, niokoti vyro kapą, į D.Mockienės kiemą mėtė šiukšles.
„Vienais metais, pamenu, gėles ant vyro kapo sodinome devynis kartus. Ir žemes keitėme.
Kartą grįžau namo, ir pamačiau, kad kieme esančiame baseine vanduo – ryškiai raudonos spalvos. Atrodo, lyg kažkas būtų paskersta. Pasirodė, kad ten buvo pripilta raudonos spalvos dažų pigmento“, – pasakojo D.Mockienė.
Per vieną dieną moteris iš savo kiemo surinko 64 akmenis – tiek jų buvo primesta. O šiemet minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją – ji ant savo kieme augančio medžio rado pakabintą vyriško lytinio organo varveklį.
„Tai neįtikėtina, tačiau jo elgesys nesuvokiamas. Į mano kiemą nuolatos metami maždaug kumščio dydžio maišeliai su įvairiu turiniu – maisto atliekomis, žiurkių nuodais. Taip jis bando nunuodyti mano šunis“, – pasakojo D.Mockienė.
Kenkti moteriai nėra sudėtinga – jos visą dieną nebūna darbe, mat D.Mockienė dirba Jonavos kultūros centre, tad į darbą išvažiuoja iš pat ryto, o grįžta – vakare.
Siūlo kreiptis į teismą
Keistojo kaimyno lauko tualetas – greta D.Mockienės tvoros. Netoli tos vietos yra ir moters šiltnamis.
„Gamtinius reikalus jis kažkodėl atlieka į kibirą, tada įpila vandens, išmaišo ir išpila į mano kiemą. Šiemet toje vietoje nebegalėsiu sodinti daržovių“, – pasakojo D.Mockienė.
Neapsikentusi moteris vienoje kiemo vietoje įsirengė kamerą, tada toje teritorijoje, kurią mato vaizdo kameros „akis“ šiukšlinimai liovėsi.
„Šiemet būsiu priversta kameromis apstatyti visą teritoriją. Tai – labai brangu, bet nežinau, ką daugiau daryti. Niekas jo nebaudžia, kol nėra įrodymų. O kaip kitaip aš juos gausiu? Ne kartą čia lankėsi ir mūsų įgaliotinis. Jis nori padėti, tačiau nežino, kaip – įstatymai yra tokie, kokie yra“, – sakė D.Mockienė.
Žeimiškė pasakojo, kad visą tai, ką daro jai, vyras surašo kaip skundą ir siunčia jai į darbą – neva taip elgėsi ne jis, o ji.
„Anekdotas. Visi kaimynai, seniūnija, policija žino, kad tai – šmeižtas, ir siūlo man dėl šmeižto kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarką. Tačiau jis neturi jokių pajamų, gyvena su sena motina. Tai iš ko jis man padengs nuostolius, net jei teismas priteis? Ir kiek laiko ir pinigų man kainuos bylinėjimasis teisme?“ – svarstė D.Mockienė.
Į pašto dėžutes – rašteliai
Viena iš didžiausių problemų, pasak D.Mockienės, yra tai, kad vyras nėra įrašytas į vadinamąją psichikos ligonių įskaitą.
„Jis kalba labai protingai, yra kažkiek laiko dirbęs mokytoju, yra raštingas. Tačiau kiek teko bendrauti su senaisiais Žeimių gyventojais, su jo pusbroliu, jie sako, kad keistu elgesiu vyras garsėjo jau ir jaunystėje“, – pasakojo D.Mockienė.
Kartą kaimynas po Žeimių gyventojų pašto dėžutes išmėtė kaimynę šmeižiančius raštelius. Vienas toks raštelis pateko ir į policijos įgaliotinio rankas.
„Tada pareigūnas nuėjo pas jį. Iš karto jis neigė, kad tai – jo darbas, tačiau vėliau, priremtas prie sienos, prisipažino. Tada atsiklaupė ant kelių ir maldavo pasigailėti, o kai policijos įgaliotinis pagrasino bauda, jis tą raštelį suvalgė“, – pasakojo moteris.
D.Mockienė ne kartą kreipėsi į Žeimių seniūniją, tačiau rezultato – jokio.
„Nežinau, ką daryti toliau? Gyventi šalia tapo neįmanoma“, – kalbėjo Žeimių gyventoja.
Seniūnija problemos išspręsti negali
Žeimių seniūnas Faustas Pilipavičius: „Tokios keistenybės vyksta jau seniai. Manau, tas žmogus gali būti ligonis, tačiau niekas jo tokiu nepripažįsta. Aš taip galvoju. Mes kreipėmės į policijos įgaliotinį, tačiau tam, kad jį nubaustų, reikia pagauti ir įrodyti, kad iš tiesų jis taip daro.
Ką dar šioje situacijoje gali padaryti seniūnija, nežinau“.
Ekspertizę gali skirti teismas
Apolinara Zaveckienė, Jonavos psichikos sveikatos centro vedėja: „Tam, kad žmogų būtų galima pripažinti ligoniu, jis turi ateiti pas gydytoją ir jam turi būti nustatyta liga. Galbūt žmogus tikrai serga, tačiau jis nepatenka iki mūsų. Tokių žmonių būna.
Priverstinę ekspertizę gali skirti tik teismas, tačiau tam turi būti pagrindas“.
Gynybos būdų yra
Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Damulienė: „Neabejoju, kad toks kaimynas aplinkiniams yra didelė problema. Tačiau gynybos būdų yra. Artimieji, kaimynai gali kreiptis į prokuratūrą ir prašyti apginti viešąjį interesą. Tai turi būti daroma ir paties žmogaus labui, jei jam reikalingas gydymas.
Jei šią problemą žino seniūnija, į prokuratūrą turėtų kreiptis seniūnija ir prašyti, kad būtų apgintas viešasis interesas.“
Daugiau naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Spauskite čia ir sekite mus!
