Į Ukmergės rajono policiją kreipėsi Norvegijos kapitalo draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ atstovai ir pranešė apie bandymą neteisėtai gauti draudimo išmoką dėl žalos atlyginimo.
Pernai į draudikus kreipėsi 28 metų A.T.
Vyras nurodė, kad gruodžio 27-osios vakarą Ukmergės rajone, kelyje Vepriai – Ukmergė, į jo vairuojamą automobilį „Honda Acura" trenkėsi jo nepraleidęs iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis „VW Golf“, vairuojamas 40-metės D.Z.
Abu vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijas, o nukentėjusiuoju pripažintas A.T. kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige Baltic“ dėl beveik 5 tūkstančių eurų žalos atlyginimo už 2006 metais pagaminto automobilio „Honda Acura“ sugadinimą.
Draudikams tuo suabejojus ir atlikus savo tyrimą, buvo gauta specialisto išvada, jog tokio susidūrimo metu negalėjo atsirasti nurodytų automobilio pažeidimų.
Įtariama, jog šis eismo įvykis galėjo būti iš anksto suplanuotas abiejų jo dalyvių.
Ukmergės policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Apklausus A.T. ir D.Z., abiem buvo pateikti įtarimai dėl sukčiavimo.
Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ duomenimis, neteisėtų bandymų gauti draudimo išmokas už sugadintas transporto priemones per praėjusius metus padaugėjo beveik penktadaliu, palyginti su 2013-aisiais.
Prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius ir toliau didės. Lygiagrečiai auga ir nesąžiningiems klientams nepalanki statistika – įrodytų apgavysčių atvejų pernai buvo atskleista 35 procentais daugiau nei 2013 metais.
„Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius dabartinę padėtį Lietuvoje prilygino situacijai Latvijoje krizės metu, kai buvo labiau linkstama pasipelnyti iš draudimo bendrovių. Pastebima, kad kitaip nei Latvijoje ar Estijoje, Lietuvoje draudikai vis dar susiduria su organizuotomis draudimo sukčiavimo schemomis.
„Perkamos transporto priemonės, kuriomis vėliau imituojami eismo įvykiai, ir kreipiamasi dėl draudimo išmokos.
Tam grupuotės naudoja blogos techninės būklės, bet brangias mašinas, jas apdraudžia kasko arba transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Pasitelkus tam tikrus parametrus, sukčiavimo atvejai nesunkiai įrodomi“, – sakė A.Gučius.
Pasak jo, dėl 65 procentų galimų sukčiavimo atvejų Baltijos šalyse buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kalti asmenys neišvengė baudžiamosios atsakomybės.
