Iš viso pernai Lietuvos specialiosios tarnybos sulaikė du asmenis, tarnavusius kariuomenėje ir įtariamus šnipinėjimu. Vieno jų – buvusio kariuomenės paramediko Andrejaus Ošurkovo – byla jau nagrinėjama teisme. 29 metų buvęs kariškis įtariamas šnipinėjimu Baltarusijos karinei žvalgybai (GRU). Vyras savo kaltę pripažįsta.
Valstybės saugumo departamento duomenimis, Baltarusijos karinės žvalgybos karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus – buvusį valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotoją Romualdą Lipskį (jo byla jau irgi nagrinėjama teisme) ir Lietuvos kariuomenės paramediką A.Ošurkovą. Paramedikas buvo užverbuotas Baltarusijoje ir infiltruotas į Lietuvos kariuomenę.
Praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime VSD nurodo, kad abiem įtariamiesiems (R.Lipskiui ir A.Ošurkovui) „valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija nebuvo prieinama, tačiau GRU ir kitas priešiškas žvalgybos ir saugumo tarnybas domina ir kita, nebūtinai įslaptinta, tačiau nevieša informacija. Pavyzdžiui, A. Ošurkovui buvo nurodyta rinkti informaciją apie Lietuvos kariuomenės ginkluotę, turimą techniką, pastatus, taip pat apie kariuomenėje tarnaujančių asmenų personalijas – taip buvo siekiama atrinkti asmenis, kuriuos būtų galima verbuoti“.
A.Ošurkovas buvo sulaikytas pernai sausį ir nuo to laiko yra suimtas.
Informaciją teikė Rusijos žvalgybai
Jei apie kariuomenėje tarnavusį ir šnipinėjimu įtariamą A.Ošurkovą bei jam patikėtas užduotis (tiesa, teismas vyksta už uždarų durų, kad nebūtų paviešinta slapta informacija) viešoje erdvėje rašyta jau gana daug, tai apie dar vieną įtariamo kariuomenės šnipo sulaikymą iki šiol labai mažai žinoma.
2014-2015 metų sandūroje mažai kas atkreipė dėmesį į kuklią žinutę apie sulaikytą kariškį, įtariamą šnipinėjimu. Tąkart pareigūnai informaciją pateikė labai lakoniškai, kartu užsimindami, kad „sulaikytas ir dar vienas asmuo“. Abu teismas leido suimti.
Tačiau iš tiesų ši Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) operacija buvo gana unikali dėl vienos tąkart neviešintos detalės.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra viena paslaptingiausių šalies institucijų. Ji pavaldi krašto apsaugos ministrui, o pagrindinė jos užduotis – karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Ji taip pat atsakinga už valstybės ir tarnybos paslaptis ir informacijos apsaugą Krašto apsaugos sistemos institucijose.
Prieš pusantros savaitės pristatytame viešame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime AOTD atskleidė šiek tiek daugiau detalių apie kol kas neįvardijamo karininko sulaikymą ir kartu su juo sulaikyto asmens vaidmenį šioje byloje.
Kaip rašoma dokumente, 2014 m. gruodžio 29 d. slaptos operacijos metu, kurioje dalyvavo Generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir AOTD pareigūnai, sulaikyti du šnipinėjimu prieš Lietuvos interesus įtariami asmenys – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininkas ir Rusijos Federacijos bei Lietuvos Respublikos pilietybes turintis asmuo, kuriam, kaip įtariama, Lietuvos kariuomenės karininkas slapta teikė žvalgybinę informaciją.
Asmuo, kuriam, kaip įtariama, Lietuvos karininkas teikė informaciją, daug metų tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje, turėjo pulkininko karinį laipsnį, yra tarnavęs Sovietų Sąjungos kariuomenės dalinyje, kuris buvo dislokuotas Lietuvoje.
Įtariamasis žvalgybinės operacijos prieš Lietuvą laikotarpiu periodiškai lankydavosi Lietuvoje, kur turėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, palaikė senus ir mezgė naujus draugystės ryšius su Lietuvos piliečiais bei turėjo kitų sąsajų su Lietuva.
Ši sulaikymo operacija unikali tuo, kad buvo sulaikytas ne tik šnipinėjimu įtariamas agentas (Lietuvos kariuomenės karininkas), bet ir asmuo, kuris, įtariama, užverbavo Lietuvos kariuomenės atstovą.
Žvalgybos agentų panaudojimas kelia grėsmę
Siekiant nepakenkti ikiteisminio tyrimo procesui, išsamesnė informacija kol kas neteikiama (dar šiemet ši byla turėtų pasiekti teismą). Tačiau AOTD nesepia, kad dvigubą pilietybę turintis šnipas Lietuvos karininką užverbavo aktyviai naudodamas vadinamuosius žmogiškosios žvalgybos veiksmus.
Savo ataskaitoje AOTD nurodo, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užverbuotų agentų panaudojimas kelia didelę žvalgybinio pobūdžio grėsmę Lietuvos gynybos interesams. Parinkdamos agentūrinės žvalgybos verbavimo taikinius užsienio tarnybos vertina, ar asmuo galės prieiti prie Rusijos žvalgybinius poreikius atitinkančios informacijos, ar galės dalyvauti Lietuvos svarbių institucijų ir (arba) tarptautinių organizacijų priimamų sprendimų procese ir ar turės motyvacijos savanoriškai bendradarbiauti.
Renkantis, ką verbuoti, stengiamasi surinkti kuo daugiau informacijos apie verbavimo taikinio asmenines dalykines savybes, pažeidžiamumą (pvz., priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, lošimo, patiriamos finansinės problemos ir kt.), motyvaciją bendradarbiauti (pvz., nusivylimas tarnyba, siekis atkeršyti ir pan.).
Pastaruoju metu išryškėjo tendencija, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, vykdydamos verbavimo taikinių parinkimą, vis didesnę reikšmę teikia šių asmenų emociniams ryšiams su Rusija ir jų palankumui Kremliaus politikai.
Kontaktui užmegzti ir verbavimo procesui vystyti verbavimo taikinių atžvilgiu gali būti naudojami ne tik Rusijos žvalgybos pareigūnai, bet ir prieigos agentai – seni potencialaus verbavimo taikinio pažįstami, mokslo, studijų ir tarnybos draugai, siejami su Rusija. Dažnai asmenys net neįtaria, kad atsitiktinis susitikimas, laiškas socialiniame tinkle ar telefono skambutis nuo seniai matyto pažįstamo žmogaus, su kuriuo tarnavo sovietinėje kariuomenėje ar studijavo Rusijoje, gali būti su verbavimu susijęs kontaktas.
Prieigos agentai gali siekti po ilgos pertraukos atnaujinti, o atskirais atvejais ir vystyti jau užmegztus ryšius. Rusijos žvalgybos atstovai verbavimo metu stengiasi sukurti draugišką atmosferą ir siekti, kad verbavimo taikinys jaustųsi skolingas jį verbuojančiam žvalgui. Agentų verbavimo procesas gali trukti iki kelerių metų, o jo trukmė dažniausiai priklauso nuo verbavimo taikinio svarbos.
Užsimezgus žvalgybiniam bendradarbiavimui siekiama, kad užverbuotas agentas jaustųsi saugus. Jis apmokomas įvairių konspiracijos būdų, jam perduodama konspiracinį ryšį galinti palaikyti techninė įranga. Šio pobūdžio bendradarbiavimas vyksta slaptai, laikantis griežtos konspiracijos ir remiasi abipusiu žvalgybos tarnybos atstovo ir užverbuoto asmens susitarimu.
